Seimas ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis.
Tai teigiama ketvirtadienį Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl aktyvių priemonių Ukrainos civilių gyventojų bei kritinės infrastruktūros saugumui užtikrinti“.
Už šį projektą, kurį parlamentarų grupės vardu pateikė Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 100 Seimo narių.
Priimtu dokumentu Seimas kreipiasi į demokratinių valstybių parlamentus, ragindamas, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys „siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo, pirmiausia išnaudojant Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigiant norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos Federacijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų bei būtų apsaugoti humanitarinės paramos konvojai; o virš minėtų teritorijų, taip pat virš Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų oro erdvę paskelbtų neskraidymo zona“.
Rezoliucijoje pažymima, kad neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą.
Lietuvos parlamentarai kviečia demokratinių valstybių parlamentus paraginti savo šalių vyriausybes skelbti papildomų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, prisidedančiai prie Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, įvedimą.
Seimas taip pat ragina demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos Federacijos lėktuvams bei laivams.
ES valstybės narės bei kitos demokratinės valstybės rezoliucijoje raginamos paskelbti boikotą Serbijos oro linijoms, kol ši valstybė nustos vykdyti skrydžius į Rusiją.
Rezoliucijoje Lietuvos Seimas ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos.
Rezoliuciją priėmęs Seimas ragina demokratinių valstybių vyriausybes remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
ES valstybės narės ir jų parlamentarai raginami sutelkti didžiausią politinę paramą Ukrainai ir sudaryti sąlygas ES institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas ir pradėtas derybų procesas.
„Ukraina laukia tos rezoliucijos, bus dėkinga Seimui“,– sakė projektą pristatęs A. Saudargas, pabrėžęs, kad Rusija žudo gyventojus, bombarduoja slėptuves, kuri slepiasi žmonės. Kviesdamas paremti rezoliuciją, jis tvirtino, kad turime žengti ryžtingą žingsnį į priekį.
Seimo narys Vytautas Bakas pažymėjo, kad Baltijos šalių saugumo klausimas šiandien sprendžiamas Ukrainoje.
Parlamentaras Petras Gražulis tikisi, kad šitą Lietuvos Seimo rezoliuciją išgirs ir kitos pasaulio šalys, ypač NATO šalys, ir tikrai bus apsaugota Ukrainos oro erdvė.
„Puiki rezoliucija“,– taip dokumentą įvertino Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Jis kvietė siekti, kad būtų įvesta neskraidymo zona, siekiant apsaugoti Ukrainą ir pirmiausia civilius žmones.
Respublika.lt primena
Dar prieš porą savaičių NATO generalinis sekretorius Jensenas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos.
„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną - siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus", - sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.
„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą", - pridūrė jis.