Ministerijų miestelis - tik kalbų lygionuotraukos

2019 rugsėjo mėn. 17 d. 09:04:00 Perskaitė 377

Nors Vyriausybė savo programos priemonių plane įsipareigojo iki 2021 m. pabaigos visas ministerijas sukelti į naujas bendras patalpas, kol kas nieko panašaus nevyksta. Dabar iš viso kalbama tik apie 8 ministerijų perkėlimą į naują pastatą. Tačiau iki šiol nenuspręsta, kurioje vietoje jis turėtų išdygti. Tik paskaičiuota, kad tai kainuos 62-67 mln. eurų.

 

Studiją dėl ministerijų miestelio atlikęs Turto bankas paskaičiavo, kad jo statyba turėtų kainuoti 62-67 mln. eurų. Buvo nagrinėjamos net 11 vietų sostinėje, kur pastatas galėtų išdygti, tačiau galiausiai apsistota prie keturių: šalia Seimo, buvusio Lietuvos edukologijos universiteto teritorijoje, šalia autobusų stoties ir A.Goštauto gatvėje, kur įsikūręs institutų ansamblis. Persikelti į naują pastatą turėtų 8 ministerijos - Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų. Naujame pastate, kurio plotas siektų apie 24 tūkst. kvadratinių metrų, dirbtų apie 2 tūkst. valdininkų. Vyriausybė labiausiai nori, kad naujos patalpos išdygtų šalia Seimo, tačiau Seimo valdyba kol kas nepateikė atsakymo.

Pirmosios Vyriausybės po Nepriklausomybės atkūrimo pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius sako, kad iniciatyva bent jau dalį ministerijų sugrūsti į vieną pastatą yra sveikintina.

„Visų pirma bus lengviau organizuoti darbą, nes galima bus bendrauti ne tik laiškais, bet ir fiziškai. Bendravimas bus konstruktyvesnis. Ir bus sutaupyta: kai ministerijos dirbs viename pastate, pigiau kainuos valymas, reikės mažiau darbuotojų - pavyzdžiui, apsaugininkų, užteks vienos bibliotekos ir t.t.

Kai aš buvau ministras, Pramonės ministerija buvo išsimėčiusi po 4 pastatus. Kiekviename pastate buvo po pavaduotoją, reikėjo daug valytojų, ūkvedžių, apsaugos ir t.t.“ - dėstė profesorius.

R.Jasinavičius sako, kad geriausia, jog ministerijų miestelis iškiltų kur nors sostinės pakraštyje. Visų pirma dėl to, kad nekiltų transporto spūsčių.

„Kažkur šalia miesto būtų daugiau teritorijos statyti automobiliams, būtų lengvesnis privažiavimas tiek valstybės tarnautojams, tiek interesantams. Tam miesto centras nebūtinas, nebent tarnautojai nori darbo metu pavaikštinėti po parduotuves ar restoranus. Be to, ministerijas iškėlus į sostinės pakraštį, ta teritorija automatiškai taptų išvystyta, nes ir verslininkai tada ten pradėtų steigti parduotuvėles, kavines ir t.t.

Negana to, net jei naujam pastatui išleistume 67 mln. eurų, pardavus senus ministerijų pastatus su žemės sklypais gautume keliskart daugiau. Bent jau Gedimino prospekte vieno kvadratinio metro kaina prasideda nuo 4-4,5 tūkst. eurų, o naujo pastato pastatymas kainuotų 1-1,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą“, - paskaičiavo R.Jasinavičius.

Tačiau buvęs ministras labai pasigenda diskusijų šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Todėl jis baiminasi, kad gali prasidėti statybos, o tada kils kieno nors nepasitenkinimas. Būtent taip buvo su Žemės ūkio ministerijos perkėlimu į Kauną, su „vaučerių“ sistemos kūrimu ir t.t. Pasak R.Jasinavičiaus, būtina pirmiau devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti, nes kitaip pinigai bus iššvaistyti. Kaip buvo su nacionaliniu stadionu Šeškinėje - prieš gerą dešimtmetį išleista 100 mln. litų, o vietoj stadiono testovi griaučiai.

„Toje vietoje buvo mano garažas. Sovietmečiu, prieš daugiau nei 30 metų, valdžia tą garažą nukėlė, nes sakė, kad bus statomas stadionas. Deja, jis „tebestatomas“ iki šiol“, - nuogąstavo profesorius.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net