Miesteliams reikia žūtbūt išlaikyti jaunimą

Dokumente, kurį pasirašė Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kuliešaitė, tvirtinama, kad prašymus gauti stipendiją gali teikti savivaldybės mokyklų gabiausi (gerai, labai gerai, puikiai baigę vidurinio ugdymo programą) abiturientai, einamaisiais metais įstoję į šalies ir užsienio universitetus bei kolegijas nuolatine studijų forma. Stipendijos dydis - du bazinės socialinės išmokos dydžiai arba 76 eurai.

Savivaldybės stipendijos skiriamos kas mėnesį ne ilgiau kaip ketverius studijų mokslo metus šalies ir užsienio aukštųjų universitetų ir kolegijų studentams, besimokantiems nuolatine studijų forma (išskyrus vasaros atostogų laikotarpį - liepos, rugpjūčio mėn.), ir tik pažangiems studentams, įgyjant pirmąjį diplomą.

- Idėja dėl stipendijų saviems abiturientams - labai graži. Ar ji nauja? - „Vakaro žinios“ teiravosi Anykščių rajono mero Sigučio OBELEVIČIAUS.

- Diskusijos vyko jau seniai. Iš pradžių svarstėme, kad galbūt reikėtų pareikalauti, kad studentai, kuriems mokame stipendijas, grįžtų į Anykščius ir kurį laiką atidirbtų. Bet paskui tos minties atsisakėme, nes vis tiek patys gabiausi vaikai taps mokslininkais. Bent jau didelė tikimybė yra, kad taps. O mokslininkams Anykščiuose tikrai nelabai bus ką veikti.

Paraleliai mes vykdome ir Pasaulio anykštėnų bendrijos projektą. Daugelį metų buriame pasaulio anykštėnus. Gabiausi mūsų remti jaunuoliai baigę mokslus paprastai grįžta į rajoną su įvairiausiomis iniciatyvomis - koncertais, parodomis ir panašiai. Taip juos „prisirišame“. O dėl stipendijų - planuojame, kad jos bus skiriamos penkiems gabiausiems jaunuoliams. Iniciatyva nėra nauja, tačiau ji buvo nutrūkusi per ekonominę krizę 2009 m. Nes tiesiog biudžete nebuvo pinigų. O dabar ta iniciatyva atnaujinta.

- Kriterijuose nurodyti ne tik geri pažymiai, bet ir, pavyzdžiui, sportiniai pasiekimai.

- Taip, jei garsino rajoną sporte ar mene, tai būtų privalumas. Pavyzdžiui, kažkada stipendiją yra gavusi Paulina Dūmanaitė, kuri studijavo Barselonoje, dabar mokslus tęsia Londone ir yra garsi pianistė. Jos santykiai su Anykščiais nenutrūkę. Kone kasmet atvažiuoja pas mus ir koncertuoja. Ir honorarų neima.

- Kalbant apie Anykščius, man pirmiausia į galvą ateina plaukiko Giedriaus Titenio, garsinančio Lietuvą, pavardė. Gal ir jam savivaldybė mokėjo stipendiją?

- Mes turime ir kitą programą - sportininkų skatinimo. Vaikų, jaunimo čempionatų prizinių vietų laimėtojai bei jų treneriai iš savivaldybės gauna premijas. Vyrai, aišku, prizines vietas užima rečiau. Gaudavo premijas ir G.Titenis, tačiau dabar jis atstovauja nebe Anykščiams, o kažkokiam užsienio miestui.

Tačiau G.Titenis yra autoritetas vietos plaukikams, kurie iš jo ima pavyzdį. Kitaip tariant, į perspektyvius jaunuolius investuototi apsimoka įvairiomis prasmėmis.

Koks studentas bebūtų, žinome, kad jam visada trūksta pinigų. Aišku, gabiausi įstoja į nemokamas vietas, tačiau vis tiek papildoma parama, nors ji ir nėra didelė, nemaišo. Paskui jaunuoliai būna dėkingi, keli ir grįžo į Anykščius.

- Dabartinė valdžia gyrėsi, kad atgaivins regionus, tačiau nieko panašaus neįvyko, todėl savivaldybės pačios priverstos ieškoti sprendimų?

- O kas belieka? Mes dar, be kita ko, finansuojame ir medikų rengimo programą - per ligoninę skiriame pinigus. Tačiau būsimiems medikams pinigai skiriami tik pasirašius su jais sutartis: jei baigę mokslus jie negrįžta į rajoną, pinigus turi grąžinti. Bijau nusišnekėti, tačiau pinigai nemaži, grąžinti reikia apie 15 tūkst. eurų. Todėl medikai geriau atidirba negu grąžina.

- Jūsų ligoninė nėra juodajame A.Verygos sąraše?

- Kol kas dar nėra. Tačiau tas sąrašas labai keistas. Visada ligoninės būdavo skatinamos atsisakyti kai kurių skyrių. Tą padariusios ir pateko į juodąjį sąrašą, o mes skyrių neatsisakėme, daug metų netgi išlaikėme gimdymo skyrių, nors iš Valstybinės ligonių kasos pinigų negavome. Pasirodo, pasielgėme toliaregiškai.

Kaip ir su turistų traukos objektais. Pavyzdžiui, kai įrengėme lajų taką, turistų žiauriai padaugėjo. O kai padaugėjo turistų, viskas įsisuko, nes ėmė trūkti maitinimo įstaigų. Dabar jų rajone yra per 40, yra ir itin aukšto lygio, kur gali pavalgyti už tokią kainą kaip „Stikliuose“ Vilniuje. Tas segmentas jau sutvarkytas. Tada pradėjo kurtis apgyvendinimo įstaigos, įsikūrė Labirintų parkas, kuriame yra apie 20 pavadinimų pramogų. Daugėja pramogų, todėl turistų nemažėja, nors lajų taką daugelis jau aplankė ir jų turėjo sumažėti.

Pas mus pramogų yra tiek, kiek sudėjus visus kitus kurortus kartu. O kai yra pramogų, atsiranda naujų darbo vietų, surenkame daugiau gyventojų pajamų mokesčio ir t.t. Beje, nors apgyvendinimo įstaigų daug atsidarė, vietų vis tiek trūksta.

- Iš centrinės valdžios sulaukiate kokių nors priemonių dėl regioninės plėtros?

- Nenoriu labai keiktis, tačiau regioninė politika yra visiškai niekinė. Regionai yra žlugdomi, nes iš jų kasmet vis iškeliamos kokios nors institucijos - „Sodros“, VMI, Užimtumo tarnybos filialai ir t.t., taip pat, kaip jau minėjau, ir ligonines kai kurias ketina uždaryti. Laimei, mes pusėtinai kapstomės su tuo lajų takų ir panašiai, bet, pavyzdžiui, kaimyninis Kupiškis net neturi už ko užsikabinti.

- Anykščiai mokslus baigusį jaunimą bando susigrąžinti stipendijomis ir kita finansine parama. O kaip tai turėtų veikti visos Lietuvos mastu?

- Aš manau, kad Vyriausybė galėtų pabandyti elgtis taip, kaip mes su medikais - kad už paramą reikėtų atidirbti. Aišku, kai kas sako, kad tai antikonstituciška, tačiau valstybė į vieno mediko paruošimą investuoja dešimtis tūkstančių, o paskui tie medikai emigruoja. Reiškia, rengiame specialistus užsieniui. O kodėl taip turėtumėm elgtis? Jei žmogus planuoja baigęs mokslus emigruoti, tada pats tegul už mokslus susimoka.