respublika.lt

Medžiai kris verslui po kojomis

(0)
Publikuota: 2019 kovo 22 12:24:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Nors valdančiųjų „valstiečių“ partijos pavadinime ir yra žodis „žalieji“, jie šį žodį supranta savotiškai. Seime priimtas įstatymas, numatantis, kad būtų galima kirsti miškus, jei jie trukdo verslo plėtrai. Tokia nuostata priimta net 80-čiai parlamentarų balsavus „už“, „prieš“ pasisakė vos 2 deputatai. Visi balsavę „žalieji valstiečiai“ nuostatą dėl miškų kirtimo palaikė.

 

Verslas - svarbiau

„Teritorijose, kuriose įgyvendinami valstybei svarbūs projektai, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, - ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“, - tokiai Miškų įstatymo nuostatai pritarė Seimas.

Projektą Seimui pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdymo bendrovės ir pramonės parkų operatoriai turės galimybę lanksčiau ir greičiau teritorijas pritaikyti investuotojų poreikiams. Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą“, - dėstoma aiškinamajame rašte.

Įspėjo apie grėsmes


Tik du parlamentarai (Audronius Ažubalis bei Algimantas Salamakinas) projektui nepritarė, dar 16 susilaikė, nors priiminėjant įstatymą išreikšta daug nuogąstavimų.

„Sutinku, kad LEZ yra ekonomikos variklis, jeigu jos naudojamos pagal paskirtį, vystosi, yra pritraukiamas verslas ir iš to valstybė bei savivaldybės gauna pajamų. Visa tai yra gerai. Tačiau toje šviesoje, kaip mes Aplinkos apsaugos komitete diskutavome apskritai dėl miškų kirtimo Lietuvoje ateities, dabartiniame skandalų, kurie lydėjo pastaruosius ministerijos sprendimus dėl miškų kirtimo normos panaikinimo ir t.t. kontekste, aš tiesiog kviesčiau labai atidžiai ir pro didinamąjį stiklą žiūrėti į miško žemės paskirties pakeitimą. Todėl nepulkime į dilgėles stačia galva“, - kolegoms siūlė konservatorius Paulius Saudargas, kuris per priėmimą susilaikė.

Siūlo nestabdyti


P.Saudargo frakcijos kolega Edmundas Pupinis balsavo „už“, nes, jo nuomone, verslo interesai yra svarbiau už miškus.

„Iš tikrųjų turbūt subalansuotai turime žiūrėti, racionaliai naudoti tuos miškus, bet kartais atsitinka, kad tai tikrai trukdo plėtrai. Tuo labiau kad šiuo metu yra įstatymai, kurie įpareigoja tam tikrus sumažintus miškų plotus atsodinti. Tai turi būti daroma ir galimybė plėtrai turėtų būti. Ypač jei mes kalbame ne apie aukštos kategorijos, ne aukščiausios kategorijos miškus miestuose bei priemiesčiuose, o apie paprasčiausius želdinius, kurie savaime buvo užžėlę, ir šiuo metu reikia sudaryti galimybę, kad vis dėlto tai netrukdytų plėtrai. Mes negalime sustabdyti miesto plėtros arba pramonės plėtros“, - tikino E.Pupinis.

Kerta nemokamai


A.Salamakinas, kuris ankstesnėse kadencijose buvo ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, „Vakaro žinioms“ paaiškino, kodėl balsavo prieš šį miškams pražūtingą projektą.

„Kas šitoje Seimo kadencijoje mane labiausiai nervina - tai, kad užsimanėme kirsti miškus vos tik noras užėjo. Anksčiau įstatymas numatė, kad iškirtus kažkiek miško už tai į Miškų plėtros fondą reikia sumokėti ne mažiau nei 3 kartus didesnę sumą, nei buvo vertas miškas. Tie pinigai būdavo skiriami miško atsodinimui. O kas atsitiko per šią kadenciją, kai į valdžią atėjo „žalieji valstiečiai“? Pirmiausia, sugalvojo iškirsti ar 500, ar 700 hektarų miško Pabradėje. Ir už tai valstybei neteko nė cento, nors didžiuliai plotai buvo iškirsti, siekiant plėsti karinį poligoną, o Krašto apsaugos ministerija tikrai nėra „biedniausia“ institucija mūsų valstybėje. Pradėjo ministerija, o tada ir kiti sako: o kodėl mes už iškirtimą turime mokėti? Reikia plėstis, miškas trukdo, todėl jis iškertamas, o atsodinimui neatitenka nė cento. Jei taip ir toliau, miškų plotai tik mažės, nors pagal įvairias tarptautines konvencijas mes turime juos didinti. Todėl balsavau „prieš“ ir dar šimtą kartų balsuosiu „prieš“, - žadėjo A.Salamakinas.

Tereikia paieškoti

Jam labiausiai imponuoja Suomijos pavyzdys. Daugiau nei du trečdalius šios šalies teritorijos užima miškai, tačiau suomiai medieną perka iš užsienio, nes savus miškus saugo.

„Jei medis auga, tai pirmiausia jį ir reikia apsaugoti. Negi Lietuvoje neužtenka teritorijų verslo plėtrai, kad būtinai turime kirsti miškus? Tikrai yra daugybė laisvų vietų, ten ir plėskitės“, - konstatavo A.Salamakinas.

Parlamentaro teigimu, juk nebūtina steigti milžiniškos LEZ, jei neužtenka vienos plynos teritorijos. Jei jau taip yra, galima steigti dvi mažesnes zonas.

„Tas zonas galima steigti ten, kur nėra nuolatinių gyventojų, kur teritorija neapaugusi miškais. Tokių plotų Lietuvoje yra aibė. Gal kilometru kitu toliau nuo miesto, tačiau tokių teritorijų tikrai yra daug. Bet verslas nori veržtis kuo arčiau miestų“, - kalbėjo Seimo narys.

Kęstučio MAŽEIKOS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, įvardijamo kandidatu į aplinkos ministrus, komentaras:

„Balsavau už Miškų įstatymo pataisas, nes suprantu regionų plėtros klausimo svarbą. Mane įtikino projektas, kad reikia suvienodinti sąlygas visoje Lietuvoje verslui plėstis. Savivaldybėms reikia kurti darbo vietas, kurių taip trūksta, ir tapti konkurencingomis, lyginant su tomis, kurioms verslo plėtra nevaržoma, kurios turi laisvąsias ekonomines zonas. Nesupraskite taip, kad vos tik verslininkas užsimanys, galės iškirsti mišką ir ką nors statyti. Teritorijų planavimas išliks, derinimo procesas bus privalomas ir leidimai išduodami tik gavus visų šalių pritarimus. Neabejoju, kad bus elgiamasi adekvačiai ir nebus piktnaudžiaujama. Juk yra tokių savivaldybių, kaip Varėnos, Molėtų, Ignalinos rajonai ar Kazlų Rūda, kur beveik vien miškai. Verslas juk nesikurs kur nors toli nuo kelių, nuo miestų, nuo darbuotojų gyvenamųjų vietų, todėl pataisos buvo reikalingos, kad nebūtų stabdoma verslo plėtra ten, kur miškingumas yra didelis“, - kalbėjo K.Mažeika.

Parlamentaras pripažįsta, kad A.Salamakino priekaištai „valstiečiams“, jog šie leidžia kirsti miškus, nors valstybė už tai nebegauna nė cento, yra pagrįsti: „Tačiau mes su krašto apsaugos ministru sutarėme, kad pavasarį visi kariškiai aktyviai įsitrauks į miškąsodį ir kad miškai nederlingose vietose bus atkurti. Aišku, greitai miškas neataugs, tačiau po kažkiek metų jis duos naudą“.

Politikas pasigyrė, kad miškams naudingų pasiūlymų yra pateikęs ir jis. Pavyzdžiui, yra pasiūlęs, kad vienas fizinis ar juridinis asmuo negalėtų valdyti daugiau nei 1,5 tūkst. ha miško. Ne paslaptis, kad viena iš tokios idėjos priežasčių - Skandinavijos gigantė „Ikea“ Lietuvoje valdo jau 20 tūkst. ha miškų. Ir, savaime aišku, juos supirkinėja ne tam, kad žmonės ten galėtų uogauti ar grybauti. Tiesa, net ir priėmus įstatymą miškų iš „Ikea“ nebūtų galima atimti, tačiau įmonei bent jau būtų užkirstas kelias jų supirkinėti dar daugiau.

Taip, skandinavai pas save stengiasi nekirsti miškų, nors teritorijos ten labai miškingos. Tačiau ten brangi darbo jėga, sudėtingas reljefas dar labiau pabrangina medienos paėmimą. Todėl jiems labiau apsimoka medieną pirkti iš kitur. Mūsų tikslas - kad iš Lietuvos išvažiuotų tik perdirbta mediena - kad žaliavinė mediena neišvažiuotų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s