Mafijos ir oligarchų rinkimai

Istorijos dulkės užkloja net labiausiai įsimintinas asmenybes. Ir kriminalines. Ar ne kriminalas miesto gyventojus įstumti į beviltiškas skolas. Žiūri žiūri - mieste gražu. Bet vertėtų išsitraukti finansinius dokumentus ir susipažinti, kaip veiklūs veikėjai viską darė skolon. “Vakaro žinios” supažindina su pastarojo dešimtmečio finansine ir kriminaline Vilniaus situacija.

Kas labiausiai tinka valdyti Vilnių? O kur dingęs Jonavos emigrantas ir buvęs Seimo narys Artūras Zuokas? Jis beldžiasi į rinkėjų širdis. Šiandien pristatome šį kandidatą.

Pamynė pažadus

Dirvą šiems savivaldos rinkimams A.Zuokas pradėjo ruošti labai seniai - dar 2009-ųjų rudenį. Tų metų lapkritį tuometis parlamentaras A.Zuokas pareiškė atsistatydinąs iš Seimo nario posto. Oficiali priežastis - kantrybės taurę esą perpildė nenoras reaguoti į jo siūlymą grąžinti PVM lengvatas.

“Paskutinius pusantro mėnesio mačiau, kad koalicijoje diskusija nebėra įmanoma. Tenka arba tapti tik viskam pritariančiu Seimo nariu - pritariančiu net tam, kam nepritaria Lietuvos gyventojai, - arba trauktis. Puikiai įsivaizduoju, kad mano rinkėjai man moka atlyginimą ne tam, kad aš būčiau Seime, kad viskam pritarčiau, kad tik kartkarčiais pakelčiau ranką už Vyriausybės sprendimus. Tikiu, kad rinkėjai tai įvertins kaip principinę poziciją: negaliu veikti, todėl negaliu užimti veltui vietos”, - “Vakaro žinioms” tąkart aiškino A.Zuokas.

Taip ir liko neįgyvendinti jo prieš rinkimus žmonėms duoti pažadai, kad pensijos sieks 1500 litų, didės pašalpos, gerės studijų kokybė ir t. t.

Politologai perkando

Tačiau politologai jau tada suvokė, kad A.Zuoko pasitraukimas - bandymas susikrauti politinius dividendus ateičiai.

“Manau, kad tai gali būti ir politinių dividendų ateičiai rinkimas. Per kitus rinkimus rinkėjai prisimins, koks principingas buvo A.Zuokas”, - sakė politologas Algis Krupavičius.

Kitas A.Zuoko žingsnis buvo visuomeninio judėjimo “Taip” įkūrimas. Su jo pagalba politikas taip pat krovėsi politinius dividendus ateičiai. Politologai neatmeta galimybės, kad A.Zuokas svajoja vėl tapti sostinės meru. Tačiau žmonės iki šiol toli gražu ne iš gerosios pusės prisimena pirmuosius jo vadovavimus sostinei nuo 2000-ųjų lapkričio iki 2007-ųjų pavasario su trumpa pertrauka 2003-iaisiais.

Milžiniškos skolos

Labiausiai į žmonių atmintį įsirėžė didžiuliai savivaldybės skolinimaisi A.Zuoko laikais. Tiesa, neįmanoma sužinoti, kokią skolą rado į postą atėjęs A.Zuokas. Finansų ministerija skelbia tik apie skolas nuo 2002-ųjų pabaigos. Tada Vilniaus skola buvo vos 81 mln., arba 28,58 proc. nuo metinio savivaldybės biudžeto. 2006-ųjų pabaigoje ji jau siekė 206 mln. litų (41,6 proc.), o 2007-ųjų pabaigoje - net 278 mln. litų (50,8 proc.). Būtent tų metų pradžioje A.Zuokas turėjo pasitraukti, tačiau paliko ir neužbaigtų projektų, kuriems buvo reikalingi pinigai.

Užvakar A.Zuokas bandė įrodyti, kad sniegas yra karštas - esą skolos per jo valdymą net sumažėjo. Nuo 81 mln. litų iki 278 mln. litų. Sumažėjo? Nereikėjo A.Zuokui mokytis tokios matematikos. Viskas išeina atbulai. Kaip vėžiui, gulbei ir lydekai. Skolų, remiantis net pirmos klasės matematikos vadovėliu, padidėjo vos 3,5 karto.

Skandalingi projektai

Dėl tokių milžiniškų Vilniaus skolų stebėtis pernelyg neverta. Užtenka prisiminti, pavyzdžiui, garsiąją šviesoforų sistemos istoriją, puikiai iliustruojančią, kaip buvo elgiamasi su sostinės pinigais.

Sistema kainavo beveik 150 mln. litų, tačiau jai ėmus veikti transporto spūstys tik padidėjo. Todėl kai kuriuos šviesoforus teko net “išrauti”.

Kitas, švelniai tariant, neracionalumo pavyzdys - mažyčių pašiūrių pirkimas. Prieš pat A.Zuokui pasitraukiant iš pareigų 2007-ųjų pradžioje savivaldybė priėmė sprendimą pašalinti iš K.Sirvydo skvero čia stovinčius prekystalius ir pastatyti 8 stogines, kuriose būtų prekiaujama gintaro dirbiniais, suvenyrais. Vienos 30 kvadratinių metrų ploto stoginės be langų kaina - 137 tūkst. litų, arba daugiau nei 4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Pinigai būdavo ir tratinami. Ko vertas vien jau 12,5 mln. litų kainavusios “Fluxus” kolekcijos įsigijimas. Joje - varžteliai, skudurėliai, degtukai, spalvoti popierėliai ir kitas šlamštas.

Teisėsaugininkų klientas

A.Zuokas visuomenei buvo žinomas ir kaip “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) tarybos pirmininkas. Seimo Antikorupcijos komisija dėl šios kontoros veiklos net kreipėsi į prokurorus. Parlamentarus labiausiai stebino, kad Islandijos atlikėjos Bjork koncertas valstybei kainavo 800 tūkst. litų, o analogiškas renginys Latvijai nekainavo nieko. Į prokurorus kreiptasi ir dėl kitų VEKS veiklos aspektų, tarp jų ir dėl A.Zuoko veiksmų šiam būnant VEKS tarybos pirmininku.

Liko planų

Jei kartais A.Zuokas būtų išrinktas, kaip norėtų, kad už maždaug 260 mln. litų mieste išdygtų Gugenheimo muziejus, kuriame galėtų eksponuoti “Fluxus” kolekciją, už keliskart didesnę sumą tiestų metro linijas, planuoja ir tramvajų bėgius.

“Savaitgalio tema” baigiasi. Kai taip - ką daryti, skaitykite “Redaktoriaus skiltyje”.

Teistųjų - kas devintas

Zenonas VAIGAUSKAS - Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:

Skaičius tiksliname, bet apie 150 kandidatų savivaldos rinkimuose yra nurodę teistumą. Kai išsiaiškinsime, pasakysime, ar visi nurodė teisingai: dalis gali būti supainioję teistumą su administracinėmis nuobaudomis, o kai kurie, greičiausiai paaiškės, apskritai nenurodė teistumo. Juos iškart brauksime lauk. Ko laukti? Įstatymas įpareigoja tai daryti be gailesčio, nors sulaukiame iš partijų daug aimanų. Yra tokių, kurios ir priešingai sako, kad netikslumų negali būti, nes paduos mus į teismą. O ginti savo prisidirbusius žmones, mano, kad yra gerai.

Nauji senieji vadai ves į pražūtį

Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:

Kai skola auga keturis kartus greičiau nei auga biudžeto pajamos, tada jau galas. Mes gyvename iš beveik 40 procentų nesavų pinigų. Vilnius neišsiskiria bendrame kontekste - net iš Vyriausybės rūmų kalbama, kad brangsta kruopos. Niekas nebrangsta - pinga pinigai dėl jų pertekliaus - emisijos. Ji vyksta per skolinimąsi, ES pinigus ir lietuvaičių atsiųstus pinigus. Pirmuoju, kredito atveju, baisu tai, kad skolina net nebe bankai. Yra skolos užsienyje. Didžiausias baisumas, jog kai visa “chebrytė”, taip pat ir Vilniaus savivaldybė, skolinasi, jos dalija pinigus dykai. Tai lemia pinigų nuvertėjimą, nes neuždirbti pinigai paleidžiami į apyvartą, paprastai tariant, pinga pinigai, todėl ir vyksta įvairių prekių brangimas - batonas ar morka lieka tie patys, bet už juos reikia daugiau mokėti. O didžiajai žmonių daliai pajamos nedidėja, jie neprieina prie dykų, pavyzdžiui, ES pinigų. Tad visi jie yra skurdinami. Tas pats su verslu - jis dėl to žlugdomas. Išlaidos gamybai didėja, o eksportuojant užsienis moka tiek pat.

Puikiai žinome, kas dedasi Egipte, Tunise ar Prancūzijoje. Pas mus taip pat jau pribrendo tokia situacija - žmonės pasirengę langus daužyti. Ar tie vėl ateinant

ys vadai nori, kad juos žmonės taip sutiktų? Juk reikia gyventi pagal pajamas. Visi liberalcentristai, taip pat ir Zuokas, šneka marazmus. Jei toliau privarysime tuščių pinigų, kas iš to? Teisingai sako Viktoras Uspaskichas - jei turėsiu dar milijoną litų, naujų kostiumų neprisipirksiu. Mes taip pat tos duonos ar lašinių daugiau nesuvalgysime, nes gausime pinigus, kurių vertė krinta. Jei Zuokas ir visi kiti ateis su pažadais suvaldyti monopolistus, jei tai būtų įgyvendinta, suprantu. Bet jau išleistas džinas. Mus “išdūrė” su tais tuščiais pinigais. Negalima tikėti jų pažadais, nes pinigų vertės nei Vilniaus mastu, nei šalies niekas nesugebės padidinti. Kaip jie su naujais projektais ateis, jei nebus iš ko pinigų uždirbti? Vėl skolinsimės? O kas juos atiduos? Taip gali šnekėti, pagal žinomą posakį, tik idiotai ir degeneratai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"