Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad artimiausiu metu su ES vadovais bus derinama bendra pozicija dėl įvykių Baltarusijoje. Ministro teigimu, jei ir nebūtų pasiektas bendras sutarimas, Lietuva negali likti nuošalyje ir turi grąžinti Baltarusiją į savo interesų lauką.
„Mes turime grąžinti Baltarusiją į savo interesų lauką kaip vieną iš prioritetinių temų, ką rodo dabar ir pasaulio žiniasklaida. Visi yra susirūpinę, tuo, kas vyksta. Mes tiesiogiai negalime būti nuošalyje, nes tai yra mūsų kontinentas, nes tai vyksta Europoje. Tai vyksta visiškai šalia, ir mums ne tas pats“, – teigė ministras.
„Šalis yra Europoje ir mums tai primena, kad turime skirti daugiau dėmesio, tai mes dabar ir darome. Mėginame konsoliduoti tam tikrą regioninę poziciją. Neseniai suformavome Liublino trikampį, kuriame yra Lietuva, Lenkija ir Ukraina. Mes pareiškėme bendrą poziciją, ragindami ne tik susilaikyti nuo smurto, bet priminėme, kad esame pasiruošę tarpininkavimo kažkokią funkciją taip pat atlikti“, – sakė jis.
Pasak jo, Lietuva galėtų atlikti ir tarpininkavimo vaidmenį tarp Baltarusijos opozicijos bei jos valdžios atstovų. Bet, pirmiausia, anot L. Linkevičiaus, abi pusės turi suprasti, ko jos siekia.
„Kaip aš ir sakiau, jeigu būtų toks poreikis ir matytume tame kažkokią prasmę, galėtume tai daryti netrukus ir bet kada. Bet tam, kad galėtume tarpininkauti, reikia žinoti tarp ko ir dėl ko, o į tuos klausimus dar nėra atsakyta. Tiesą sakant, opozicijos judėjimas, kas ir valdžiai nėra labai palanku, jis nėra toks konsoliduotas. Ten nėra vieno centro, ir tai vyksta ne tik Minske. Procesai vyksta trisdešimtyje miestų mažiausiai. Vargu, kad tai yra koncentruota iš vieno taško, tai čia yra priežastis. Žmonės nėra valdomi kažkokių biurokratų ar partijų lyderių. Tiesiog tai judėjimas, kuris nėra konstruojamas iš šono. Žmonės tiesiog nori, kad juos išgirstų“, – teigė L. Linkevičius.
Primename, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad į įvykius Baltarusijoje galima reaguoti ne tik sankcijomis, bet ir tarpininkavimu tarp konfliktuojančių pusių. Pasak jos, Lietuvos bei kaimyninių valstybių atstovai galėtų važiuoti į Minską ir sutikti su dabartine Baltarusijos valdžia ir opozicija.
„Kitas atsakas galėtų būti kitoks, tai – tarpininkavimas. Tarpininkavimas tarp opozicijos ir nepartinės Baltarusijos valdžios. Lietuva su Lenkija, galbūt Ukraina būtų pasirengusios tarpininkauti, jeigu būtų sutikimas iš abiejų pusių, kad toks tarpininkavimas galėtų vykti“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Galėtų Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių atstovai vykti į Minską ir tartis tiek su viena puse, tiek su kita. Ieškoti abiem pusėms priimtinų būdų, kaip deeskaluoti situaciją. Dabar viskas eina tik blogyn“, – teigė ji.
Patarėja pabrėžė, kad toks tarpininkavimas būtų įmanomas, jei abi konfliktuojančios pusės norėtų kalbėtis.
Sekmadienį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai baigėsi be netikėtumų. Nedemokratiškais laikomuose rinkimuose jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis A. Lukašenka esą surinko 80,23 proc. rinkėjų balsų, rodo preliminarūs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti rezultatai.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio ir pirmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsaugos institucijų darbuotojais.
Per saugumo pareigūnų ir protestuotojų susirėmimus naktį į antradienį žuvo žmogus, dar dešimtys buvo sužeisti.