Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad vėluojantys ir pabrangę Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbai - ankstesnių Vyriausybių palikimas.
"Uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje atlikto Europos auditorių rūmų (EAR) audito išvados baksnoja į tas problemas, kurias iškėlė būtent dabartinė Vyriausybė ir konkrečiai - Energetikos ministerijos vadovai", - sako politikas.
Jo nuomone, nedovanotina, kad iki tol, socialdemokratų dominuojamų vyriausybių valdymo laikotarpiu, darbai buvo vilkinami ir pabrango kelis kartus. Tad nenuostabu, pasak J. Razmos, kad didėja ir Lietuvos iš Europos Komisijos (EK) prašoma suma Ignalinos AE uždaryti. Tie patys Europos auditorių rūmai konstatuoja, jog Lietuvai papildomai reikia dar 2,5 mlrd. eurų. Deja, šiuo metu EK yra papildomai pasiūliusi tik 210 mln. eurų.
"Vyriausybės, Energetikos ministerijos pasiryžimą prašyti papildomų lėšų galėtume tik pasveikinti. Nes, priešingu atveju, reikėtų ieškoti finansavimo iš valstybės biudžeto arba Lietuvos gyventojams užkrauti papildomą mokestinę naštą, kaip tai padaryta Slovakijoje, kuri įvedė specialų elektros perdavimo mokestį. Esu įsitikinęs, kad mes to tikrai nedarysime", - teigė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas J. Razma.
Jo nuomone, Auditorių ataskaitoje nepasakyta kažko netikėto. Ne kartą viešojoje erdvėje būta pranešimų, kad nuo 2005 m. pradėti laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių projektai nevykdomi taip, kaip planuota, kad gerokai atsiliekama nuo grafiko, o projektų kaina didėja.
"Tokia situacija susidarė ne dėl dabartinės Energetikos ministerijos veiklos. Ją Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paveldėjo iš ankstesnės valdžios. Apie nepatenkinamą svarbiausių projektų įgyvendinimo eigą tuomet buvo pradėta kalbėti viešai. Energetikos ministerija kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas, bendravo su pareigūnais Europos audito rūmuose. Be to, Ignalinos AE administracija kreipėsi į prokuratūrą dėl galimos žalos. Dar 2009 m. Valstybės kontrolės atlikto audito ataskaitoje buvo konstatuotos rimtos problemos įgyvendinant svarbiausius AE eksploatavimo nutraukimo projektus, kas iš esmės atitinka EAR ataskaitos išvadas", - pažymėjo J. Razma.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiam projektui įgyvendinti mums brangiai kainavo ankstesnių vyriausybių aprobuoti Europos rekonstrukcijos ir plėtos banko konsultantai, 2002-2010 m. atsiėję 144,7 mln. Lt - vidutiniškai po 16,1 mln. Lt per metus. "Pernai ši suma sumažėjo iki 8,3 mln. Lt. 2002-2005 m. elektrinėje dirbo 25 labai brangiai apmokami užsienio konsultantai, o šiemet liko jau tik 6. Taigi negalime nepastebėti Energetikos ministerijos pastangų mažinti projekto sąnaudas", - teigia J. Razma.
Jis pažymi, kad Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas yra europinis projektas. "Lietuva paveldėjo atominę elektrinę, kurios uždarymui nebuvo tinkamai ruošiamasi. Pati ES pripažino, kad tai - didelė našta Lietuvai. Todėl stiprinant projektų įgyvendinimo kontrolę ir siekiant išspręsti susidariusias problemas, derybose su projektus įgyvendinančiais rangovais kartu su Lietuvos puse dalyvauja ir EK atstovai. Lietuvos pusė daro viską, ką gali, kad vėluojantys projektai būtų užbaigti kaip galima greičiau ir ekonomiškiausiu, ir saugiausiu būdu. Matydama tokią pažangą EK gali skirti papildomų lėšų projektui baigti", - teigia Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas J. Razma.
