1 nuotr.Šalyje ir toliau fiksuojant spartų kainų augimą, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka kelia klausimą dėl Konkurencijos tarybos įtakos siekiant užtikrinti sąžiningą rinkos veikimą bei tinkamą prekybos tinklų veiklos priežiūrą.
Pasak ekonomisto, kainų augimą apskritai gali paveikti trys institucijos. Pirmiausia Vyriausybė, veikdama per fiskalinę politiką, tačiau ne tik kompensuodama augančias gyventojų išlaidas, bet ir per mokesčių politiką pristabdydama kainų augimą. Antra, Europos centrinis bankas, galintis kontroliuoti pinigų kiekį, taip pat lemiantį infliacijos tendencijas. Būtent dėmesio trečiajam veikėjui, galinčiam paveikti kainų augimą – Konkurencijos tarybai, profesorius sako pasigendąs pakankamo dėmesio.
„Sakyčiau, Vyriausybė, prezidentas turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad jie būtų televizijos ekranuose kiekvieną vakarą laidose ir aiškintų, kas vyksta“, – penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje „Kiek dar kils kainos?“ kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomisto teigimu, suprantama, kad ECB vykdant skatinamąją pinigų politiką, kainų lygis euro zonos šalyse ėmė augti.
„Kainos kyla pirmiausiai, jeigu yra daugiau pinigų. Taip ir buvo pandemijos metu, reikėjo išsaugoti ekonomiką, pinigų daugiau atspausdinama. Kai daug pinigų, o prekių tiek nepadaugėja, tai kainos turi kilti“, – sakė VU profesorius.
Tačiau kartu R. Lazutka nusistebėjo, kad kainoms skirtingose šalyse kylant nevienodai, tuo nepasinaudoja Lietuvoje veikiantys prekybininkai, jo nuomone, galintys lengvai importuoti pigesnę produkciją iš užsienio.
„Bet jos kyla nevienodai įvairiose šalyse, tai kodėl dabar mūsų gyventojai važiuoja į Lenkiją, ten nusiperka produktų ir atsiveža savo lengvųjų automobilių bagažinėse. Kodėl negali tinklai nusiųsti šimto vilkikų ir atvežti tų pigių prekių“, – svarstė jis.
Todėl, profesoriaus nuomone, galima kelti klausimą, ar Konkurencijos taryba iš tiesų užtikrina, kad šalyje veikiantys prekybos tinklai rinkoje veiktų sąžiningai.
„Kyla įtarimas, kad kažkas su rinka, konkurencija nėra gerai. Nesu tiek specialistas, kad pasakyčiau tas spragas, bet tiesiog, kai žiūri į rezultatus, tada kyla klausimų, ar rinka yra konkurencinė“, – samprotavo R. Lazutka.
Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija Lietuvoje siekė 16,8 proc.
Tuo metu Lenkijoje infliacija balandį taip pat didėjo. Vartotojų kainos, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 2 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 12,4 proc., penktadienį Varšuvoje pranešė Lenkijos statistikos departamentas.
