respublika.lt

Gynyba neišmanėlių politikų rankose visas tekstasnuotraukos (52)

2020 spalio mėn. 08 d. 10:10:24
Vidmantas MISEVIČIUS

Nors turime Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę, specialistų vertinimu, vien to efektyviai šalies gynybai yra maža. Tam dar būtina tinkama infrastruktūra bei didelis būrys įvairių sričių specialistų, kurių, pasak karybos eksperto, buvusio LR karinių oro pajėgų vado ir oro erdvės gynybos sistemos kūrėjo Zenono Vegelevičiaus, šiandien Lietuvoje nėra.

×
nuotr. 7 nuotr.
Gynyba neišmanėlių politikų rankose. Stasio Žumbio nuotr.


- Kaip vertiname šiandieninį Lietuvos pasirengimą gintis nuo galimos išorės agresijos?

- Deja, bet prastai. Politikai daug diskutuoja apie tai, kiek pinigų reikėtų skirti kariuomenei, tačiau esminis klausimas - kokia kariuomenė Lietuvai reikalinga - šauktinių ar profesionali? Atsakymas - mišri, ir tai apsprendžia, kiek lėšų tikslinga skirti krašto apsaugai. Taip pat būtina suvokti, kad kariuomenė tai ne tik ginklai, nors ir jie yra būtini. Tai ir infrastruktūra, pagalbiniai daliniai, karių parengimo ir perdislokavimo terminai.

Suvokus tai, nesunku paskaičiuoti, jog šiandien Lietuvai, galvojant apie 5 pagrindinių ekonominių - politinių centrų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) gynybą, reikia maždaug 30 tūkst. karių (šiuo metu jų yra apie 19 tūkst.). Vieno miesto gynybos organizavimui reikėtų vienos sausumos brigados, kurią galėtų sudaryti iki 3,5 tūkst. karių arba 5 batalionai. Taigi, Lietuvos sausumos pajėgose turėtų tarnauti apie 17 tūkst. karių.

Tiesa, viena sausumos kariuomenė šiais laikais nėra efektyvi, tad pagalbiniai, logistika ir infrastruktūra besirūpinantys, daliniai galėtų siekti iki 2 tūkst. žmonių.

Dar po maždaug 5,5 tūkst. žmonių turėtų tarnauti laivyne ir oro pajėgose. Jos mažiau matomos mūšio lauke, po kurį paprastai laksto „sausumiečiai", tačiau yra ypač svarbios. Be priedangos iš oro tiek sausumos, tiek karinės jūrų pajėgos pasmerktos žūčiai.

- Turite neigiamų pavyzdžių?

- Politikai džiaugėsi, kad Lietuva įsigijo NASAMS (Norvegijos sukurta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema). Esą tai yra gerai, nes tokia pat sistema gina ir JAV prezidentą. Skirtumas tik tas, kad amerikiečiai turi visą sistemą, o Lietuva nusipirko jos trečdalį. Pradžia nebloga, bet antras pirkimas planuojamas tik po 10 metų. Be to, ir pati sistema dislokuota ne kovinėse pozicijose, o kažkur atokiau, tad pavojaus atveju jos galime net nespėti panaudoti.

Krašto apsauga nusprendę rūpintis politikai pirma turėtų pasigilinti į situaciją, susipažinti su poreikiais, įvertinti galimybes ir tik tuomet veikti. Tai užtikrintų ne tik efektyvų resursų panaudojimą, bet ir realios, veikiančios, o ne butaforinės sistemos sukūrimą.

Lietuvos kariuomenei trūksta chemikų, inžinierių, mechanikų, biologų, programuotojų, ryšininkų, lokacines sistemas galinčių prižiūrėti specialistų. Visos šios specialybės būtinos, kad kariuomenė būtų veiksminga. Humanitarinę pakraipą pasirinkusi Generolo Jono Žemaičio karo akademija tokių specialistų nerengia.

Neturiu nieko prieš humanitarus, tačiau laikas suprasti, jog kariuomenė kovoja ne žodžiais, bet ginklais. Kas iš perkamos ginkluotės, jeigu kariškiai nemoka ja naudotis?

Dar viena, tipiškai humanitarinė problema - terminologija. Politikai ne visada suvokia, apie ką kalba. Vienas jų pareiškė, kad „Lietuva turi tris malūnsparnius". Juos gal kažkokie privatūs asmenys ir turi, o kariuomenė turi sraigtasparnius.

Kitas sugalvojo, jog Lietuva įsigijo „raketsvaidžius". Raketos ne svaidomos, o paleidžiamos ir jas varo varikliai. Atrodytų, pati kariuomenė turėtų būti suinteresuota terminų išaiškinimu ir išgryninimu, bet, deja, taip nėra.

- Žemėje - problemos, bet gal turime kuo pasidžiaugti oro erdvėje?

- Deja, bet irgi ne. Politikai džiaugiasi, kad turime lokatorius, todėl gerai viską matome. Pagrindinis klausimas oro erdvės stebėjime turi būti - kiek mes nematome? Galime matyti žvaigždes ar planetas, bet mes nematome, kas jose vyksta. Ir tai yra svarbu. Tai, kad matome 300 km atstumu 20 km aukštyje, yra svarbu, bet baisu, kad nematome žemiau, 15 km aukštyje, ir šis klausimas nėra sprendžiamas.

Organizuojant lokacinį lauką, vadai turėjo pasirūpinti, kad didelius pinigus kainuojantiems lokatoriams būtų erdvė veikti. Turėjo, bet, nors ir buvo perspėti, to nepadarė, todėl aplink lokatorius pridygo vėjo jėgainių. Kadangi jos trukto stebėti oro erdvę, klausimą bandoma spręsti montuojant mažesnius lokatorius. Tai lemia, kad augs tiek materialinės, tiek žmogiškųjų resursų sąnaudos, o nauda bus labai santykinė.

Dar viena skaudi tema - aviacija. Turėjome tris karines aviacijos bazes, iš kurių bent dvi veikė. Šiandien turime tik Zoknius. Tie politikai, kurie džiaugiasi, kad jų užteks visoms trims Baltijos šalims, demonstruoja savo neišmanymą. Zokniai vystomi neatsižvelgiant į poreikius, kurie atsirastų kilus konfliktui. Aplink strateginį objektą buvo įkurta Laisvoji ekonominė zona, namų prisistatė civiliai gyventojai. Kariškiams nebeliko vietos, kur, karo atveju, būtų galima vystyti bazei reikalingą infrastruktūrą.

Ir tai padaryta nepaisant to, jog yra atliktos išsamios studijos. Jose paskaičiuota, kiek ir ko reikėtų, norint konflikto atveju užtikrinti aprūpinimą iš oro. Studijos yra, jų skaitančių - ne. Jei tokių atsirastų, būtų suvokta, kad Lietuvai dėl jos geopolitinės padėties būtini trys aerodromai, nes dabar mūsų rytinės sienos ir sostinė lieka neapsaugotos nuo oro atakų.

Turime daug esamų ar būsimų politikų, tačiau jie, sprendimus galintys priimti asmenys, visiškai nesiorientuoja krašto gynybos problematikoje. Viskas šalies viduje, įskaitant bandelių kepimą, veikia ar gali būti panaudota krašto gynybai, tačiau negalima bandelių kepėjo uždarbio įskaičiuoti į gynybai skiriamus procentus. Deja, tai supranta tik specialistai, kurių valdžia dažniausiai neklauso.

Didžiulė problema, kad karinė technika, gerokai permokant, perkama iš tarpininkų, kai viską galima įsigyti tiesiai iš gamintojų. Be to, Lietuva skuba nurašyti turimą techniką, nors ją sutvarkius būtų galima panaudoti mokymams ar kaip apgaulės priemones.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (52)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKIJOJE: bendras patvirtintų užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejų skaičius viršijo 200 000.
  • RUSIJOJE: per praėjusią parą patvirtinus 15 700 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, bendras infekuotųjų skaičius šalyje, turinčioje apie 145 milijonus gyventojų, pasiekė 1 447 335.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums rūpi politikų ir garsenybių teistumas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+8 +11 C

 

+10 +13 C

 +9 +12 C

+13 +16 C

 

 +13 +14 C

0-5 m/s

2-7 m/s

 

1-6 m/s

       

Nuorodos