Gydytojas G.Akelaitis: Propaganda, kad visi išmirs, nėra normalu

- Jūs pažįstamas ne tik kaip patyręs gydytojas. Jūs žinomas kaip žmogus, turintis tvirtą pilietinę poziciją. Kaip, jūsų manymu, šie pandemijos metai pakeitė medicinos sistemą, medikus, visuomenę?

- Aš nesu infektologas, bet turiu didelę medicininę patirtį, todėl jaučiuosi turintis teisę kalbėti tema, tapusia visos bendruomenės tema.

Pernai jau buvo pavienių pranešimų apie šią infekciją, bet niekas nekreipė dėmesio, kol Kinijoje nekilo pandemija ir kol Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nepranešė, kad tik savaičių klausimas, kol liga pasklis po visą pasaulį.

Pagal sveikatos mokslą naujų ligų nuolat atsiranda. Nes tobulėja diagnostika, tyrimų metodai. Nauji virusai - nieko stebuklingo. Tačiau keista, kad PSO paskelbus, jog kils pasaulinė pandemija, nė viena pasaulio valstybė nieko nedarė. Ir iki šiol kalbant apie pandemiją aktualios temos: kiek yra užsikrėtusių, mirusių bei kas greičiau sukurs vakciną ir kaip ji paveiks. Nėra žinoma, kiek virusas aplinkoje gali būti nesuiręs, kokios fizinės, cheminės medžiagos jį gali sunaikinti.

Sunku patikėti, kad šiais laikais, kai žmonės skrenda į kosmosą, neįmanoma laboratorijose ištirti, kas tą virusą gali sunaikinti iki jam užpuolant žmogų. Jei būtų žinoma, kaip paveikti sukėlėją ir jį naikinti židiniuose, kirstume virusui per šaknis.

Konstatuojant, tas užsikrėtęs, anas neužsikrėtęs - tai tik statistika, kuri nieko neduoda. Žiūrėkime paprastai. Karščiuojantis žmogus ligoninėje papuola į „oranžinę zoną". Ten paimami mėginiai ir žmogus ilgas valandas turi laukti, kol sužinos, užsikrėtęs jis ar ne. Jei neturi viruso, bet pakliuvai į tą zoną, niekas negali užtikrinti, kad užkrato ten nepasigausi. Aš visai nelaikyčiau fantazija, kad mūsų mokslininkai per metus galėjo sukurti paprastą prietaisą, kuris įtartų virusą iki žmogui papuolant ant ligoninės slenksčio. Kaip alkoholio kiekį nustatome prietaisu, gal ir virusą būtų galima susekti? Jei tik būtų buvęs toks užsakymas.

- Bet mes dabar jau turėsime vakcinas, nebereikės jokių prietaisų...

- Aš nesu nusistatęs prieš vakcinas, bet prieš neaiškumą, taip. Žinau, kad nieko absoliutaus nebūna. Todėl aklai kalbėti, kad žmoniją išgelbės tik vakcina, man neatrodo teisinga. Todėl, kad nežinome, prieš ką mes kariaujame.

Prieš virusą, bet kas tas virusas yra ir ko jis bijo, neaišku.

Man nesuprantamas vienas dalykas. Nustatė rizikos grupes nuo tam tikro amžiaus. Bet kiekvieną dieną per visas priemones skamba ekonomika, ekonomika, ekonomika. Tai pradėkime skiepyti nuo tų, kurie tą ekonomiką kuria. O gamtos taip surėdyta, kad senstant organizmo gyvybinės funkcijos ne tokios, kaip augančio ar bręstančio. Šita amžiaus grupė, jei tik kokia liga prisideda, sunkiau atsilaiko. Tą reikia suprasti ir priimti.

- Planinės operacijos sustabdytos. Vadinasi, net suvaldžius infekciją medikams dar ilgai teks grumtis su pasekmėmis.

- Yra ligų, kurių negydyti negalima, nes kitaip žmogus mirs. O kad negavęs laiku operacijos žmogus liks su lazdele, kad jis bus priverstas gyventi nekokybišką gyvenimą, valdininkams mažai rūpi. Apie tokius dabar niekas negalvoja.

Taip, planinių operacinių dabar nedarome. Gal ir galėtume, bet kontroliuoja ligonių kasos. Yra ministerijos įsakymas visą finansavimą sutelkti į „kovidą". Atlikusiai operaciją įstaigai ne tik nesumokės, dar ir ras kabliukų nubausti. Gydytojams nepalikta teisė rinktis, esame įsprausti į reikalavimus, įsakymus.

Paprastas pavyzdys, kaip yra tvarkoma biurokratų pagalba ligoniams. Rugsėjo pabaigoje buvęs ministras Aurelijus Veryga išleido įsakymą drausti visiems gydytojams, išskyrus psichiatrus, išrašyti ligoniams raminamųjų. Nesvarbu, kad žmogui šiuo metu sudėtinga pasiekti psichiatrą, kitos srities gydytojui padėti žmogui neleidžiama. Sveiku protu nesuvokiama, kodėl žmogus turi eiti kryžiaus kelius, kad gautų legaliai apyvartoje esantį vaistą. Tai tiesiog stumdymas.

- Kaip suprasti aukščiausios valdžios ir kai kurių medicinos autoritetų kartojamą frazę, jog sistema stovi ant perdegimo ribos, kad artėjama prie ribos, kai nebegalėsime tikėtis pagalbos?

- Aš prisimenu prieš metus ar dvejus tuometinio premjero žodžius medikams. Dėkitės „čemodanus" ir važiuokit, jei jums čia netinka (juokiasi). Šiuo metu medikų darbas iš tiesų yra įtemptas. Kaip ir visoje visuomenėje, psichologinė įtampa yra didelė. Aš 40 metų dirbu toje pačioje aplinkoje. Ir AIDS buvo, ir geltos, ir tuberkuliozės, virusiniai susirgimai. Niekur tos ligos nedingo. Žinai kaip elgtis, ką daryti, kokios yra ribos.

Kai varoma propaganda, kad jūs čia visi išmirsit, tai yra nenormalus dalykas. Ta keliama psichologinė įtampa daro savo.

Kad daug medikų yra apsirgusių arba saviizoliacijoje, tai tiesa. Joks malonumas ir gydytojui dirbti su tomis apsaugos priemonėmis. Ne visi atlaiko. Kiti iš baimės pasiima nedarbingumo lapelius. Ne tiek daug yra su užsikrėtusiais dirbančių medikų, tuo labiau sesučių, pagalbinių darbuotojų, kokybiškai atliekančių savo darbą. Su darbuotojais gali būti visko. Dabar jau yra siunčiami jaunesnio amžiaus specialistai medikai į kovidinius skyrius padėti personalui ir gydytojams. Visur reikalingi gydytojai. Galiausiai ir „popierių" tvarkymui jie reikalingi. Dirba kovidiniuose skyriuose traumatologai, chirurgai dirba, kiti ikipensinio amžiaus specialistai. Į priėmimą atvažiuoja jauni gydytojai. Žinių jie turi daug, bet neturi patirties. Bet vis tiek jie yra didelė parama.

Tačiau yra neišnaudotas didelis rezervas. Tai - pirminės sveikatos priežiūros centrai ir privačios šeimos klinikos bei kiti, prisidengę skėčiu „sveikata", išlaikomi iš biudžeto.

- Privačios klinikos ginasi negalinčios, nes neliks kam dirbti...

- Jie dirba kaip nori. Nors ir baigę mokslus kaip ir tie, kurie gydo kovidinius ligonius. Ir tie, ir tie dirba už mūsų visų pinigus. Tik vieni nuėjo į privačią veiklą ir jiems neįsakysi. Bet galėtų, rankos nenukristų. Padėtų bendram reikalui ir patys pasimokytų. Bet ne, jiems suteikta teisė tyliai prasėdėti ir gauti finansavimą.

- Ko mus pamokys pandemija?

- Žvelgiant į dabartinę situaciją - nieko. Atsiras daugiau susipriešinimo, sumaišties, suprastės psichologinė atmosfera visuomenėje. Kaltinami žmonės, kad jie laksto bandomis, neklauso nurodymų sustoti, pralaukti. Bet tai nieko nauja, šito buvo galima tikėtis.

Kai prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos griovimas, žmonių bukinimas, kad tik verslas, ekonomika, augimas, vartojimas svarbiausia, o už kasdienį gyvenimą atsakingi kiti - mokykla, gydymo įstaigos, socialiniai darbuotojai, išplauta visa atsakomybė.

Krito bendras supratimas apie savo sveikatą, sveiką gyvenseną, intelektas krito. Priėjome prie to, kad žmones moko internetas. Ir nukrypome į priešingas lankas. Jei tu, būdamas specialistas, nepataikai atsakyti, jie piktinasi. Iki to privedė demagoginė laisvė.

- Kodėl ne visi medikai sutinka skiepytis? Ar tiesa, kad jūs buvote vienas iš nesutikusių?

- Medikų yra dvi kategorijos: vieni, galvojantys apie save ir ligonius, kiti - paklusnūs.

Tie, kurie galvoja, jie renka informaciją ir puikiai supranta, kad stebuklų nebūna. Negali vakcina atsirasti šiaip iš nieko. Jeigu tai buvo planuota kaip biologinio karo dalis, kažkokios laboratorijos ruošė, tai taip. Jie visą laiką ruošia priešnuodžius ir visa kita. O galvojant, kad netyčia atsirado, tai neįmanoma. Neįmanoma per tokį trumpą laiką atlikti visus tyrimus, numatyti tolimuosius rezultatus. Be to, visiškai neaišku, kaip skiepas veiks. Tyrimų nėra. Ar po pusės metų nepasirodys, kad kaip vaikščiojom uždengtom nosimis taip ir vaikščiosim.

Aš nesu prieš skiepus, bet tik už istorijos patikrintus. Kas žino, kokias išvadas po metų ar pusantrų pateiks pasaulio ekspertai. Gal pasakys, kad be reikalo skiepijomės, o gal kad paskiepijom ir turime ligas, prieš kurias vaistų nėra. Imkime faktą, paruoštos penkios dozės, bet galima ir šešta, rodo, kad ir patys ekspertai neturi galutinės išvados. Man tai kelia abejones ir aš darau išvadas.

Esu daug informacijos turintis klinicistas ir praktikas, bet niekuo nesiskiriu nuo paprastų piliečių, kurie vaikšto gatvėmis. Yra silpnesnės nervų sistemos žmonių, kurie labai nori skiepytis, duokim jiems tą skiepą. Jei rusai puola, skiepykim kariuomenę, kuri valstybę saugoja. Paskui skiepykim nusipelniusias nacionalines vertybes, vyriausybę, seimūnus, o ne medikams darykime privilegiją vien todėl, kad būtų pretekstas juos įmesti į tą patį „bardaką". Juk paskiepyto nuo karantino reikalavimų niekas neatleidžia, privalo jis nešioti kaukę ir laikytis visų apribojimų.