respublika.lt

G. Nausėdos metinis pranešimas: „Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą" Prezidentas nėra dvaro žmogus ir dvaro „analitikai" jį puls vien dėl to (142)

2021 birželio 08 15:14:00
Motiejus Sinkevičius ir Elta

Antradienį Seime savo antrąjį metinį pranešimą skaitęs šalies vadovas Gitanas Nausėda paragino politikus įsiklausyti į visuomenės poreikius ir paragino parlamentarus kurti tikrai demokratinę visuomenę. Pasak prezidento, piliečių nepasitikėjimas demokratija leidžia lengviau sklisti dezinformacijai, o turinčius kitokią nuomonę piliečius esą menkinantys viešoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai, valstybės vadovo nuomone, indikuoja, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pakankamai brandi demokratija.

×
nuotr. 27 nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Stasio Žumbio nuotr.

 

„Šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus” ir „svetimus”, „progresyviuosius” ir „kaimietukus”. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad skirstymas į savus bei svetimus, skatina nepasitikėjimą demokratijos veikimu šalyje, o tai, jo nuomone, leidžia lengviau sklisti priešiškų valstybių propagandai.

„Nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos ribų, bet ir mūsų šalies viduje. Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema“, – teigė valstybės vadovas.

Pasak jo, viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai menkina kitokią nuomonę turinčius asmenis, o rinkėjų balsas politikams, G. Nausėdos nuomone, šiuo metu reikalingas tik kartą per ketverius metus. Tai, prezidento nuomone, esą parodo, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pakankamai brandi demokratija.

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais? Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę „Tiesos ministerijos“ atstovai. Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Pasiūlė 3 žingsnius stiprinant demokratiją Lietuvoje

Tam, kad taptume brandžia demokratija, prezidento nuomone, būtina pradėti nuo sąlygų reikšti nuomonę referendumuose sudarymo. Prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki šiol nebuvo sutvarkytas ir pagal tinkamas procedūras priimtas naujos redakcijos Referendumo įstatymas, o nuo liepos 1d. įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas, skelbiantis šiuo metu galiojantį, dar praėjusią kadenciją priimtą Referendumo įstatymą netekusiu galios.

„Pradėkime nuo trijų pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjams žingsnių. Pirmasis — sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume. Tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – tvirtino šalies vadovas.

Kiti du žingsniai stiprinant demokratiją šalyje, G. Nausėdos nuomone, yra tiesioginių merų rinkimų tvarkos išsaugojimas bei galimybės kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų sudarymas.

„Antrasis — užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus. Trečiasis — pasitikėkime Lietuvos ateitimi — jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus. Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia — bendro partijų sutarimo“, – rekomendacijas demokratijos stiprinimui šalyje išsakė prezidentas.

Pasigedo sutarimo diskusijoje dėl Partnerystės

Visgi prezidentas bendro partijų sutarimo pasigedo diskusijoje dėl Partnerystės įstatymo. Šalies vadovas dar kartą pabrėžė Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame įtvirtinta tik vyro ir moters santuoka, išsaugojimo būtinybė, tačiau kartu pabrėžė, kad politikams būtina ieškoti sutarimo ieškant būdų teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų gyvenimo klausimus.

„Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų Partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai — esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Ar įmanomas susitarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma“, – kalbėjo G. Nausėda.

Valdantiesiems pasiuntė žinutę dėl svarbių reformų: tam liko metai

Metiniame pranešime prezidentas akcentavo kaip yra svarbu neatidėlioti svarbių mokestinių pokyčių. Jo teigimu, nėra pasiteisinimas ir kova pandemija.

„Negalime toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas. Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos!", - Seime kalbėjo G. Nausėda ir pažymėjo, kad būtent ateinantys metai yra laikas, kuomet valdantieji gali realizuoti žadėtas reformas.

„Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis", - teigė G. Nausėda.

Priminė valdančiųjų rinkiminius pažadus: pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai

G. Nausėda valdantiesiems priminė ir rinkimų metu duotus pažadus. Prezidentas savo metiniame pranešime tarsi užsiminė pasigendąs valdančiųjų aktyvumo sprendžiant problemas dėl nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės.

„Svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos", - teigė G. Nausėda.

Visgi G. Nausėda ganėtinai kritiškai apibendrino ir bendrai politinį procesą šalyje. Pasak jo, visuomenė pandemijos akistatoje buvo priversta stebėti politikų blaškymąsi ir tarpusavio rietenas.

„Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai - bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose. Tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta", - teigė G. Nausėda kartu dėkodamas piliečiams už, pasak jo, parodytą savitvardą.

„Todėl šiandien dėkoju Jums, Lietuvos žmonės, už Jūsų tvirtybę ir savitvardą. Kad nenuleidote rankų, padėjote vienas kitam, kad ištvėrėte, kad nepalūžote", - sakė prezidentas.

Įvardino sprendimus, kurie didino nepasitikėjimą valstybe

Taip pat, pasak G. Nausėdos, pasitikėjimą valstybe silpnino ir politikų sprendimai, kurie atspindėjo ne visuomenės, bet atskirų grupių interesus.

„Pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus", - teigė prezidentas.

Būtent tokius, visuomenės neatliepius sprendimus, tikino G. Nausėda, jis vetavo.

„Vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą", - sakė šalies vadovas.

Valdančiųjų ir opozicijos santykius pavadino „tuštybės sūpuoklėmis"

Galiausiai jis apgailestavo, kad ir šiuo metu esama svarbių valstybei sprendimų, kurių priėmimas įstrigo dėl galios žaidimų.

„Deja, daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas. Toliau sergame ta pačia "liga", nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai - valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra "ne tie"", - sakė prezidentas, pažymėdamas, kad įdingos opozicijos ir valdančiųjų bendravimo tradicijos keičiantis Seimo sudėčiai nesikeičia.

„Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos - opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje", - teigė prezidentas.

Demokratijai kenkia politinių jėgų galios troškulys

Apibendrindamas metinį pranešimą G. Nausėda akcentavo, kad demokratijai gali pakenkti politinėje sistemoje veikiančių jėgų galios troškulys.

„Demokratija nėra iškalta akmenyje. Jai bet kada gali pakenkti vienų ar kitų politinių jėgų galios troškulys. Ją gali išmušti iš pusiausvyros besikaupianti socialinė ir ekonominė įtampa, žmonių nusivylimas teisingumu ir solidarumo stoka visuomenėje. Tačiau demokratija turi didžiulę jėgą atlaikyti patiriamus sunkumus, pažadinti visuomenės energiją ir vesti pirmyn.

Kai Lietuvos Tauta yra atvira permainoms, vieninga ir pasitikinti savimi, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas jos nesustabdys", - sakė G. Nausėda,

„Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią - mūsų visų - Gerovės Lietuvą", - apibendrindamas pranešimą akcentavo prezidentas.

Lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą

G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius pandemijos paženklintus metus, jo nuomone, lyderystė iš ministerijų perėjo į savivaldą.

„Įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės", - sakė G. Nausėda.

„Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos - visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, kuriems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti", - pridūrė prezidentas.

Šalies vadovas ir toliau akcentavo, kad šiuo metu vis dar pagrindinė užduotis - sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus.

„Vos mėnuo ir pamatysime, ar 70 proc. suaugusių šalies gyventojų bus paskiepyti iki vasaros vidurio. Nėra prasmės ginčytis, ar tai įvyks liepos pirmą, ar paskutinę savaitę. Neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti", - teigė prezidentas.

Sukritikavo neatsakingą verslą: kol vieni laukė pagalbos, kad išgyventų, kiti pirko ferarius

G. Nausėda pabrėžė ir tai, kai karantino laikotarpiu sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė.

„Šį pavasarį naujos kadencijos Seimo nariams sakiau, kad kelias iš karantino negali vesti pro socialinių ryšių, verslo, švietimo griuvėsius. Pandemija pasibeldė į visų mūsų duris. Karantino sąlygomis sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė. Lietuvos žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu - vienu iš valstybės pagrindų", - atkreipė dėmesį šalies vadovas.

Prezidento teigimu, koronaviruso krizė taip pat labai „aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros".

„Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas", - sakė G. Nausėda.

Viliuosi, kad susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas dar šiais metais

„Tenka pripažinti, kad trys nenuoseklių, viena kitai prieštaraujančių švietimo reformų dešimtmečiai padarė mūsų jaunimui didelę žalą",- sakė jis ir pažymėjo palaikąs Seime brandinamą siekį pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

„Sveikinu pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir viliuosi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais. Suvokdami, kad švietimo iniciatyvos virsta rezultatais po daugelio metų ar net dešimtmečių, privalome kuo greičiau pradėti", - teigė jis.

„Esminių permainų siekiau, teikdamas Švietimo įstatymo pakeitimų Lygaus starto paketą, kurį priėmė Seimas. Remiantis viena jo nuostatų, jau šiais metais į ikimokyklinį ugdymą bus įtraukti apie 1000 vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Privalome ir toliau artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, nes tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti mokinių pažangumo skirtumams ir atskirčiai ateityje", - pridūrė prezidentas.

Kartu šalies vadovas Seime akcentavo, kad būtina kelti ir mokslinių tyrimų kokybę.

„Inovacijų sklaida neturi laiko laukti švietimo sistemos pokyčių. Todėl privalome veikti čia ir dabar. Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką. Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose", - metiniame pranešime sakė prezidentas.

„Deja, mūsų Achilo kulnas tebėra pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika. Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams - pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti", - akcentavo G. Nausėda.

 

Prezidento metinis pranešimas - signalas Seimo daugumai ir Vyriausybei 



„Prezidento metinis pranešimas - signalas Seimo daugumai ir Vyriausybei jog jos vykdoma politika nekuria Gerovės valstybės. Daug išsakyta dėl visuomenės nuomonės nepaisymo. Darosi liūdna, nes manau, kad tiems kam buvo skirtos pagrindinės žinutės metiniame pranešime, jie ir toliai negirdės nei visuomenės, nei Prezidento.

Daug politinio susiskaldymo, kuris nekuria jokios pridėtinės vertės Lietuvai. Ir į šias politines peripetijas norom nenorom į traukiamas ir Prezidentas.

Visiškai pritariu Prezidento nuomonei, jog užteks prisidengti pandemija, laikas vykdyti į žmonių gyvenimo kokybės gerinimą orientuotą politiką. Kai visi ekonominiai, socialiniai, kultūros ir švietimo klausimai nustumiami į šešėlį, o nuolatinis visuomenės gasdinimas virusu tampa politikos norma - apie Gerovės valstybės kūrimą kalbėsime dar daug metų." - teigia Seimo narė Vaida Giraitytė.

Prof. Gediminas Merkys: Tai nuosaikus, kultūringas metinis pranešimas


„Nuosaikus, kultūringas metinis pranešimas, daugiau jungiantis, kviečiantis susitarti, nei skaldantis. Diplomatiškai diagnozuojama, užuot tiesmukai moralizavus, dalinus vertinančias etiketes ir kažką pasmerkus. Čia nemenkas kontrastas, lyginant su D. Grybauskaitės metinių pranešimų retorika. Mūsų Prezidentas solidariai ir dalykiškai susitapatina su visuomene ir valstybe, nėra net užuominos, kad bandytų kelti save aukščiau kitų visuomenės ir valdžios struktūrų. Šis bruožas , palyginus su ankstesne šalies vadove, irgi dabartinio Prezidento naudai. Metiniame pranešime, jo turinyje ir formoje atsispindi G. Nausėdos kaip asmenybės inteligencija, aukšta vidinė kultūra. Čia stiprioji metinio pranešimo pusė.

Pranešime aptarti visi pagrindiniai valstybės sektoriai ir posistemės. Tegul ir labai atsargiai, bet nuskambėjo šiltas žodis šeimos socialiniam institutui. Dalykiškai pasisakyta dėl referendumų. Pagarbos verta Prezidento pozicija, kviečianti ieškoti kompromisų dėl partnerystės įteisinimo, bet įpareigojanti nedarkyti LR Konstitucijos, jos 38 str. Šis str. apie tai, kas yra šeima. Teisingai pasisakyta apie merų rinkimus, kandidatų į Seimą amžiaus jauninimą, teismus, savivaldą, gerovės valstybę, mokesčius, žaliąjį kursą, nacionalinį saugumą. Labai diplomatiškai pasakyta
apie gilias demokratijos kokybės problemas Lietuvoje ir būdus joms spręsti. Itin taikliai pasisakyta apie egoistinius, destruktyvius ir valstybę menkinančius galios žaidimus dabartinėje šalies politikoje.

Aišku, momentais Prezidentas kalbėjo, kaip pastorius. Tas Ekscelencijos noras būti geru visiems yra ir stiprybė, ir silpnybė, ir galimybė, ir rizika vienu metu. Sąmoningai susilaikau nuo kritikos Prezidentui dėl dviejų priežasčių. 1. Nėra objektyvaus pagrindo rimtai kritikai. 2. Sisteminėse medijose, visokių mokamų „inpliuencerių" grupelėse norinčių užsipulti mūsų prezidentą, beje, dažniausiai nepelnytai, ir taip yra ryškiai per daug.

Mano pagarba Prezidentui ir jo metiniam pranešimui. Ekscelencija, valio, drąsiai eikite dar arčiau pilietinės tautos ir ja remkitės. Tik stiprinkite patarėjų komandą. Didžioji Lietuvos visuomenės dalis Jus gerbia, Jumis pasitiki, deda į Jus didelę viltį." - komentavo socialinių mokslų daktaras prof. Gediminas Merkys.

Prof. Povilas Gylys: Prezidentas nėra dvaro žmogus


„Manau, kad Respublikos Prezidentas yra ta valstybės institucija , kuri dar teikia vilčių, kad gali tarnauti viešajam nacionaliniam interesui. Tą viltį palaiko ir šis metinis šalies vadovo pranešimas, kurio bendras vertinimas būtų teigiamas.

Daugelis Prezidento minčių apie politinę padėtį šalyje, apie politinį blaškymąsi ir rietenas, apie ekonomiką, apie turtinę nelygybę, apie valdančiosios koalicijos neracionalų ir skaldytojišką elgseną , apie „Tiesos ministeriją", lygius ir lygesnius mūsų šalyje bei kitus orveliškus reiškinius Lietuvoje yra verti paramos.

Visgi manau, kad apie ekonominę krizę galima buvo kalbėti plačiau ir konkrečiau. Gana abstrakčios yra mintys apie švietimą, mokslą ir kultūrą.

Aišku, kad prezidentas nėra dvaro žmogus ir dvaro „analitikai" jį puls vien dėl to. Tikiuosi, kad šalies vadovas šioje situacijoje suvokia, kad jis tikros paramos gali tikėtis tik iš sveikų, patriotiškų, tikrai progresyvių, bet neapsišaukusių progresyviomis, jėgų Tautoje." - pastebi profesorius Povilas Gylys

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (142)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAIVYBA: Penktadienio vakarą, apie 22 val., laivyba Klaipėdos jūrų uoste atnaujinta, laivai plaukia kaip įprasta.
  • PASIENIS: Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 36 migrantams.
  • VAGYSTĖ: Savotišką vagystės rekordą pasiekė nenustatytas vagišius, tą pačią parduotuvę Šiaulių rajone apvogęs 16 kartų: turtinė žala - 362,56 eurų.
  • PATIKROS: Per savaitę matomas žymus nusižengimų sumažėjimas – drastiškiausiai krito pažeidimų, nustatytų viešajame transporte, skaičius, pastebi kassavaitinę ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos.
  • ŠALYS: Nuo pirmadienio, rugsėjo 27 d., kas savaitę skelbiamame paveiktų šalių sąraše raudoną zoną paliko net trys šalys – Danija, Suomija, Liuksemburgas ir dvi teritorijos – Maljorka (Ispanija) ir Reunjonas (Prancūzija) - kartu su iš žalios zonos perėjusia Čekija jos papildė geltoną zoną.
  • BRANGSTA: Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad dabar ekonomika yra priešaušryje, kur brangsta ir žaliavos, ir elektra bei dujos, o kainos dar didės.
  • KONKURSAI: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė šiemet turėjo įvykdyti 45 vadovų konkursus (26 - į bendrojo ugdymo mokyklas, 14 - į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 4 - į neformalaus vaikų ar suaugusiųjų švietimo įstaigas ir 1 - į švietimo pagalbos įstaigą).
  • KAMEROS: Rūpindamasi gyventojų saugumu, sostinė prie jau turimų 153 vaizdo stebėjimo kamerų įrengia dar 70.
  • BEDARBIAI: Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 44 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų.
  • PRATYBOS: Savaitgalį Raseiniuose vyks civilinės saugos kompleksinės pratybos ir mokymai „Tauras 2021“.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gerai, kad verslininkai bylinėsis su valstybe, jei gaus baudas, jog veikia be Galimybių paso?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +10 C

+3 +9 C

 

+5 +10 C

+12 +17 C

+11 +16 C

 

+11 +12 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos