respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Fonde - 70 mln. eurų. Ir niekam jų nereikianuotraukos (10)

2019 rugsėjo mėn. 13 d. 07:00:33
Olava STRIKULIENĖ

Dar ne visi darbuotojai žino, jog „Sodroje“ jau dvejus metus veikia specialus fondas, kurio pinigais galima pasinaudoti, jei žmogus buvo atleistas iš darbo pagal darbdavio iniciatyvą ir be darbuotojo kaltės. Kokių pinigų galima tikėtis? Fonde jau prikaupta 72 mln. eurų!

×
nuotr. 3 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Kas gali kreiptis?

Ilgalaikio darbo išmokų fondu (IDIF) gali pasinaudoti nebiudžetinių įstaigų ir ne Lietuvos Banko darbuotojai. Nes su atleidžiamais biudžetininkais ir bankininkais atsiskaito jų darbovietės. O dirbantys privačiame sektoriuje gali kreiptis į IDIF lygiai pusmetį po atleidimo. Tačiau tik tuo atveju, jei per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Ir tik tuo atveju, jei pas tą patį darbdavį išdirbo ne mažiau nei 5 metus.

Jei dirbote pas tą patį darbdavį 5-10 metų, gausite vieną išmoką, kuri sudarys 77,58 proc. nuo buvusio vidutinio mėnesinio atlyginimo. Jei ankstesnėje darbovietėje ištvėrėte 10-20 metų, gausite ne vieną, bet dvi tokias pačias išmokas. O jei dirbote dar ilgiau - daugiau kaip 20 metų - gausite tris išmokas. Tai yra, tris savo buvusius vidutinius mėnesinius atlyginimus. Tik sumažintus 22,42 proc.

Žmonės nesikreipia

Bet kodėl žmonės pasinaudoja fondu taip vangiai? Pernai buvo nutraukta apie pusė milijono darbo sutarčių, bet dauguma išėjo iš darbo savo noru. Fondo išmokomis pasinaudojo tik kiek daugiau nei 4000 atleistųjų. Iš viso išmokėta 6,5 mln. Eur. Nors fondo dydis - daugiau nei 72 mln. Eur ir kasmet vis labiau pučiasi.

Negi žmonėms jo pinigų nereikia? Patys labai turtingi?

Priežastys gali būti įvairios. Pirma, jei Lietuvoje dar yra darbo veteranų, vadinasi, jie buvo lojalūs darbdaviui. Ir nemato reikalo išeinant susigadinti santykius. Kita vertus, iš kur bus daug darbo veteranų, kai per ekonominę krizę vienos bendrovės bankrutavo, kitos reorganizavosi ir t.t? Dar viena priežastis - kai kuriuose rajonuose tiek maža įmonių, kur būtų galima įsidarbinti, darbdaviai vieni kitus puikiai pažįsta, todėl žmonės, nepatenkinti darbo sąlygomis ar atlyginimu, vis vien nenori su darbdaviu pyktis. Išeina geruoju. Nes bloguoju išėjus, gandai sklinda greitai. Kitas darbdavys per daug principingo ar „skundiko“ nepriims. O valgyti juk visiems reikia.

Nusileidžia darbdaviams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė patikino, jog fondas tikrai reikalingas:

„Ilgalaikio darbo išmokų fonde sukaupta nemaža suma pinigų, bet fondas nėra populiarus, nes dauguma žmonių net nežino, apie tokią galimybę - gauti iš fondo išmokų. Jei darbovietėje vykdoma restruktūrizacija, reorganizacija - ir darbuotojas atleidžiamas iš darbo ne dėl savo kaltės, bet darbdavio iniciatyva, jis gali gauti fondo išmokas. Bėda ta, kad praėjus dvejiems metams po jo įsteigimo, 73 proc. atleistųjų vis vien išeina iš darbo savo noru ir dar dalis - šalims susitarus. Darbdavio iniciatyva pernai atleista tik 5,05 proc. dirbančiųjų. Aišku, žmonės migruoja iš vienos darbovietės į kitą darbovietę. Bet jei išeinančiam darbuotojui priklauso tam tikra išeitinė, darbdaviai vengia jį tokiu būdu atleisti.“

Bet sukaupti pinigai irgi nuvertėja. Iš dabartinių 72 milijonų eurų po metų liks jau mažiau? Gal tuos „nesudominusius“ pinigus vertėtų panaudoti didesnėms neįgaliųjų ar našlaičių išmokoms?

„Pinigai, aišku, nuvertėja, bet toks fondas nėra betikslis dalykas, - nesutiko I.Ruginienė. - Mes, profsąjungiečiai, labai kovojome, kad toks fondas atsirastų, kad atleistam darbuotojui būtų saugiau. Ir darbdavio nebijotų, ir finansinę paramą gautų, ir galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Fondas privalo likti, tik reikia galvoti, kaip jį efektyviau išnaudoti. Tik bėda, kad psichologinis atleidžiamo žmogaus spaudimas ima viršų. Žmonės nusileidžia darbdaviams.

Mes maksimaliai konsultuojame, kokiu būdu išeiti iš darbo saugiausia, kaip žmogus gali apginti savo teises, bet jei darbovietėje net profesinės sąjungos nėra, žmogus ir nesikreipia niekur.“

Gal pastaruoju metu padaugėjo atleidimų?

„Negaliu pasakyti, kad padaugėjo atleidimų. Žmonių migracija iš darbovietės į darbovietę yra normalus dalykas. Bet atleidžiami žmonės nusipelno pagarbos ir išeitinės.“

Dirba ir skursta

Darbdaviai moka į fondą 0,16 proc. nuo kiekvieno darbuotojo mėnesinio atlyginimo. Gal pakaktų mokėti tik 0,06 proc.? Jei vis vien fondo pinigai taip vangiai naudojami.

„Nemanau, kad darbdaviui tai yra didelė suma. Įmoka į fondą turi likti tokia, kokia dabar yra.

Dabar daug kalbama, jog socialiai pažeidžiamiausi yra pensininkai. Tačiau didžiausią skurdą išgyvena ir dalis dirbančiųjų. Reikia galvoti, kaip mažinti jų socialines atskirtis. Turime didžiąją dalį žmonių, gaunančių mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, bet ir to vidutinio nepakanka, kai įvertini infliaciją bei maisto ir paslaugų kainas. O kai kurie valdžios žmonės dar iš mūsų tyčiojasi, kad galime pragyventi iš minimalaus mėnesinio atlyginimo. Tegul patys pabando iš tiek pagyventi.“

Situaciją komentuoja socialinių mokslų daktaras, VU profesorius Romas LAZUTKA:

Man toks fondas neatrodo reikalingas, nes „Sodroje“ yra nedarbo draudimas. Gaunamos bedarbio išmokos. Buvo galima ne naują fondą kurti, bet labiau diferencijuoti „Sodros“ mokamas bedarbio išmokas. Jei trumpesnės įmokos į „Sodrą“, jei trumpiau žmogus dirbo, tai ir išmoka mažesnė. Jei ilgiau dirbo, tai įmokos į „Sodrą“ buvo ilgesnės. Vadinasi, ir bedarbio išmokos didesnės.

Nereikėjo kurti atskiro fondo. Bet vieni „Sodra“ nepasitikėjo, šmeižė, profsąjungos fondo norėjo ir papildomą fondą „Sodrai“ užkrovė, ir bedarbio pašalpų mokėjimą užkrovė. Žmogus gauna iš „Sodros“ bedarbio pašalpą ir nesusigaudo, kad dar iš „Sodros“ specialaus fondo pinigų gali gauti. Kaip pensijos Lietuvoje mokamos diferencijuotai, priklausomai nuo draudiminio stažo, taip galėjo diferencijuoti ir nedarbo išmokas. Vyresnio, ilgiau dirbusio žmogaus išmoka ir taip būtų didesnė nei kelerius metus tedirbusio jaunuolio. Todėl linkiu, kad tokio fondo „Sodroje“ neliktų ir tai būtų padaryta kuo anksčiau.

Kodėl žmonės į fondą kreipiasi vangiai? Todėl, kad Lietuvoje labai daug žmonių „savo noru“ iš darbo išeina. Darbdavys pasako - varyk iš čia ir žmogus išeina. „Savo noru“. Ekonominės krizės metu net 300 tūkstančių išėjo „savo noru“. Absurdiška, kad toks noras visiems vienu metu užėjo, bet kai keturis mėnesius darbdavys nemoka algos, nors dirbi, numeta tik šimtą eurų, o kai dar penktą mėnesį dirba ir algos negauna, žmogus ima galvoti, kad geriau išeiti savo noru.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAŽEIDIMAI: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad spalio 11-13 dienomis visoje šalyje patikrinti 186 mokesčių mokėtojai ir nustatyti 132 pažeidimai (71 proc.): pusė jų dėl neišduotų elektroninių kasos aparatų (EKA) kvitų.
  • VERSLO MISIJA: į išvažiuojamąją verslo misiją spalio 23-24 d. kartu su prezidentu Gitanu Nausėda į Japoniją vyks 26 Lietuvos įmonių delegacijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar po praėjusių įvykių Seime V. Pranckietis gali toliau eiti Seimo pirmininko pareigas?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11 C

 +10 +11 C

 

+10 +11 C

+12 +14 C

+15 +17 C

 

 +16 +18 C

4-5 m/s

3 m/s

 

3 m/s

 

USD - 1.1025 PLN - 4.2955
RUB - 70.8212 CHF - 1.0997
GBP - 0.8656 NOK - 10.1465