Fanatikai sugriaus Europos Sąjungąnuotraukos (26)

2019 kovo mėn. 14 d. 12:43:01 Perskaitė 3317

Europos Parlamentas prognozuoja, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gaus kitos kadencijos Europos Parlamente 4 vietas. Dar 4 vietas neva užims konservatoriai, o Gintauto Palucko socdemai, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija atitinkamai gaus po vieną vietą. Iki rinkimų į EP, įvyksiančių gegužės 26-ąją, kartu su prezidento rinkimų antruoju turu, dar daug kas gali keistis. Nes svarbiausi klausimai išlieka - ar turime kandidatų, matančių ne tik gerą europarlamentaro atlyginimą, savirealizaciją, bet ir ES trūkumus, kurių laiku nepašalinus, ES sugrius.

 

Neįdomūs rinkimai

Partijos dar derina, reitinguoja kandidatų sąrašus. Dar nežinomi visi rinkimų komitetai.

Rinkimai į Europos Parlamentą visose ES valstybėse vyksta labai vangiai. 2014 m. balsavo tik 47 proc. visų rinkėjų, o Čekijoje ir Slovakijoje - dar mažiau. Atitinkamai 18 proc. ir 13 proc. Ir negalima kaltinti žmonių. Jie paprasčiausiai nežino, ką europarlamentarai Briuselyje veikia.

Juolab kai jie išsimėtę skirtingose EP frakcijose. Trys - Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Antanas Guoga - didžiausioje Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje. Ten, kur dešiniųjų ideologija. Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis - su kairiaisiais socialistais. Antroje pagal dydį frakcijoje. Valentinas Mazuronis, Viktoras Uspaskichas ir Petras Auštrevičius - pas liberalus, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje. Valdemaras Tomaševskis - Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje. Bronis Ropė - su žaliaisiais. Žaliųjų frakcijoje Europos laisvasis aljansas. Rolandas Paksas - Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijoje.

Euroskeptikas - blogis?

Europarlamentaras B.Ropė patikino, jog visi mūsų europarlamentarai, nesvarbu, jog dirba skirtingose frakcijose, nėra euroskeptikai. Esą išskyrus R.Paksą:

„Euroskeptikų dabartiniame Europarlamente yra apie 100-120. Tai parlamentarai iš Jungtinės Karalystės, šiek tiek iš Italijos, Prancūzijos, Vokietijos. Jie sako, kad ES ateities neturi, modelį reikia išardyti. Bet daugiau nei 600 parlamentarų galvoja, kad ES yra geras Europos valstybių pasirinkimas. Davė Europai taiką, galimybę konkuruoti pasaulinėse rinkose. Konkurentai mūsų stiprybės nenori.“

Tad ką tokiame „Briuseliofilų“ parlamente gali nuveikti kitokio sukirpimo žmogus? Pvz., filosofiškai mąstantis, giliau į europiečių ateitį žvelgiantis filosofas Vytautas Radžvilas?

Anot B.Ropės, V.Radžvilas kalba apie ES struktūrą, bet nelabai žino, kas ką veikia. ES politika - tai 27 valstybių vadovų susitarimas, nors ir mūsų vadovė Dalia Grybauskaitė kartais pasako - Europa neleidžia. O Europarlamentas, kaip teigė B.Ropė, sprendžia konkrečius gyvenimiškus europiečių klausimus. Pavyzdžiui, žemės ūkio, atominės išardymo finansavimo ir pan.

Prognozuojama, jog naujos kadencijos EP iki trečdalio vietų užims vadinamieji euroskeptikai. Pavadinimas keistokas. Nes negali būti skeptiškas konkretaus žemyno atžvilgiu. Nebent tas žemynas būtų mistinė Atlantida. Europos kurti nereikia. Ji seniai sukurta. Prieš milijardus metų. Šiuo metu kuriamas projektas „Europa“. Galintis tikrąją, gyvąją Europą sužaloti, perdaryti. Išminkyti, suminkyti į bendrą betautę, netgi belytę masę. (Nes šalims, kurios priešinasi - Vengrijai, Lenkijai, jau gresia Briuselio sankcijos, procedūros). Arba atvirkščiai. Galima sukurti taikingą, saugią, pagarbią visų Europos valstybių egzistenciją. Tad tie vadinamieji euroskeptikai veikiau yra projekto „Europa“ vykdytojų stebėtojai bei kritikai. Siūlantys neperlenkti lazdos. Nei prisikviečiant minias ekonominių bėglių iš Afrikos, nei neatsižvelgiant į konkrečios ES narės istoriją. Natūralu, jog Vengrija, kadaise kentėjusi nuo turkų osmanų, nesutinka priimti Sirijos musulmonų. Nes turi skaudžią istorinę patirtį. Žmonės radikalėja tada, kada verčiami per greitai keistis. Jei iš jų reikalaujama tolerancijos ten, kur ją atmeta sveikas protas, sveika prigimtis ir papročiai. Gal euroskeptikus, įskaitant ir pačius radikaliausius, kuria ne kas kitas, bet pats Briuselis? Jei euroskeptikais galiausiai tapo ir Europos bendrijos senbuviai britai.

Nieko naujo

Kaip viešai yra teigęs vienas konservatorių kandidatų Vytauto Didžiojo Universtiteto profesorius Liudas Mažylis, laikas įnešti į Europos Parlamentą naujumo bei šviežumo. O kokio? Na, profesorius nebus tas, kuris siūlys ES valstybėms išsiskirstyti po savo kiemus. Profesorius žada siekti bendrumo.

Socdemų kandidatei V.Blinkevičiūtei, sprendžiant iš įrašų feisbuke, rūpi ne konstruktyvios ES ateitis, kuri gali tapti ir griūtimi, bet daug paprastesni dalykai: „Sieksime sukurti tokią Europos minimalaus darbo užmokesčio sistemą (atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus), kad joks darbuotojas nebūtų priverstas gyventi skurde.“ „Norime, kad būsima Europos darbo inspekcija būtų stipri, sustabdytų piktnaudžiavimus ir užtikrintų, jog visi Europos darbuotojai būtų tinkamai socialiai apsaugoti.“

Komentuoja buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis:

- Ar Lietuvos atstovai gali kaip nors paveikti ES vykstančius procesus? Daugiau ar mažiau paveikia. Viskas priklauso nuo žmogaus, kuris į Europos parlamentą patenka. Jei žmogus pasiruošęs, gali gauti reikšmingą postą. Daug lemia ir kalbų mokėjimas, vien su vertėjais, pagalbininkais nedaug nuveiksi.

Na, o prognozės, kiek partijos turės europarlamentarų, dar labai apytikrės. Rolandas Paksas dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose su komitetu „Rolando Pakso judėjimas“, filosofas Vytautas Radžvilas rinkimuose taip pat dalyvaus su komitetu. Jie tarpusavyje labai konkuruos. Bet tai, jog mūsiškiai nebūtinai dirbs toje pačioje frakcijoje, nė kiek nestebina. Seime taip pat daug frakcijų. Tai tik parodo skirtingas ideologines pažiūras. Būtų keista, jei mūsų Seime politikai susiskirstytų į šiauliečių, kauniečių ar vilniečių frakcijas. Todėl ir Briuselyje frakcijos sudaromos ne pagal tautas, bet pagal pasaulėžiūras.

Po kažkiek kadencijų eurorealistų Europos Parlamente bus vis daugiau ir jie turės vis didesnę įtaką. Tačiau ir dabar mažos šalys, netgi tokios kaip Malta, gali blokuoti bet kurį Europos Sąjungos sprendimą, priimamą konsensuso būdu. Niekas nesikeis kardinaliai nei į vieną, nei į kitą pusę, jei ES šalys tarpusavyje nesusitars.

***

Kitokia pozicija


Tarp kol kas žinomų kandidatų į EP išsiskiria prof. V.Radžvilas. Nes daugelis jį įprato vadinti euroskeptiku. „Jei man būtų leista pasirinkti, kaip save vadinti, vadinčiausi euroekspertu. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių, net ir užimančių labai aukštus postus užsienio politikoje, neturi teorinio pasirengimo. Nesuvokia, kokiais principais remiantis statomas projektas ES. Santykis su ES grindžiamas aklu tikėjimu, kad viskas gerai. O teoriniu požiūriu visos santvarkos yra fundamentalių idėjų konstrukcija. Jei konstrukcijoje atsiranda defektų ir konstrukcija netaisoma, tokia konstrukcija griūna. O dauguma europarlamentarų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, nemato tų esminių trūkumų ir tiki šviesia ES ateitimi. Panašiai kaip prieš 30 metų net dauguma akademinio elito įtikinėjo, kad Sovietų Sąjunga nesugrius. Laimei, atsiranda Europoje daug protingų žmonių, įspėjančių, jog jeigu nebus atliekami ES remonto darbai, ši konstrukcija žlugs.

O Lietuvoje, jei kuris nors įspėja, laikomas vos ne kvaileliu, marginalu. Nors Lietuvai, jei ES sugriūtų, būtų ypač katastrofiška. Taip, aš buvau vienas iš tų, kurie vis dėlto stojimui į Europos Sąjungą pritarė, nors ir žinojau jos probleminius aspektus. Gavome iš Europos Sąjungos gerų dalykų, bet nuėjome labai pavojingu keliu. Mes buvome priimti pirmiausiai todėl, kad Vakarų Europos šalims - dabartinėms Europos Sąjungos senbuvėms, buvo reikalingos rinkos, ištekliai ir daugelis žmonių.

Štai „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Beršickis (Leonid Bershidsky) sako, kad sukilimas Vidurio Europos šalyse prieš dabartinę Europos Sąjungą dideliu mastu vyksta todėl, kad Vakarų europiečiai pavertė tas šalis darbo kolonija. Be abejo, mes negalime ir neturime trukdyti mūsų piliečiams išvažiuoti į kitas ES šalis dirbti, bet ar iš tikrųjų nereikėtų sukurti mechanizmo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos turtingosios šalys, gavusios už pasakiškas mūsų mokesčių mokėtojų lėšas paruoštą kvalifikuotą darbo jėgą, sukurtų abipusės apskaitos principus.

Europos tautų, valstybių kooperacija yra fantastiškas dalykas. Aš visada sakiau, kad išsiskaidžiusi Europa neturi šansų konkurencinėje kovoje, bet Europos bėda yra ta, kad progresui pradėjo vadovauti tie, kurie jau vieną pasaulio dalį sunaikino. Atmesti daug gerų dalykų - būtų kvailystė, bet atvirumas nuo kiaurumo tuo ir skiriasi, kad privalai skirti, kas tavo Tautai ir Valstybei padeda, tvirtina, o kas galų gale pradeda griauti.“

***





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net