Europarlamentarai išreiškė paramą Lietuvai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija

Pirmadienį EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Užsienio reikalų komitetų posėdyje dalyvavusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson pabrėžė, kad Lietuva turi sulaukti pakankamai paramos iš ES ir pažadėjo iki vasaros pabaigos skirti 10 mln. eurų. Jos teigimu, vienas svarbiausių veikėjų šiame kontekste yra Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, todėl būtina kuo greičiau sustiprinti jos pajėgumus Lietuvoje. Komisarės teigimu, ES taip pat galėtų svarstyti galimybę stabdyti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad lyginant su ankstesniais metais nelegalios migracijos mastas į Lietuvą išaugo 22 kartus. Jos teigimu, tai yra Baltarusijos kerštas už Lietuvos paramą nuo persekiojimų bėgantiems baltarusiams, o kartu – hibridinio karo prieš Lietuvą ir Vakarų demokratijas dalis. Ministrė posėdyje pateikė surinktus įrodymus, kad prie migrantų gabenimo per sieną prisideda ir Baltarusijos pareigūnai bei institucijos.

„Siunčiame dvigubą žinią režimui – mūsų politika išliks tokia pati, o jeigu to prireiks, palaipsniui stiprinsime sankcijas. Tam, kad sankcijos būtų švelninamos ar stabdomos, visų pirma turi liautis žmogaus teisių pažeidinėjimai, turi būti paleisti politiniai kaliniai bei užtikrinti laisvi ir sąžiningi rinkimai, kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai. Jeigu šalis pasuktų demokratijos keliu, esame parengę platų paramos priemonių planą. Taip pat stengsimės padėti tiems, kuriems pagalba reikalinga – nepriklausomai žiniasklaidai, pilietinei visuomenei“, – dabartinę ES santykių su Baltarusija būklę apžvelgė Europos išorės veiksmų tarnybos vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Luc Devigne.

Savo ruožtu agentūros „Frontex“ vykdomasis direktorius Fabrice Leggeri sakė, kad prašymas dislokuoti nuolatines pajėgas buvo gautas birželį ir siekiama jį patenkinti, atsiunčiant 30 pareigūnų, 14 patruliuojančių automobilių ir du straigtasparnius. Dalis žmonių ir technikos jau atvyko į Lietuvą. Agentūros vadovas taip pat pažadėjo pagalbą neteisėtus migrantus grąžinant į jų kilmės valstybę. „Išnagrinėjus prieglobsčio prašymus, jeigu sprendimai bus neigiami, kai tik Lietuvos institucijos išduos dokumentus, mes galėsime paremti grąžinimą“, – teigė jis.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) išaugusią migraciją siejo ir su prasidedančiomis karinėmis Rusijos ir Baltarusijos pratybomis „Zapad 2021“. „ES turi rimtai įvertinti padėtį, jei kalbame apie ES strateginę gynybos autonomiją. Tai yra sritis, kurioje ES privalo numatyti grėsmes ir sugebėti apsiginti. Jeigu mums nepavyks, tai paskatins A. Lukašenką naudoti tokias priemones dar labiau ir didesniu mastu“, – kalbėjo EP narė.

EP narys Andrzej Halicki (Europos liaudies partija, Lenkija) atkreipė dėmesį, kad ši situacija susijusi ir su Lenkijos saugumu bei išreiškė paramą Lietuvai. Jis teigė, kad Baltarusijos veiksmai vykdomi su Rusijos pagalba ir tai yra kerštas už paramą šalies demokratinei opozicijai. Savo ruožtu europarlamentarė Isabel Santos (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pastebėjo, kad žmonių panaudojimas kaip ginklas konfrontacijoje su ES tampa autoritarinių režimų mėgstama taktika – jau anksčiau tai galėjome stebėti Graikijos ir Turkijos bei Ispanijos ir Maroko pasienyje.

„Tai nėra geografijos nulemtas maršrutas, jis yra dirbtinis ir atsirado iš niekur. Lietuva neturi sienos su Iraku ar Turkija – turime sienas su kaimynais, kurie, deja, nėra stabilios valstybės, jose neužtikrinamos politinės ir ekonominės laisvės. A. Lukašenka jau antrą vasarą iš eilės yra Europos ligonis – diktatorius, kuris iš žmogaus teisių pažeidėjo tampa žmonių kontrabandininku. Tai yra tarptautinis nusikaltimas ir A. Lukašenka turi būti patrauktas atsakomybėn“, – kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“).

Diskusijoje dalyvavę europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog Lietuvos pasienyje nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, o visi asmenys, kuriems reikalingas prieglobstis, turėtų galimybę dėl to kreiptis. EP narė Tineke Strik (Žalieji, Nyderlandai) pabrėžė, kad būtina išmokti pamokas iš Turkijos ir Graikijos pasienio, kur sulaukėme daugelio pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus. Europarlamentarė Clare Daly (Kairės frakcija, Airija) stebėjosi, kad dėl tokio skaičiaus migrantų reaguojama taip stipriai bei svarstė, jog prie tokios padėties privedė pačios ES užsienio politika. Tuo tarpu EP narė Birgit Sippel (Socialistai ir demokratai, Vokietija) teigė, kad ES problema visų pirma yra negebėjimas susitarti dėl tinkamos migracijos reformos, o dėl to kiekviena valstybė turi ieškoti sprendimų pati, rašoma EP ryšių su žiniasklaida administratoriaus Lietuvoje pranešime.