Eurokomisaro paieška: Lietuvai gali tekti tai, kas liks nuo kitų

Premjeras ramina

Liberalė Aušrinė Armonaitė Seime per Vyriausybės valandą premjero Sauliaus Skvernelio tiesiai šviesiai paklausė, kodėl pas mus užsiimama tik lokaliomis kovomis dėl valdžios, tačiau neįsijungiama į kovą dėl įtakingų postų EK.

„ES lygmeniu vyksta derybos dėl kuo įtakingesnės eurokomisaro pozicijos. Jei aktyviai dalyvautume, galėtume pretenduoti ar į finansų ir biudžeto komisaro vietą, ar energetikos, ar transporto ir t.t. Galbūt mes dalyvaujame tose derybose?“ - teiravosi parlamentarė.

Premjeras lakoniškai atsakė: „Jeigu kažko nežinai, tai nereiškia, kad tai ir nevyksta. Tai aš pranešu, kad vyksta, vyksta procesai, kurie reikalingi.“

Reikia paskubėti

Kaip iš viso eurokomisarai yra paskiriami? Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkė, buvusi Europos Audito Rūmų narė socialdemokratė Rasa Budbergytė išaiškino visą jų skyrimo tvarką.

„Kandidatą teikia Vyriausybė, bet jam turi pritarti Seimas ir prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą. Paskui kandidatas keliauja į Europos Parlamentą, kur 2 valandas jam užduodami klausimai, jau žinant, į kokį portfelį jis pretenduoja. Europos Parlamentas balsuoja, bet galutinį sprendimą po to priima Europos Vadovų Taryba.

Kai Lietuva renka kandidatą, dar nežino, kokiai konkrečiai sričiai jis vadovaus. Tačiau iš anksto vis tiek neformaliai yra derinama ir gaunami tam tikri signalai. Dabar girdėjau, kad galėtume gauti energetikos sektorių, kuris Lietuvai būtų vienas svarbiausių. Neoficialios derybos Europoje jau vyksta, tačiau mes dėl objektyvių priežasčių - prezidento rinkimų, koalicijos formavimo ir t.t. - vėluojame. Turime susizgribti, nes nauja EK turi būti suformuota spalio pabaigoje. Yra rizika, kad, jei vėluosime, gausime tokį postą, koks liks nuo kitų“, - nuogąstavo R.Budbergytė.

„Vakaro žinių“ šaltinių duomenimis, šiuo metu vyksta aktyvios konsultacijos tarp Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos dėl to, kokį kandidatą į Europos Komisiją reikėtų pasiūlyti. Minimos penkios pavardės. Lietuvos nuolatinė atstovė Briuselyje, Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė siūlo laikinąjį krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį. Motyvas - jis turi daug ryšių ES struktūrose, be to, yra ne tik politikas, bet ir diplomatas. Tačiau Vyriausybė šios kandidatūros rimtai nesvarsto, mat netiki, kad jis turės palaikymą Seime, kadangi net patys „valstiečiai“ jo nelaiko savu - laiko kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės žmogumi. Be to, naujasis prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad jis liktų vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.

Loginiai skaičiavimai

Kadangi Ministrų kabinetas turi signalų, kad Lietuvai gali būti pasiūlytas energetikos komisaro postas, rimtai svarstoma laikinojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno galimybės, tačiau S.Skvernelis nelabai norėtų jo paleisti, kadangi šis politikas yra stiprus Vyriausybės narys, kurį sunku pakeisti lygiaverčiu.

Dar vienas aptariamas kandidatas - laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, tačiau ir jį S.Skvernelis laiko itin stipriu Vyriausybės nariu. Be to, šiai kandidatūrai priešinasi „valstiečių“ vadovybė, kadangi V.Sinkevičius yra ir Seimo narys. Bet išrinktas vienmandatėje apygardoje. Todėl, jam išvykus į Europos Komisiją, sumažėtų „valstiečių“ frakcija. Ir galbūt ne laikinai, nes visiškai neaišku, ar kitas „valstietis“ laimėtų rinkimus į jo vietą. Pats V.Sinkevičius, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar sutiktų ministro portfelį keisti į eurokomisaro, sakė apie tai negalvojęs, nes niekas to jam nesiūlė.

Apie moteris negalvoja

„Valstiečių“ frakcija į Europos Komisiją siūlo naująjį europarlamentarą, buvusį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Stasį Jakeliūną. Galvoja su išskaičiavimu, nes nieko neprarastų: S.Jakeliūną Europos Parlamente pakeistų parlamentaras Tomas Tomilinas. Kadangi pastarasis išrinktas per partijos sąrašą, „valstiečių“ frakcija Seime nesumažėtų: paprasčiausiai T.Tomiliną Seime pakeistų Neringa Trinskienė. Tačiau ir į šį kandidatą Vyriausybė žiūri skeptiškai.

O S.Skvernelio favoritas, „Vakaro žinių“ duomenimis, yra laikinasis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, su kuriuo jis palaiko gerus asmeninius santykius nuo senų laikų - kai S.Skvernelis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, E.Jankevičius buvo viceministras. Tačiau šiam pasirinkimui vargu ar pritartų tiek Europos Komisija, tiek Europos Parlamentas. Visų pirma jau dėl to, kad E.Jankevičius labai retai lankosi Briuselyje.

Naujoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pareiškė, kad visos valstybės turi pasiūlyti po du kandidatus - vyrą ir moterį. Tačiau, „Vakaro žinių“ duomenimis, jokios moters kandidatūra net neaptarinėjama, kadangi nei Ministrų kabinetas, nei Užsienio reikalų ministerija nemato nė vienos tinkamos.

Premjero patarėjo Skirmanto MALINAUSKO komentaras:

Kalbant apie kandidatus į EK narius, minimos dabartinių ministrų E.Jankevičiaus, V.Sinkevičiaus, Ž.Vaičiūno pavardės, kalbėta ir apie poną R.Karoblį. Kuluaruose kalbama ir apie kai kuriuos Europos Parlamento narius. Visi šie žmonės garbingai atstovautų Lietuvai ir gėdos nepadarytų, tačiau ar kas iš jų bus teikiamas, priklausys nuo konsultacijų su šią savaitę Europos Parlamento išrinkta naująja EK pirmininke. Išgirdus ir jos lūkesčius, bus sprendžiama, koks variantas yra geriausias Lietuvai.

Neformalios konsultacijos dėl to, kokiai šaliai koks postas gali atitekti, tikrai vyksta. Lietuva turi labai aiškiai apsibrėžusi, kokių sričių komisarų portfelių labiausiai norėtų. Tą yra padariusios ir kitos šalys. Tačiau reikia suprasti, kad didžiosios valstybės pretenduoja į vadinamuosius ekonominius portfelius, susijusius su mokesčiais, biudžetu ir panašiai. Lietuvai būtų labai svarbi žemės ūkio politika, tačiau galimybė gauti tokį portfelį būtų labai maža.

Premjeras S.Skvernelis yra įvardinęs, kad Lietuvos prioritetas yra portfeliai, susiję su finansais, ES investicijomis. Bet tai lygiai taip pat svarbu ir kitoms šalims, dėl to visada yra didžiausia konkurencija. Svarbu Lietuvai yra energetika, jau minėtas žemės ūkis, tačiau klausimas, kiek realu Lietuvai yra tokius portfelius gauti. Dar vienas svarbus aspektas - kandidatūrai turi pritarti ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentūra bei Seimas. Tad reikia tokio žmogaus, kuris turėtų labai platų palaikymą.

Visi išgirdome EK pirmininkės nuostatą, kad ji prašys valstybių teikti po du kandidatus - moterį ir vyrą. Tačiau nei nacionalinė, nei ES teisė to nenumato, todėl tai gali būti tik rekomendacija. Visgi - jei pageidavimas bus labai kategoriškas, bus ieškoma ir kandidatės moters.

Faktai:

Naujasis eurokomisaras būtų jau ketvirtasis Lietuvos eurokomisaras.

2004-2009 m. už finansinį programavimą ir biudžetą EK buvo atsakinga Dalia Grybauskaitė, 2009-2014 m. tą pačią sritį kuravo Algirdas Šemeta, nuo 2014 m. iki dabar eurokomisaru, atsakingu už sveikatos ir maisto apsaugos sritį, yra Vytenis Andriukaitis. Tačiau pastarasis portfelis - itin „lengvas“, nes jame nėra daug svarbių su šia sritimi susijusių dalykų. Pavyzdžiui, net farmacijos priežiūra perkelta į vidaus rinkos priežiūros portfelį.

Beje, eurokomisarų mėnesio alga be įvairiausių priedų viršija 20 tūkst. eurų.