1 nuotr.Trečiadienį prezidento sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo aptarta valstybės karinės gynybos koncepcija, krašto apsaugos sistemos pajėgumų vystymo prioritetai, skirtas dėmesys ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos tobulinimui. VGT sekretorius, prezidento vyr. patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad susirinkusi taryba konstatavo, jog COVID-19 pandemija atskleidė, kad turima civilinės saugos sistema bei ekstremalių situacijų valdymas nėra pakankamai efektyvus, todėl turi būti tobulinamas.
„Buvo konstatuota, kad dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, pandemijos laikotarpis yra rimto masto krizė ir turima civilinės saugos sistema, ekstremalių situacijų valdymas nėra pakankamai efektyvus ir jis turi būti tobulinamas", - Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
„Praeito VGT nutarimo sprendimai iki galo nėra įgyvendinti. Būtent koncepcija ir jos įgyvendinimo planas, kaip geriau integruoti šiuo metu turimą dviejų lygių ekstremalių situacijų valdymą nėra parengtas, buvo parengtas tik civilinės saugos įstatymo projektas, kuris pagrindinių problemų ir sistemiškai šio ekstremalių situacijų ir krizių valdymo klausimo nesprendžia", - akcentavo jis.
Todėl, pasak D. Kuliešiaus, VGT trečiadienį priėmė sprendimą, kad koncepcija, kaip geriau integruoti šiuo metu turimą dviejų lygių ekstremalių situacijų valdymą, turi būti parengta iki kito VGT susitikimo. Jis taip pat teigė, kad koncepcijai įgyvendinti reikalingi aktai turėtų būti priimti Seimo pavasario sesijoje.
„Šiandieną egzistuojantis dviejų lygių valdymas turi būti tarpusavyje geriau koordinuojamas ir integruojamas tam, kad mes turėtume reikalingus tris svarbiausius elementus: stebėseną, tinkamą, reikalingą, greitą, operatyvų reagavimą, visų institucijų parengtį ir esant reikalui - valdymą", - pabrėžė D. Kuliešius.
„Yra lėšos reikalingoms priemonėms, rezervams numatytos, tiesiog reikia visa tai imti ir įgyvendinti ir būti pasiruošus geriau negu esame pasiruošę šiandieną", - sakė jis.
VGT sekretorius taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvai kyla rizika įvairaus masto didelių krizių, todėl, pasak jo, šalis turi būti joms pasirengusi.
„Paskutinis metų laikotarpis parodė, kad ta koncepcija turi būti parengta, nes mes turime rizikas įvairaus masto didelėms krizėms: ir pandemija, šalia turime Astravo AE, gali būti ir klimato kaitos krizės, gali būti įvairios hibridinės krizės, tai visam šiam pasirengimui yra reikalingas nacionalinis, koordinuotas ekspertinis valdymas", - sakė D. Kuliešius.
NSGK pirmininkas: Nacionalinis krizių valdymo centras turėtų būti pavaldus Vyriausybei
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po susitikimo teigė, kad minimos grėsmėms neutralizuoti turėtų būti sukurtas centralizuotas Nacionalinis krizių valdymo centras. Jis, mano politikas, turėtų būti pavaldus Vyriausybei.
„Mūsų valstybė turi būti pasirengusi reaguoti į įvairios prigimties grėsmes ir rizikas. Tam reikia koordinuotos ir centralizuotos ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistemos. Kaip jūs ir patys matote, net ir dabar, COVID-19 atveju, vietoje to, kad įsijungtų tuo metu egzistavę krizių valdymo instrumentai, buvo sukurtos įvairios paralelinės struktūros - taip tęsėsi ir iki šiol. Tai rodo, kad krizių valdymo sistemos sukūrimas ir toliau turėtų būti vienas iš strateginių dalykų", - sakė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, dabar pasakyti, kaip galėtų atrodyti krizių valdymo sistema, sunku, tačiau, pažymėjo konservatorius, ji turėtų būti centralizuota, o pagrindinis vaidmuo atitekti - Vyriausybei, kuomet nauja struktūra būtų pavaldi ministrei pirmininkei.
„Centras užtikrintų tam tikro lygio centralizaciją su tam tikru ir kitų institucijų „įsitinklinimu" - kad krizių valdymas, jų analizė ir planavimas, kaip atsakyti į jas, nebūtų vien tik to centro reikalas, bet visos institucijos įsitrauktų. Todėl centro vadovo poste turėtų būti žmogus su dideliu politiniu svoriu. Tad aš įsivaizduoju tiesioginį pavaldumą ministrui pirmininkui", - svarstė L. Kasčiūnas.
