Didžioji vagystė prasidės jau vasarį

2012 sausio mėn. 06 d. 15:15:06 Perskaitė 5464

Jau šį vasarį įsigalios įstatymo pataisos, kurios leis žemės miestuose nesusigrąžinantiems savininkams imti kompensacijas grynaisiais. Žemės ūkio ministerija jau rengia atitinkamus įstatymų lydimuosius aktus. Tačiau vargu ar savininkai duosis apmulkinami, mat valstybė juos tiesiog nori apvogti. Pavyzdžiui, už žemę Vilniuje ar Kaune bus siūloma nuo 5,2 tūkst. litų. Ne už arą, o už... hektarą. Panaši situacija ir kituose miestuose. Žmonėms už žemę ketinama atlyginti 125 kartais mažesne nei rinkos kaina.

Žada, kad reikalai pajudės

Šį vasarį įsigalios Seimo dar praėjusį lapkritį priimtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisos, leisiančios žemių miestuose negalintiems jau du dešimtmečius susigrąžinti savininkams ar paveldėtojams iš valstybės pasiimti kompensaciją pinigais. Iki to laiko Vyriausybė įpareigota parengti kompensacijų mokėjimų tvarką.

Žemės ūkio ministerija jau parengė ir suinteresuotoms institucijoms derinti išsiuntinėjo projektą, kuriuo siūlo kai kuriems žmonėms kompensacijas mokėti jau šiemet, o tiems, kuriems sprendimas atkurti nuosavybės teises bus priimtas po 2012-ųjų sausio 31-osios (už žemę, kuri miestų teritorijoms priskirta iki 1995 m. birželio) - ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais po sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jei kompensacija viršytų 1 tūkst. litų, ji būtų mokama dalimis.

„Leidimas už žemę pasiimti pinigus neabejotinai paspartins nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose“, - tikino vienas iš atsiskaitymo pinigais iniciatorių Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Vilniuje susigrąžino tik trečdalis

Šiuo metu susigrąžinti žemę miestuose natūra pageidauja apie 15 tūkst. piliečių. Jei visi vietoj žemės pasirinktų pinigus, valstybei tai kainuotų apie 320 mln. litų (už 10,9 tūkst. ha, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusių miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose).

Mieste nuosavybės teisės atkurtos į 72 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, kaimo vietovėje šis rodiklis siekia net 98 proc. Savaime aišku, didžiausia problema dėl nuosavybės atkūrimo yra miestuose, kur žemė brangiausia. Iki pernykščio rugsėjo, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, pavyzdžiui, Vilniuje nuosavybės teisės atkurtos tik į 32 proc., Trakuose - 37 proc., Palangoje - 51 proc., Kaune - 57,5 proc. žemės.

Reformos galo nematyti

„Jei dėl pinigų kreiptųsi visi, kas turi teisę, reikėtų apie 320 mln. litų, bet neaišku, kiek kreipsis iš tikrųjų. Apsispręsti jie galės iki šių metų vasaros vidurio“, - sakė E.Pupinis.

Po įstatymo pataisos įsigaliojimo Seimas ir Vyriausybė paskelbė, kad žemės reforma iš esmės baigsis jau šių metų pabaigoje, tačiau vakar E.Pupinis jau pareiškė, kad tai - nerealu.

„Visų pirma todėl, kad tiek pinigų neįmanoma greitai surinkti. Kad valstybės biudžetui nebūtų naštos, bus atsiskaitoma pajamomis, gautomis už parduotą rezervinę žemę, rezervinius miškus. Be to, gal kai kurie ir toliau norės atsiimti žemę“, - teisinosi E.Pupinis.

Meluoti negražu

Parlamentaras paaiškino, kad žemė bus įvertinta pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, o jei savininkai su kaina nesutiks, galės samdytis nepriklausomus turto vertintojus.

„Tačiau iš esmės bus atsiskaitoma rinkos kaina, pagal sudarytus verčių žemėlapius. Tikrai niekas nenukentės“, - užtikrino E.Pupinis.

Tačiau, pasirodo, jis gerokai perdėjo ar, tiksliau tariant, apsimelavo. Rinkos verte savininkams jų žemė nė iš tolo nekvepės.

„Kompensacijos bus mokamos vadovaujantis 1999 metų Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Tik juo vadovaujantis bus nustatoma žemės vertė. Nebus jokios rinkos vertės. Apskaičiavome, kad norint atlyginti rinkos verte reikėtų 40 mlrd. litų, o dabar reikės 320 mln. litų. Tačiau tai normalu, nes valstybė tą žemės vertę padidino savo lėšomis nutiesdama kelią, vandentiekį, elektros kabelį ar kitaip pagerindama aplinką. O žmonės miestuose daugiausiai turėjo žemės ūkio paskirties žemę. Antano Smetonos laikais ji buvo įvertinta keturiomis rūšimis. Taip liko iki šiol“, - paaiškino Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Bujavičienė.

Hektaras Vilniuje - už 5200 litų

Ne žemės ūkio paskirties žemės vertė miestuose bus apskaičiuojama naudojant 12 metų senumo formulę. 6 tūkst. litų (bazinė tokios žemės kaina) bus dauginami iš tam tikram miestui nustatyto koeficiento ir bus žinoma grąžintina suma. Vilniuje ir Kaune žemės turėjusiems bazinė kaina dauginama iš 8, tad hektaro kaina bus 48 tūkst. litų. Mažesniuose miestuose koeficientai mažesni, todėl ir sumos už hektarą daug mažesnės (žr. lentelę).

Tačiau tokius pinigus gaus toli gražu ne visi miesto žemių savininkai. Dauguma jų prieš sovietmetį ten turėjo žemės ūkio paskirties žemę, o jos vertė, priklausomai nuo tarpukariu nustatytos rūšies, - daug mažesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune už hektarą tokios žemės galima gauti vos nuo 5,2 tūkst. iki 13,6 tūkst. litų, Palangoje - nuo 4,5 tūkst. iki 11,9 tūkst. litų. Kitaip tariant, visa dar negrąžinta miestų žemė, kurios rinkos vertė būtų 40 mlrd. litų, bus įvertinta vidutiniškai 125 kartus pigiau. Labiausiai apvogti bus žmonės, turintys žemės miestuose, kur ji brangesnė, nes išmokėtinos sumos ir rinkos kainos skirsis labiausiai.

Tai - apiplėšimas

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius tai vadina žmonių apiplėšimu ir pasityčiojimu iš jų.

„Žemės savininkai mano, kad papildoma galimybė atsiimti pinigais, kaip ir visos papildomos galimybės, būtų teigiamas dalykas. Tačiau mes kategoriškai nesutinkame su sena metodika, kokia suma turi būti išmokėta. Kad Vilniuje už hektarą siūlys 5 tūkst. litų - pasityčiojimas. Be to, neišlaikomas konstitucinis lygiateisiškumo principas: tas, kuris atgavo žemę - atgavo keliasdešimt kartų didesnės vertės turtą. O tas, kuris dėl savivaldybės kaltės ar kitų priežasčių žemės neatgavo, nukentės“, - konstatavo G.Nagulevičius.

Tikisi prezidentės pagalbos

Anot jo, savininkai su rezoliucija kreipėsi į politikus ir tikisi prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesio bei paramos. G.Nagulevičius pripažino, kad valstybė nebūtų pajėgi skirti dešimtis milijardų litų, tačiau savininkai bent norėtų, kad valstybė ne apgaudinėtų, aiškindama, kad bus atsiskaitoma rinkos verte, o elgtųsi kaip Lenkija.

„Ten žemė buvo inventorizuota, apskaičiuota, kokios valstybės galimybės. Pasakė, kad negali grąžinti 100 proc., o tik 50 proc. per kažkokį laiką. O pas mus įrodinėja, kad atsiskaitys teisingai. Be to, apgaudinėja ir savivaldybės sakydamos, kad laisvos žemės miestuose nebėra. Mes ir Kaune, Vilniuje, Panevėžyje laisvų sklypų radome, tačiau savivaldybės jų nenori grąžinti, prisidengdamos, esą jų reikia viešiesiems interesams tenkinti. Nors ten tėra dykynės, apleistos teritorijos“, - piktinosi G.Nagulevičius.

Antanina VENCKŪNIENĖ, Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos vicepirmininkė:

Tai, ką suplanavo Seimas ir Vyriausybė, jokiu būdu negali įvykti. Aišku, mes, žemės savininkai, negalime reikalauti, kad už nuosavybę valstybė mokėtų didžiausią realią kainą, nes tiek pinigų nėra. Bet ir tyčiotis iš žmonių, kai Vilniuje už hektarą siūlys po 6 tūkst. litų, negalima. Nežinau, kodėl taip elgiamasi. Turbūt politikai tikisi galų gale pigiai atsikratyti visais, o po to valstybė savininkų žemę pardavinės už rinkos kainą.

Anksčiau žadėjo, kad nuosavybė bus grąžinta kita žeme, paskui, kad mišku. Dabar jau nebesiūlo grąžinti mišku, o jį parduos ir už gautus pinigus atsiskaitys. O kodėl patys žmonės to miško negalėtų parduoti?

Be to, galėtų grąžinti bent jau žemę, esančią po komerciniais pastatais. Tada verslininkai mokestį už žemę mokėtų ne valstybei, o savininkams. Aišku, tai neliestų žemių, ant kurių stovi mokyklos, universitetai, nutiesti keliai ir panašiai.

Kad kompensacija pinigais būtų viena iš papildomų galimybių, bet ne vienintelė - sutiktume, tačiau tik ne už tokią kainą. Kur matyta, kad už žemę Vilniuje Vyriausybė siūlys tik dukart daugiau nei už žemę, pavyzdžiui, Rokiškyje? Didmiesčių žemių savininkai bus labiausiai apvogti. Tačiau nemanau, kad kas nors susigundys pinigais, nes nuosavybės nesusigrąžino atkakliausieji. Be to, tų pinigų gali ir nebūti, nes žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau kalbėjo, kad lėšos už parduotą valstybinį mišką nukeliaus ne žemių savininkams, o Krašto apsaugos ministerijai, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad jos eis į valstybės biudžetą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net