Audrius BUTKEVIČIUS: PAAIŠKINIMASnuotraukos (113)

2020 rugsėjo mėn. 27 d. 14:06:24 Perskaitė 12186

Sveikas Vitai, mane, kaip buvusį Krašto apsaugos ministrą, užkabinai už gyvo nervo. Skauda... Vitas Lingys galėjo likti gyvas, jeigu LR vyriausybė ir VRM būtų reagavusi į Krašto apsaugos ministerijos kontražvalgybos parengtą memorandumą apie "Vilniaus brigados" veiklą ir ryšius su politikais. Vėliau "Respublika" atspausdino visą šio memorandumo tekstą ir prokuratūra buvo priversta jį naudoti Boriso Dekanidzės teisme. Deja, tuometinės VRM ryšiai su neva "valdomais" banditais buvo pernelyg naudingi ir finansine ir politine prasme. Todėl vandenį drumsčianti "Respublika" tapo atakos objektu.

 

Kaip neprisiminti kito įdomaus epizodo, kuomet Prezidentu tapęs A. Brazauskas, neapsikentęs banditėlių šeimininkavimo, kreipėsi į tuometinius VRM vadovus su klausimu: "Ar nebūtų galima tų banditėlių tiesiog atšaudyti, kaip pasiutusių šunų, be jokio teismo? "Atsakymas, kiek žinau buvo: "Mes veikiame tik pagal įstatymą. Kreipkitės į kariuomenę, gal jie įvykdys tiesiog kaip įsakymą..." 

Neilgai laukęs, radęs progą, paklausiau Brazausko, ar jis tikrai nori tokios akcijos? Tas ilgokai patylėjo, šyptelėjo ir pasakė: "Žinai, taviškiai gali ne į tuos pataikyti". Susidaužėme taurelėmis ir banditėliai liko klestėti toliau. Žinai, Vitai, tik dabar prisimindamas senus laikus suprantu, kad buvau gerokai per jaunas savo postui...Jei tai būtų šiandien, tai maniškiai pataikytų į tuos, kuriuos reikia... Sakysi, negražiai kalbu? Už tai tiesą!

O anuomet pati didžiausia problema mums buvo - suprasti, kas yra tikras banditas, o kas netikras politikas? 

Tai va, tęsiu pasakojimą apie banditėlius. Kurie iš jų yra didesni, kriminaliniai ar politiniai, lai sprendžia pats "Respublikos" skaitytojams, o aš pateiksiu tik faktus.

1992 metų vasaros pradžioje pas mane atlėkė išsigandęs Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas ir atraportavo, kad sulaikėme Lietuvos Aukščiausios Tarybos darbuotojus su kontrabanda - metalais...Sulaikytieji ėmė kaišioti pasieniečiams panosėn savo pažymėjimus ir tarnybinius ginklus... Pasienio vadas manęs klausia, ką jiems daryti? Metęs visus savo reikalus, nuvažiavau pas "patriarchą" ir paklausiau: "Jūsų žmonės?" Atsakymas: "Ne!". "Jeigu taip, tai mes juos nuginkluojam ir perduodam visus prokuratūrai",- pasakiau. Po ilgai užsitęsusios pauzės, pagaliau pasigirdo prašantis p.Landsbergio tonas: "Juk jūs ginklo broliai.... Atiduok visus Apsaugos tarnybos vadovybei ir ji pati išsiaiškinti."

O kiek tokių fokusų buvo su VRM ir prokuratūros pareigūnais!.. Net ir su broliais deputatais, apsiginklavusiais diplomatiniais pasais ir pilnomis "gėrio" bagažinėmis.

Taigi, kaip matai, Vitai, žuvis tikrai pradėjo pūti nuo galvos. Dar tada, kai "gudrus", anot Čekuolio, marksistinės etikos profesorius iš Konservatorijos šalia KGB rūmų, naglai užėmęs LPS Iniciatyvinėje grupėje savo sūnaus, V.V. Landsbergio vietą, anot Medalinsko, "laikinai" tapo Sąjūdžio seimo tarybos pirmininku ir "užmiršo" pasitraukti.

"Žuvis" vardu Lietuva ir jos "galva" pavarde Landsbergis puvo jau tada, kai Sąjūdžio suvažiavimo metu, renkant LPS seimą, pradžiamoksliai sąjūdžio klerkeliai, ištikimi patriarchui, kiaurą naktį skaičiavo balsus- kas būtinai turi pakliūti į LPS seimo tarybą? Rezultatas apstulbino: Išrinkti buvo visi, kurie ir turėjo būti išrinkti, plius vienas žydas, vienas rusas, vienas lenkas ir vienas darbininkas. Atpažįsti, braižą, senas bičiuli? Žinai, puvimo kvapas sklido jau tada, kai šventas Lietuvos laisvės kovotojų pavadinimas "SĄJŪDIS" buvo sukergtas su Gorbačiovo perestrojka ir šitaip gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis... Bet įdomiausia buvo tada, kai Patriarchas su savo ištikimais parankiniais pradėjo pjudyti tarpusavyje mus, jaunus radikalus, Vilniuje ir Kaune, siekusius realios mūsu valstybės Nepriklausomybės paskelbimo. Tada tu, Vitai, sėdėdamas Vilniuje ir būdamas LPS tarybos "viduje", geriau matei visą šią oportunistų šutvę ir pirmas pabandei sukurti nepriklausomą laikraštį "Respubliką". Taip pirmajame dienraščio puslapyje vietoj žodžio "Sąjūdis" atsirado žodis "Nepriklausomybė", apie kurią Sąjūdžio funkcionieriai dar tik svajojo.

Ir kaip tik tuo metu, kai "respublikonai" turėjo gauti pačią moderniausią kompiuterinę techniką iš Pasaulinės laikraščių leidėjų asociacijos, kuriai tu, Vitai, priklausei vienintelis iš visos Tarybų sąjungos, mus, radikaliojo sąjūdžio jaunimą užsiundė ant šito projekto: "Žiūrėkite, jie vagia sąjūdžio laikraštį!!!" Kilusi batalija suskaldė radikalių nepriklausomybininkų jėgas. Taigi, jau tada banditėliai paėmė viršų. Aš dažnai pagalvoju, kad mes gerai ir efektyviai dorojomės su išorės priešais, bet buvome gerokai per jauni suprasti, kad tikrasis priešas slypi sąjūdžio viduje, apsiginklavęs marksistine etika ir moksliniu komunizmu... Iš savo komunistinės partijėlės istorijos žinantis, kad svarbiausia yra partinė kova viduje: intrigos, centrinio aparato užvaldymas, slapti susitikinėjimai Vingio parke su priešu ir taip toliau. Būtent tuomet Vytautas Landsbergis pasijuto savo vėžiose. Ypač jam sekėsi perspektyvių bendražygių kompromitavimas ir iškilių asmenybių juodinimas. Tai tęsėsi tol, kol iš šimtatūkstantinės minios sąjūdiečių Istorijoje išliko tik vienas jis, kažkada buvęs paprastas muzikantas, o šiandien - apsišaukėlis "prezidentas" ir visos Lietuvos "patriarchas".

O sako, kad Istorijos neįmanoma suklastoti...





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net