Teisingumo ministerija skelbia konkursą trijų įkalinimo įstaigų - Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių pareigoms. Tai jau antras bandymas rasti kandidatus vadovauti šioms įkalinimo įstaigoms.
Konkursai šioms pareigoms buvo skelbti ir anksčiau, tačiau neįvyko.
Laisva Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus vieta atsirado, ankstesniam vadovui savo noru pasitraukus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė, sujungta su Pravieniškių gydymo namais, tapo nauja įstaiga ir jos vadovui paskirti būtina skelbti konkursą. Į kelis korupcijos skandalus įsipynusių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas Ramūnas Kalendra šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų, jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis tyrimas. Kita vertus, pats R.Kalendra Teisingumo ministerijai pristatė gydytojų pažymą, kad dėl sveikatos nebegali dirbti statutinėje organizacijoje.
Motyvų neranda
Pirmąkart paskelbus konkursą šių įstaigų vadovų pareigoms, konkurse dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus posto pareiškimus buvo padavę 4 pretendentai, dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus - 2 ir 3 kandidatai panoro varžytis dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės.
Kaip “Respublikai” sakė teisingumo viceministras Gytis Andrulionis, net keturi pretendentai iš šio devyneto neatitiko formalių kriterijų. Kai kurie likusieji atsiėmė pareiškimus.
“Natūralu, jei lieka vienas žmogus, konkursas nevykdomas”, - pagrindinę priežastį, kodėl žlugo pirmasis konkursas ir reikėjo skelbti jį antrąkart”, - įvardijo G.Andrulionis.
Viceministras sako nesuprantantis, kodėl tokios aukštos pareigos ir geras - maždaug 6-7 tūkstančių litų mėnesinis atlyginimas sugundė tik kelis galimus pretendentus. Juo labiau kad konkursas buvo atviras ir pretenduoti galėjo ne tik Kalėjimų departamento, bet ir kitų statutinių įstaigų - Krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamento ir pan. - pareigūnai.
“Neaktyvumą galbūt būtų galima aiškinti vienu aspektu - iki šiol pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statutą į aukštesnes pareigas pretenduoti galėjo tik šioje sistemoje tam tikrą laiką išdirbę pareigūnai. Nors mes šį reikalavimą panaikinome, neatmetama versija, kad nemaža dalis galimų pretendentų pamanė, jog tai - tik dėl akių ir laimės jau iš anksto žinomas kandidatas”, - svarstė viceministras G.Andrulionis.
Viceministras įsitikinęs, kad ilgą laiką iki tol vykdavę konkursai nesukeldavo ypatingo pasitikėjimo dėl uždarumo ir skaidrumo trūkumo. Tačiau skaidrumo ir atvirumo standartą pakėlus į kokybiškai aukštesnį lygį, statutinių įstaigų pareigūnai turėtų patikėti ir konkurso organizatorių geranoriškumu.
Kita vertus, G.Andrulionis neatmeta versijos, kad nemaža dalis statutinių pareigūnų dar yra pratę elgtis po senovei - jei niekas nepastums, neparagins užimti aukštesnio posto, patys nedrįs.
Palengvino sąlygas
Skelbdama naują konkursą, Teisingumo ministerija ryžosi palengvinti kai kurias konkurso sąlygas.
Vienas iš esminių pokyčių - pretendentams užtenka tik minimaliai mokėti vieną iš užsienio kalbų - anglų, vokiečių ar prancūzų.
G.Andrulionio teigimu, pretendentų neturėtų atbaidyti ir reikalavimas pateikti įstaigos valdymo viziją. Net ir Kalėjimų sistemoje nedirbantis pareigūnas privalo rasti variantų, kaip jis ketina valdyti įstaigą.
“Bent minimalų supratimą apie įstaigą kandidatas privalo turėti. Mes nereikalaujame, kad jis absoliučiai viską žinotų, bet siekiame, kad jis žinotų, kaip pasiekti tikslus. Jei pretendentas akcentuoja vien įstaigos apsaugą - kad žmogus nepatektų į visuomenę, tai to tikrai per maža. Įkalinimo įstaigų pagrindinis tikslas - ruošti žmogų išeiti į visuomenę. O kokia turėtų būti socialinė reabilitacija ir kokiomis priemonėmis ją vykdyti - tai jau įstaigos vadovo vizija”, - teigia G.Andrulionis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
