Vyriausybė pritarė Socialinio verslo plėtros įstatymui, kuriuo numatomos įvairios skatinimo priemonės kuriant darbo vietas įvairioms socialinėms grupėms: dotacijos, lengvatinė panauda ir pan. Tačiau yra abejojančių, ar nebus vien pagriebtos dotacijos ir ar patys įdarbintieji bus pasirengę ir sugebantys įsitvirtinti jiems nepažįstamoje socialinėje terpėje.
Projekte numatoma, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą nustatytose srityse: neįgaliųjų, pensininkų, priklausomybių turinčių asmenų, prievartą patyrusių asmenų integravimo srityje ar spręsti tam tikras socialines problemas tokiose srityse, kaip visuomenės sveikatinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, bei daugiau nei 80 proc. gauto pelno skirti socialiniam poveikiui.
Socialinio verslo subjektai kaip valstybės paramą galės gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindais, turės galimybę dalyvauti supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat galės naudotis kitomis smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtomis skatinimo priemonėmis.
Lietuvos neįgaliųjų profesinės sąjungos pirmininkas Deividas Podleckis „Vakaro žinioms“ sakė, kad neįgaliesiems nelengva rasti darbo vietas. „Jei ir siūlo, tai valytojų, kiemsargių. Kokių nors IT specialistų ar kad ir mokytojų reikia labai ir labai retai“, - apgailestavo jis.
Skeptikai būgštauja, kad ne itin sąžiningi verslininkai gali susivilioti dotacijomis, tačiau ar jie įstengs sukurti žmonėms tinkamas darbo vietas.
Trisdešimt metų nevaikštanti Nijolė Milkevičienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad net neįsivaizduoja savęs laisvoje darbo rinkoje. „Tokie žmonės kaip aš, nevaldantys kojų, kaip jie atvyks į darbo vietą. Juk ne visur galima nuotoliniu būdu dirbti. Juk daug kur net atvykus prie pastato dažnai net į vidų negali patekti - laiptai. O juk yra aklųjų, kurčiųjų... Kaip jie dirbs? Namuose jiems bent jau aplinka pažįstama“, - sakė moteris.
Ji sutiko, kad nemažai yra ir dirbančių žmonių, bet dažniausiai jie turi, kas jais pasirūpina, padeda nuvykti, parvykti. „Jautrių socialinių grupių žmonėms sunku integruotis. Sakysime, vaikas serga diabetu. Jį mama į mokyklą nuveda, parveda, ji vaistus suleidžia. Klasėje prasideda pašaipos: tu - narkomanas. Dotacijos - tik viena medalio pusė. Yra ir žmonių poreikiai“, - kritikos pažėrė N.Milkevičienė.
Verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, praėjusių metų pradžioje veikė 62 įmonės, kurios gali būti priskirtos socialinio verslo įmonėms. Prognozuojama, kad, priėmus Socialinio verslo plėtros įstatymą, kasmet socialinio verslo subjekto statusą galėtų gauti apie 30 įmonių.