1 nuotr.Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad Finansų ministerijos siūlomas visuotinis NT mokestis neduos teigiamo efekto, jeigu jame bus palikta daugybė išimčių.
„Įstatymo projekte vėl mes matome išimčių, apie kurias mes nuolat kalbame ir sakome, kad jeigu darome, tai darykime be išimčių. Nes išimčių sistema tiek įaugusi Lietuvoje, kad per trisdešimt metų mes niekaip nesugebame jų atsikratyti, nes vis kažkam reikia padaryti išimtį“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė A. Avulis.
Verslininkas atkreipia dėmesį, kad pagal ministerijos pristatytą iniciatyvą apmokestinti valstybei ar savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto nesiūloma, nors būtent valstybei ir priklauso daugiausiai NT objektų.
„Valstybė yra pati didžiausia nekilnojamojo turto valdytoja Lietuvoje. Valstybė valdo tokius nekilnojamojo turto objektus, kaip Seimo garažas. Dešimt metų kalbu, tai yra auksinėje vietoje stovintis garažas. Absoliučiai morališkai, fiziškai, visaip pasenęs. Vyriausybė atsikratė savo garažų prieš kokius 7 metus, o Seimui labai lengva apmokestinti kitus, bet nemato, kad toks daiktas stovi 500 metrų nuo Gedimino pilies, prie upės“, – pabrėžė jis.
Be to, „Hanner“ valdybos pirmininko nuomone, tinkamai reglamentuotas NT mokestis paskatintų vertingose miestų vietose esančių, tačiau praktiškai neprižiūrimų būstų savininkus parduoti savo turimą turtą.
„Buvo filmas „Lūšnynų milijonierius“, mes juokaujame, kad yra „Šnipiškių milijonieriai“. Ten yra žmonių, turinčių bakūžę. Ji stovi centrinėje miesto vietoje, vertoje kelių milijonų. Jie sėdi ant tų pinigų. Tos bakūžės niekam nei parduoda, nei remontuoja, nieko nedaro. Tai nekilnojamo turto mokestis, jeigu jis būtų visuotinis ir teisingas, tada neliktų tokių Seimo garažų, bakūžių“, – tikino A. Avulis.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
