Žiemos žaidynėse išvysime didesnę komandąnuotraukos (1)

2021 sausio 31 20:31:16 Perskaitė 102

Vasario 4-ąją liks lygiai metai iki svarbiausio žiemos sporto renginio - Pekino olimpinių žaidynių - atidarymo. Šia proga „Sporto gyvenimas" pasidomėjo, kaip vyksta atranka ir kiek sportininkų Lietuvos žiemos sporto šakų federacijos tikisi deleguoti į žaidynes. Iki renginio likus maždaug metams, nusiteikimas yra optimistinis. Jei federacijų lūkesčiai nėra iš piršto laužti, Pekine Lietuvai turėtų atstovauti daugiau nei 10 atletų. Iki šiol žiemos žaidynėse niekada nebuvo daugiau kaip devynių Lietuvos sportininkų.


Po Nepriklausomybės atkūrimo lietuviai žiemos olimpinėse žaidynėse nuolat startuodavo tik keturiose sporto šakose: biatlone, slidinėjime, kalnų slidinėjime bei dailiajame čiuožime. Būta tik vienos išimties - 2014 m. Sočyje varžėsi greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė, dabar jau baigusi karjerą Agnė Sereikaitė.

Nedaug sporto šakų - nedaug ir dalyvių. Rekordas buvo pasiektas 2014 m., kai į Sočį nuvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai. 2018 m. Pjongčange rekordas buvo pakartotas. Pekino olimpinės žaidynės vyks 2022 m. vasario 4-20 d. Ar įmanoma, kad rekordas būtų pagerintas ir mūsiškių skaičius būtų dviženklis? Kad atsakytume į šį klausimą, pasikalbėjome su kelių sporto šakų federacijų vadovais. Sudėjus jų pateiktą informaciją, peršasi aiškus atsakymas - Pekine Lietuvos delegacija, jei ne kokybe, tai bent kiekybe lenks Pjongčange buvusią komandą.

Biatlonas

Lietuvos biatlono federacija (LBF) dar prieš Pjongčango žaidynes neslėpė siekio iškovoti komandinius vyrų bei moterų (arba abiejų) rinktinių kelialapius. Komandinis kelialapis reiškia, kad valstybei atstovauja keturi sportininkai. Prieš Pjongčangą tikslas nebuvo pasiektas, į žaidynes vyko po du Lietuvos vyrus ir moteris.

Per kelerius metus padėtis pasikeitė. Moterų rinktinė susilpnėjo ir komandinio kelialapio tikrai negaus. Užtai vyrų rinktinė praėjusį sezoną Nacijų taurės įskaitoje užėmė 16-ą vietą, o persiritus į antrą pusę šiam sezonui, ji ir toliau yra 16-a. Gera pozicija Nacijų taurėje yra raktas į žaidynes. Po keturis sportininkus į Pekiną deleguos šalys, kurių komandos įskaitoje užims 11-20 vietas.

Lietuviams būtų geriau, jei atranka pasibaigtų kartu su šiuo sezonu. Anksčiau taip ir buvo planuota, bet tarptautinė federacija atrankos pabaigą nukėlė iki 2022 m. sausio 16 d. Taip nuspręsta todėl, kad dėl pandemijos ne visi turėjo vienodas sąlygas startuoti, dalis sportininkų užsikrėtė ir sirgo.

Šiek tiek sumaišties įneša ir tai, kad vietą įskaitoje nulems ne visi pasaulio taurės rezultatai, o tik dalis sprinto, asmeninių lenktynių bei estafečių rezultatų. Visgi bendra tendencija aiški - Lietuvos vyrai užtikrintai žygiuoja link olimpinio kelialapio. Nacijų įskaitoje jie gerokai atsilieka nuo 15-oje vietoje esančių amerikiečių, bet smarkiai lenkia 17-oje pozicijoje įsitaisiusius belgus. O nuo 20-osios vietos (joje dabar yra latviai) lietuvius skiria tikra taškų praraja.

Jei nebus radikalių pokyčių, Lietuvai Pekine atstovaus Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir Karolis Dombrovskis, o į ketvirtąją poziciją pretenduos Linas Banys ir Maksimas Fominas. „Dėl vyrų jaučiamės drąsiai. Vienintelis blogumas, kad atranka vyks beveik iki olimpinių žaidynių. Anksčiau būdavo galima iš anksto ruoštis, žinodavome savo pozicijas. Su vyrais, jei matysime, kad viskas gerai, galbūt ir šįkart turėsime tokią galimybę, bet merginos kovos iki pat atrankos pabaigos", - svarstė LBF prezidentas Arūnas Daugirdas.

Ko gali tikėtis Lietuvos biatlonininkės? Jos pretenduoja į asmeninius kvietimus, kurių bus išdalinta 12. Kvietimus gaus sportininkės, atstovaujančios valstybėms, nepatenkančioms į Nacijų taurės 20-uką. Kvietimai bus išdalinti pagal asmeninius rezultatus. „Esame paskaičiavę, kad šiuo metu Natalija Kočergina sąraše būtų 6-a ar 7-a, o Gabrielė Leščinskaitė - 8-a ar 9-a", - sakė A.Daugirdas.

Taigi, jei atranka pasibaigtų dabar, į Pekiną vyktų keturi biatlonininkai ir dvi biatlonininkės, iš viso - šeši sportininkai. Belieka nesigadinti padėties šio sezono pabaigoje ir kito sezono pradžioje.

Slidinėjimas

Supažindinti su padėtimi šioje sporto šakoje paprašėme Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidento Remigijaus Arlausko. „Atrankos tvarka pasikeitė, lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis. Įvesta vadinamoji nacijų rango sistema. Sukurta taškų skaičiavimo sistema tiek individualiems, tiek komandų rezultatams", - teigė R.Arlauskas.

Olimpinė atranka pasibaigs kartu su šiuo sezonu. Beje, Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškai skaičiuojami atvirkščiai nei daugelyje sporto šakų. Kuo geriau sportininkas pasirodo varžybose, tuo mažiau FIS taškų jam skiriama. Sezonui pasibaigus, bus susumuoti taškai. Kelialapiai bus dalinami pagal bazines valstybėms skirtas kvotas (po vieną vietą vyrui ir moteriai), o šalies pozicija R.Arlausko minėtame nacijų range gali suteikti papildomų vietų žaidynėse. Pavyzdžiui, 21-30 pozicijose būsiančios valstybės gaus po vieną papildomą vietą.

„Planuojame, kad mūsų vyrai tikrai gaus bazinę kvotą. Dėl nacijų rango, tai pesimistinis variantas toks, kad Lietuva bus 21-30 vietose ir gaus vieną papildomą vietą. Optimistinis variantas - gal pavyktų užimti 19-20 vietas ir gauti dar vieną vietą. Moterų komandoje dabar vyksta kartų kaita. Joje optimistinis variantas - bazinė kvota. Pesimistinis - viena mergina pagal papildomą kvotą. Bendras planas - maksimaliai trys vyrai ir viena mergina. Minimaliai - du vyrai ir nė vienos merginos", - olimpiečius skaičiavo R.Arlauskas. Išvedus vidurkį tarp optimistinio ir pesimistinio variantų, išeina trys Lietuvos slidininkai Pekine.

Kalnų slidinėjimas

LNSA globoja ir kalnų slidinėjimą. Šioje sporto šakoje Lietuvai Pjongčange atstovavo Andrejus Drukarovas ir Ieva Januškevičiūtė. Pasak R.Arlausko, tikėtina, kad A.Drukarovas vyks ir į Pekiną, o I.Januškevičiūtę olimpinėje rinktinėje pakeis Gabija Šimkūnaitė.

Kalnų slidinėjime, kaip ir lygumų, sportininkai renka FIS taškus. Skirtumas nuo lygumų slidinėjimo tas, kad atranka truks ilgiau - iki 2022 m. sausio 16 d. „Prieš pat olimpines žaidynes pasibaigs skaičiavimas, ims penkis geriausius rezultatus ir išves vidurkį. FIS taškai, reikalingi bazinei kvotai, mums yra pasiekiami. Viena vieta atitektų vaikinui, kita - merginai. Tikimės scenarijaus 1+1", - teigė R.Arlauskas. Taigi kalnų slidinėjime realu turėti du olimpiečius.

Snieglenčių sportas

Padidinti Lietuvos olimpiečių skaičių tikimasi dar vienoje sporto šakoje, kurią kuruoja LNSA. Tai būtų naujovė - iki šiol mūsų snieglentininkai olimpinėse žaidynėse nėra dalyvavę. „Yra planas nuvežti į Pekiną snieglentininką Motiejų Morauską. Jis pretenduoja dalyvauti slopestyle (akrobatinio nuolydžio) ir big air (šuolio) rungtyse", - sakė R.Arlauskas.

„Bus sudėtinga, bet mes tikimės kelialapio. Atrankoje bus skaičiuojami 6 geriausi pasaulio taurės rezultatai slopestyle rungtyje ir 4 - big air. 30 stipriausių kiekvienos rungties sportininkų važiuoja į Pekiną. Pernai viename iš pasaulio taurės etapų M.Morauskas buvo 30-as. Reiškia, jis yra kažkur prie ribos. Šis sezonas prasidėjo labai sunkiai, Motiejus dar nestartavo nė viename pasaulio taurės etape, bet šiuo metu jau pavyko įveikti pandemijos negandas, jis treniruojasi ir važiuos į Europos taurės etapus, paskui - gal ir į pasaulio taurės. Tik tiek, kad dėl pandemijos etapų skaičius labai sumažėjo", - pasakojo R.Arlauskas. Jei nepavyks šį sezoną, bus galima pasitaisyti kitą, nes olimpinė atranka vyks iki 2022 m. sausio 17 d.

Dailusis čiuožimas

Lietuvos vardą olimpinėse žaidynėse daug kartų garsino šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, 2014 m. Sočyje iš jų estafetę perėmė Izabela Tobajas (Isabella Tobias) ir Deividas Stagniūnas, bet 2018 m. Pjongčange mūsų šalis neturėjo savo atstovų dailiajame čuožime.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė tikisi, kad Pekine savo atstovus vėl turėsime. „Į žaidynes galima patekti dviem būdais. Pirmas kelias - 2021 m. pasaulio čempionatas. Šokiuose ant ledo olimpinėse žaidynėse dalyvauja 24 poros, per čempionatą atsirenka net 19. Dar 5 poros paaiškės rugsėjį atrankos turnyre, kuris visada vyksta Obersdorfe, Vokietijoje. Olimpinėse moterų varžybose dalyvauja 30 merginų. 24 patenka per čempionatą, 6 - per atrankos turnyrą rugsėjį", - sistemą paaiškino L.Vanagienė.

Pasaulio čempionatas Švedijos sostinėje Stokholme turėtų prasidėti kovo 22 d. Pasak L.Vanagienės, dar svarstoma, ar jis tikrai įvyks. „Yra kalbų, kad jei čempionato nebus, atranka vyks pagal 2019 m. pasaulio čempionato rezultatus. Tokiu atveju mūsų pora jau turėtų kelialapį, nes ji buvo 17-a", - teigė federacijos vadovė.

Elison Ryd (Allison Reed) ir Saulius Ambrulevičius yra tikrai rimti pretendentai. 2019 m. jie buvo 11-i Europos čempionate, pernai Lietuvos šokių ant ledo pora užėmė septintąją vietą prestižinėse „Grand Prix" varžybose. Bėda ta, kad amerikietė E.Ryd neturi Lietuvos pilietybės, o be jos startuoti olimpinėse žaidynėse negalima.

„Laukiame, kad pora iškovos kelialapį. Dokumentai jau suruošti, iškart paduosime prašymą pilietybei gauti. Tikimės, kad kelialapis būtų laikomas dideliu nuopelnu Lietuvai. Atsarginis variantas yra lietuviška pora - Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Ji neseniai Minske įvykdė techninius normatyvus, leidžiančius dalyvauti olimpinėse žaidynėse", - sakė L.Vanagienė. Kelialapis skiriamas valstybei, todėl E.Ryd ir S.Ambrulevičiaus bilietu galėtų pasinaudoti kita pora.

L.Vanagienė tikisi, kad Pekine Lietuva turės savo atstovę ir solisčių varžybose. Yra net keturios pretendentės: Jogailė Aglinskaitė, Aleksandra Golovkina, Elžbieta Kropa ir Greta Morkytė. „Anksčiau turėdavome tik po vieną kandidatę ir ji dažnai likdavo pirma už brūkšnio. Dabar turime keturias merginas, taigi šansų daugiau", - vylėsi L.Vanagienė.

O dabar sudėkime visų federacijų lūkesčius, pasirinkę ne pačius optimistiškiausius variantus. Jei į Pekiną vyktų penki biatlono, trys slidinėjimo, du kalnų slidinėjimo ir du dailiojo čiuožimo atstovai, tokia delegacija vis tiek būtų gausesnė nei bet kada anksčiau.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net