respublika.lt

Žemės ūkyje - falsifikatų platintojai

(0)
Publikuota: 2020 kovo 05 15:55:36, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 5 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Nors Europos Sąjungoje taikoma labai griežta augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką reglamentavimo tvarka, pasitaiko atvejų, kai falsifikuoti augalų apsaugos produktai vis tiek patenka į mūsų ūkininkų laukus.

 

Kasmet Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) suplanuoja ištirti apie 10 augalų apsaugos produktų, jų kokybei nustatyti. Tiriant augalų apsaugos produktų (AAP) ėminius, be fizikinių ir cheminių savybių, kurios turi įtakos produkto saugai, taip pat tiriamos ir veikliosios medžiagos reikšmingos toksiškos priemaišos.

VAT duomenimis, pernai nustatyti du atvejai, kai atlikti laboratoriniai tyrimai parodė tapačių augalų apsaugos produktų sudėties neatitiktį. Šie produktai buvo skirti piktžolėms naikinti rapsuose, javuose, žirniuose, pupose.

Lietuvos augalų apsaugos asociacija pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje VAT panaikino leidimą prekiauti augalų apsaugos produktu „Egara“, paaiškėjus, kad šis produktas yra klastotė. „Valstybinė augalininkystės tarnyba 2018 metais buvo išdavusi leidimą prekiauti produktu „Egara“ - šis leidimas buvo išduotas Jungtinės Karalystės kompanijai „Synergy Generics Limited“, o produktą mūsų šalyje platino viena Mažeikių bendrovė. 2019 metų pavasarį kilo įtarimų dėl šio produkto ir paėmus mėginius tyrimams prekyba buvo sustabdyta, iki bus nustatyta produkto sudėtis. Galiausiai laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad „Egara“ neatitinka deklaruotos sudėties, paprasčiau tariant, yra klastotė“, - cituojamas Lietuvos augalų apsaugos asociacijos pranešimas.

Dėl tos pačios priežasties pernai taip pat buvo panaikintas leidimas prekiauti ir augalų apsaugos produktu „B-Zone 480“.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su muitinės pareigūnais tikrinant į Lietuvą įvežamus augalų apsaugos produktus. Bendradarbiaujame su registruotų AAP gamintojais ir importuotojais bei jų atstovais, kurie padeda identifikuoti probleminius AAP“, - teigė VAT direktorius Sergejus Fedotovas.

Minėta tarnyba kasmet tikrina ir turgavietes, nes pasitaiko atvejų, kai jose platinami Lietuvoje neregistruoti, pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai augalų apsaugos produktai, mažose pakuotėse nelegaliai įvežti iš trečiųjų šalių.

Interviu su  Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove Zita VARANAVIČIENE:


- Ar galima falsifikuotus augalų apsaugos produktus prilyginti generiniams produktams, kur veiklioji medžiaga ta pati, tik priedai kiti?

- Falsifikatai nėra tas pat, kas generiniai produktai. Tiek etiniai (ne generiniai), tiek generiniai produktai gali būti klastojami. Vis dėlto oponentai iš tiesų bando taip pasukti reikalą, neva mūsų asociacija pasisako prieš generinius produktus. Tai netiesa. Jeigu produktai ištirti, įvertinti, registruoti naudoti Lietuvoje, nesvarbu, kokie jie - etiniai, generiniai - jie naudotini. Kai žinoma produktų sudėtis, atlikti tyrimai, nėra kenksmingų priemaišų - tai viskas gerai. Falsifikatai yra neištirti, nežinomos sudėties produktai.

Falsifikuotuose augalų apsaugos produktuose yra tokių priemaišų, kurių negalima registruoti ir kurių Lietuvos ar ES registruotuose produktuose nėra. Ten gali būti nesureagavusių cheminių dalių, šalutinių reakcijos produktų, neaiškus pačios veikliosios medžiagos grynumas. Gali būti pridedama pigių ir toksiškų priemaišų, kurios normaliame civilizuotame pasaulyje yra uždraustos naudoti.

- Kaip dažnai Lietuvoje pasitaiko klastojimo atvejų?

- Galiu pajuokauti: kaip dažnai pagauna, taip dažnai ir pasitaiko. Kiek man žinoma, pernai buvo tirti penki analogiški produktai, įvežti turint paralelinės prekybos leidimus, ir paaiškėjo, kad keturi yra falsifikatai. Manau, mėginiai buvo imti įtariant, kad tai gali būti klastotė, tad to negalima suabsoliutinti ir pateikti kaip taisyklės, kad visi produktai, kurie įvežami su paralelinės prekybos leidimais, yra klastotės. 2015 metų Europos Komisijos studija skelbė, kad Lietuvoje nelegali augalų apsaugos produktų rinka sudarė 23,4 proc.

Už augalų apsaugos produktų falsifikatų tiekimą rinkai šiandien nėra baudžiama nei pagal ANK, nei pagal BK. Baudžiama tik už prekės ženklo pasisavinimą, neteisėtą vertimąsi veikla, apgaulingai tvarkomą buhalteriją ir panašiai. Akivaizdu, kad ši reglamentavimo spraga turi būti panaikinta.

- Tiekėjai pasakytų - mes nežinojome, kad tiekiame falsifikatą.

- Labai naudinga nežinoti. Viena Mažeikių įmonė iš tiekėjo 2019 metų pradžioje buvo įsigijusi 11 tonų falsifikuoto produkto, kuris vadinosi „B-Zone“. Buvo ištirta, kad tai falsifikatas, uždrausta juo prekiauti. Tačiau tiekėjas padavė Valstybinę augalininkystės tarnybą į teismą. Teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Prekiauji falsifikatu, praneša, kad tai falsifikatas ir tada valstybės instituciją paduodi į teismą už tai, kad tau draudžia prekiauti falsifikatu. Kaip rodo kiti pavyzdžiai, nežinojimas yra gera gynybinė taktika.

- Kaip falsifikuotų augalų apsaugos produktų tiekėjai įveikia griežtas europines procedūras, gauna leidimą tiekti, prekiauti?

- Pripažįstama, kad ES yra pati griežčiausia augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką reglamentavimo sistema. Tai daroma aplinkos ir vartotojų apsaugai. Veikliosios medžiagos vertinamos ES lygmeniu, priimamas Europos Komisijos ekspertų sprendimas. Kai veiklioji medžiaga, kaip leidžiama naudoti, atsiduria tam tikrame sąraše, produktus vertina pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo klimatą, žemės ūkio specifiką ir priima sprendimą tą produktą registruoti. Nuo molekulės sukūrimo iki jos ištyrimo ir registracijos gali praeiti 8 ar net 10 m. Į tokius tyrimus investuojama apie 180 mln. eurų. Be to, sugriežtėjus reikalavimams, įvedus naujus tyrimus dėl endokrininę sistemą veikiančių savybių, studijų skaičius dar paaugo.

Tas pat augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reglamentas numato rinkos savireguliacines priemones, t.y. suteikiama galimybė vadinamajai paralelinei prekybai: jeigu yra įrodyta, kad ketinamas tiekti į rinką produktas savo sudėtimi yra tapatus Lietuvoje registruotam produktui, duodamas paralelinės prekybos leidimas, jis išduodamas per 45 dienas ir kainuoja santykinai nedaug. Tai numato reglamento 52 straipsnis. Tačiau prekeiviai falsifikatais tas nuostatas išnaudoja kaip priedangą nelegaliai prekybai. Taigi, popieriuose įrodoma, kad ketinamas į rinką tiekti produktas yra tapatus registruotam, ištirtam ir įvertintam produktui, o atvažiuoja visai kitoks mišinys.

- Tokiu atveju produkcijos partijos netiriamos?

- Prieš tiekiant į rinką mišiniai Lietuvoje netiriami, dokumentiškai parodoma, kad tai - tas pat. Paskui bakeliuose atvažiuoja visai kita cheminė sudėtis. Manome, kad turėtų būti daugiau dėmesio skiriama cheminei sudėties kontrolei. Popieriuose paprasta pademonstruoti, kad sudėtys sutampa.

Kita vertus, jeigu įmonė vieną kartą pagaunama prekiaujant falsifikatais, ji gali vėl įsigyti produktą kitu pavadinimu, nes nėra naikinamas leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais ir nėra draudžiama verstis toliau šia veikla.

- Kas yra falsifikatų gamintojai?

- Iš esmės tai Kinija, iš jos atvažiuoja produktai į Europą, čia perpakuojama, pastaruoju atveju Jungtinė Karalystė buvo nurodyta kaip perpakuotoja. Buvę atvejų, kai iš Lenkijos atvyksta produktai, iš Ukrainos. Paprastai falsifikatai parduodami be sąskaitų, mokant grynais pinigais, sąskaitose parašant, kad tai nėra augalų apsaugos produktas, o kažkas kita. Tokiu atveju ūkininkas žino, ką perka. Dažniausiai falsifikuojamos brangios augalų apsaugos priemonės. ES 2019 metais vykusios specialios akcijos metu per kelias dienas visoje ES buvo sulaikyta 550 tonų nelegalių augalų apsaugos produktų.

- Kaip falsifikatai paveikia kultūras ir derliaus saugą?


- Legalaus produkto visa cheminė sudėtis yra ištirta. Kai į aplinką pilami neaiškios cheminės sudėties mišiniai, galima tik spėlioti, kas vyksta: kas suskyla, kas pereina į augalą. Kai nežinai, ką išpili, nežinai, kas su tuo produktu darosi. Žinoma, vartotojai turėtų susirūpinti. Akivaizdu, Valstybinė augalininkystės tarnyba deda pastangas suvaldyti nelegalią rinką, tačiau būtini teisės aktai, numatantys baudas falsifikatų tiekėjams į rinką ir koordinuotas visų kontrolės institucijų veikimas. Gaila, kad Lietuvoje problemos iš esmės sprendžiamos tik tada, kai atsitinka nelaimė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s