respublika.lt
 

„Žaliasis taškas“ siūlo aktyviau plėtoti konteinerinę sistemą (1)

2019 spalio mėn. 21 d. 13:31:08
Kornelija Mykolaitytė, Elta

Aplinkos ministerija, remdamasi nepriklausomų ekspertų vertinimu, teigia, kad, nepaisant to, jog į konteinerinę sistemą yra pateikiama daugiau pakuočių, efektyvesnė yra užstato sistema. Tuo metu atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas” vadovas teigia, kad nuo 2015 metų stiklo pakuočių rūšiavimas, naudojantis konteinerine sistema, auga, todėl šią sistemą reikia ir toliau plėtoti.

×
nuotr. 1 nuotr.
97 proc. gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga. Eltos nuotr.

 

„Palyginti, jei investuotume į konteinerinės sistemos plėtrą, ekspertų teigimu, yra 6 kartus mažesnės investicijos, nei investuojant į užstato sistemos plėtrą. Tačiau būtina įvertinti, kad plečiant užstato sistemą ji yra efektyvesnė. Tai reiškia, kad, užstato sistemą praplėtus papildomomis pakuotėmis, galima turėti 81 proc. efektyvumą, sutvarkymą. Tuo metu konteinerinėje sistemoje kalbama apie 73 proc.”, – konferencijoje, skirtoje aptarti atliekų tvarkymo problematiką, teigė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.

Jos teigimu, vienas iš užstato sistemos privalumų yra švaresnė ir geresnės kokybės žaliava, – pasak A. Bagočiutės, beveik 100 proc. užstato sistemoje surinktų pakuočių yra tinkamos perdirbti.

Kaip teigė ji, apklausa rodo, kad 97 proc. gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga.

„Atlikus apklausą dėl stiklo pakuočių papildymo, gyventojai sakė, kad pritartų tokios sistemos plėtrai. (…) Jie tiki sistema ir siūlo praplėsti, pavyzdžiui, padangomis, alyvomis, tekstile, kitaip tariant, įvairiais srautais”, – kalbėjo A. Bagočiutė.

Tiesa, A. Bagočiutė paminėjo, kad, plečiant užstato sistemą, išaugtų kaštai, tai galėtų turėti tiesioginę įtaką bendrai prekių kainai.

„Tikriausiai nesumeluosiu, kad vis tik tie kaštai būtų perkeliami ant gaminių, tai galimai jie brangtų”, – teigė A. Bagočiutė.

Tuo metu „Užstato sistemos administratoriaus” vadovas Gintaras Varnas, komentuodamas siūlymą išplėsti taromatų sistemą priimant stipriojo alkoholio tarą, teigė, kad sistemos esmė yra motyvacinis efektas, todėl abejojama, ar 0,10 euro užstato dydis būtų pakankama motyvacija perkant brangesnį stiprųjį alkoholį. 

„Gali kilti abejonių, ar tas 0,10 euro užstato dydis pakankamai motyvuos grąžinti konjako butelį, už kurį vartotojai sumokėjo 50 eurų”, – sakė G. Varnas.

Jo teigimu, užstato sistemos tikslas yra susitvarkyti su tomis pakuotėmis, kurios dažniausiai naudojamos gamtoje ir ten paliekamos. Tuo metu stiprūs alkoholiniai gėrimai, pilstomi į stiklinius butelius, pasak G. Varno, dažniausiai vartojami namuose, restoranuose ir kavinėse.

„Turi būti vertinamas aplinkosauginis efektas, ar tikrai išplėtus užstato sistemą surinksime daugiau stiklinių butelių, koks būtų ekonominis efektas. Paminėsiu vieną pavyzdį iš Suomijos – jie turi stiprų alkoholį įtraukę į užstato sistemą. Jei PET įkainiai Lietuvoje ir Suomijoje panašūs, tai stiklinių pakuočių Suomijoje yra 6 kartus didesni nei šiuo metu Lietuvoje”, – sakė G. Varnas.

Tuo metu „Žaliasis taškas” generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigė, kad nuo 2015 metų į konteinerinę sistemą grąžinamų stiklo pakuočių skaičius reikšmingai didėja.

„Vertinant nuo 2015 metų, yra 64 proc. išaugimas stiklinių pakuočių (grąžinimo. – ELTA), kas akivaizdžiai rodo, kad konteinerinė sistema įgali pasiekti rezultatų, tik ja reikia rūpintis, vystyti, nekeisti krypties”, – sakė K. Pocius.

Pasak jo, specialistai skaičiuoja, kad dar yra potencialo stiklo pakuočių surenkamumą konteinerinėje sistemoje padidinti 45 proc.

„Tam reikėtų papildomai investuoti – apie 100 tūkst. individualių valdų dar galima aprūpinti konteineriais. Kitas dalykas – optimizuoti esamą kolektyvinių konteinerių tinklą. Yra nemažai nusiskundimų, kad laiku neišvežami konteineriai, ne vietose, nepatogūs, bet optimizuotas konteinerių skaičius gali duoti gerą efektą gyventojams”, – sakė K. Pocius.

Jo teigimu, aplinkosaugos klausimai taip pat turėtų būti įtraukti į švietimo programas.

Šiuo metu šalyje yra apie 290 tūkst. skirtingų stiklo rūšiavimo konteinerių. Stiklo rūšiavimo konteineriais naudojasi apie 700 tūkst. individualių valdų gyventojų.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: 16 žmonių tebėra atkirsti anglių kasykloje Kinijos Šansi provincijos Pingjao apskrityje, kur pirmadienį sprogo dujos.
  • KAINA: Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spalį už natūralų pieną stambiesiems šalies pieno ūkiams mokėjo artimą europiniam vidurkiui supirkimo kainą – 329,6 euro už toną, arba 5,3 proc. daugiau nei rugsėjį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar šalyje dygstantys žali kryžiai išgelbės ūkininkus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau pasipuošėte namus šventėms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+5 +8 C

 

+5 +6 C

+8 +10 C

+7 +10 C

 

 +8 +10 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.2785
RUB - 70.3938 CHF - 1.0924
GBP - 0.8566 NOK - 10.0345