Vakar buvo 98-as kartas, kai po prezidentūros langais susirinko būrelis pilietiškų žmonių. Jie čia būna kiekvieno mėnesio 17 dieną. Lygiai vidurdienį jie žiūri į prezidentūros langus, klausdami vieno ir to paties: „Ar dar gyva Deimantė?"
Klausimų daugiau nei atsakymų
Į šią pilietinę akciją žmonės ėmė rinktis dar 2012 m., po to, kai tų metų gegužės 17 d. buvo įvykdytas Drąsiaus Kedžio dukros perdavimas mamai Laimutei Stankūnaitei. Nuo tada kiekvieno mėnesio 17-osios vidurdienį čia renkasi žmonės, o jiems išsiskirsčius ant grindinio lieka išpieštas užrašas „TIE-SOS". Vakar šį užrašą pakeitė pastarųjų dienų atributas - veidą dengiančios kaukės. Ant visų jų buvo užrašas „TIESOS".
Skulptorė Joana Noreikaitė čia būna kiekvieną kartą, visus aštuonerius metus. Ji sako neketinanti pasiduoti tol, kol žmonėms nebus atsakyta, ar Kedžių mergaitė yra gyva ir sveika. „Šiandien mergaitei jau 16 metų. Tai beveik suaugęs žmogus. Nejau per tiek laiko ji nenorėjo surasti savo pusbrolio socialiniuose tinkluose, neieškoti ryšio su seneliais? Kodėl iki šiol nepateikiami įrodymai, kad mergaitė gyva ir sveika. Tai verčia mus manyti, kad arba jos nėra, arba ji tokios būsenos, kad jos negali parodyti. Tai reikštų, kad iš mergaitės buvo atimtas gyvenimas valstybės vardu, visų mūsų vardu. Nenoriu būti to bendrininkė, todėl esu čia. Reaguoti į neteisingumą yra piliečių pareiga", - sako J.Noreikaitė.
Sulaukia policijos dėmesio
Moteris pasakoja, kad pastaruosius kelis mėnesius jie sulaukia išskirtinio dėmesio. Tiesa, ne iš valdžios atstovų, o iš policijos pareigūnų. Kiekvieną kartą žmonėms atėjus čia pasirodo policijos pajėgos. Kartais du, trys ekipažai.
Ir iš tiesų, dar gerokai iki renginio, vakar, prie prezidentūros jau stovėjo vienas policijos autobusiukas. Neilgai trukus atvyko ir antrasis. Iš viso 6 policijos pareigūnai iš pradžių stebėjo besirenkančiuosius, o vėliau priėjo trumpo pokalbio. Jie mandagiai informavo piliečius apie jų teisę rinktis ir reikalavimą laikytis atstumo iki pastato, jeigu tai, kas čia vyksta - yra renginys.
J.Noreikaitei paklausus, kodėl pajėgų tiek daug, vienas iš pareigūnų atsakė, kad tai įprastos pajėgos, o antrasis su šypsena tarstelėjo, kad su kolegomis čia tiesiog susitiko. „Meluojate, meluojate ir nė neraudonuojate", - nesusilaikė vienas iš susirinkusiųjų.
„Vakaro žinių" kalbinta J.Noreikaitė sako, kad yra buvę, kai pareigūnų čia prisistatė ir dar daugiau. „Įprastai su mumis taip mandagiai nekalba, praėjusį kartą policija kalbėjo labai grubiai. Manau, jie pasiruošę mus visus sulaikyti. Rodo jėgą, gąsdina, esą gali bet kada imti veikti. Mūsų čia būna keli ar keliolika žmonių. Daugelis - vyresnio amžiaus. Argi tikrai reikia tokių pajėgų? Mes nerengiame jokio renginio, nemitinguojame, nieko nereikalaujame. Tiesiog susitinkame, pabūname kelias minutes tyloje ir išsiskirstome. Policijos pajėgos būna iki kol aikštę palieka paskutinės močiutės.
Kažkam mes labai nepatinkame, trukdome, keliame alergiją ar net pyktį. Kodėl mes keliame tokį susierzinimą?" - svarsto moteris. Šį kartą vienas policijos autobusiukas išvyko dar žmonėms nė nepradėjus skirstytis.