Viešieji pirkimai vis brokuoti

Vyriausybė rytoj svarstys Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) praėjusiųjų metų ataskaitą, kuri, deja, nėra guodžianti. Pirkimų įvykdyta už daugiau nei 6 mlrd. eurų, tačiau tik 38 proc. jų vertės sudarė pirkimai atsižvelgiant į ekonominę naudą, o ne mažiausią kainą. Tarptautiniuose sandoriuose skaičiai dar katastrofiškesni. O daugiau nei pusėje visų konkursų dalyvavo vos vienas pardavėjas.


Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupė Ministrų kabinetui parengė VPT ataskaitos trumpą analizę, kurioje negailima priekaištų visai sistemai. „Vakaro žinios“ pateikia įdomesnius faktus.

2019 m. viešųjų pirkimų vertė sudarė 6,3 mlrd. eurų (2018 m. - 5,2 mlrd. eurų). Pirkimus vykdė 4145 pirkimų vykdytojų (2018 m. - 3930).

2019 m. centralizuoti pirkimai sudarė tik 11,4 proc. nuo pirkimų vertės arba 3,8 proc. nuo pirkimų skaičiaus ir turi mažėjimo tendenciją.

„Eilę metų didėja „vieno tiekėjo“ (kai konkurse dalyvavęs vienintelis tiekėjas neturėjo konkurencijos) pirkimai: 2016 m. sudarė 42,4 proc., o 2019 m. - 53 proc. Lietuvoje ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus buvo pasirinktas 18 proc. tarptautinių pirkimų, kai vidutiniškai ES šalyse - 42 proc.“, - tai tik kelios kritikos strėlės visos pirkimų sistemos atžvilgiu.

VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė, šiuo metu laikinai vadovaujanti šiai įstaigai, „Vakaro žinioms“ išreiškė apgailestavimą, kad viešasis sektorius vis dar dažniau žiūri ne į pirkinio ekonominę naudą, o į žemiausią kainą. Jos teigimu, taip veikiausiai elgiamasi dėl kelių priežasčių - pirkėjai baiminasi, kad bus baudžiami VPT arba kritikuojami žiniasklaidos, jei pasirinks brangesnę prekę ar paslaugą, nors ekonomiškai taip ir labiau apsimokėtų. Be to, kai kurioms įstaigoms brangesniems pirkiniams paprasčiausiai trūksta finansavimo. O, kaip pastebėjo J.Petkuvienė, taupus moka du kartus - nusipirkus, pavyzdžiui, pigesnį daiktą, vėliau reikia daug pinigų sukišti į jo remontą, jis greičiau tampa nebetinkamas naudoti ir t.t.

„Aišku, yra ir baimės, tačiau priklauso ir nuo biudžeto formavimo principų. Būna taip, kad nelabai lieka laiko kokybiškiems pirkimams nuo to laiko, kai skiriamos lėšos. Kitas dalykas - nepakankami biudžetai. Kokybiškam pirkiniui nebeužtenka pinigų, todėl renkamasi pagal mažiausią kainą. Jei pinigų vos užtenka, aš jau nebegaliu daugiau mokėti už kažką, kas ekonomiškai labiau apsimokėtų“, - akcentavo J.Petkuvienė.

Laikinoji VPT direktorė sako, kad priekaištas, jog daugiau nei pusėje konkursų dalyvauja vos vienas pardavėjas, irgi nėra laužtas iš piršto.

„Iki „koronos“ gyvenome ekonominio pakilimo laikotarpiu. Kai ekonomika kyla, pirkimai viešajame sektoriuje domina mažiau nei privačiame, todėl ir konkurencija mažesnė. Be to, viešasis sektorius nereagavo į kainų pokyčius. Kainos augo, o pirkimams suplanuoti biudžetai nedidėjo tiek, kiek diktavo rinka. Todėl tiekėjams paprasčiausiai neapsimokėjo dalyvauti pirkimuose viešajame sektoriuje, nes jie nebuvo tokie pelningi. Aišku, niekur nedingo ir pirkimo sąlygų konkrečiam pirkėjui pritaikymas. Šiemet konkursų, kuriuose dalyvauja vienas pirkėjas, turbūt nebus mažiau nei pernai“, - apgailestavo J.Petkuvienė.

Pasak jos, negalima sakyti, kad įvairių pažeidėjų daugėja ar mažėja, tik tiek, kad keičiasi pažeidimų pobūdis.

Rizikingiausias sektorius būtų statybų, nes viešiesiems pirkimams jame išleidžiama didžiausia pinigų suma, tačiau ir VPT dėl to jam skiria didžiausią dėmesį. Vieno pirkėjo dalyvavimas būdingiausias medicinos sektoriui, ypač perkant medicininę įrangą. Taip pat - IT sektoriui, nes tas, kuris padarė sistemą, paprastai vėliau laimi ir sistemos palaikymo konkursus.

Kiek pinigų per viešuosius pirkimus iššvaistoma neskaidriai? Anot J.Petkuvienės, VPT nesiryžta spekuliuoti tokiais skaičiais.

„Tačiau Europos Komisija skaičiuoja, kad praradimai viešuosiuose pirkimuose dėl įvairių pažeidimų gali siekti nuo 10 iki 20 proc. visų pirkimų vertės“, - reziumavo J.Petkuvienė. Pridurdama, kad kone 80 proc. pažeidimų padaroma ne iš nusikalstamų paskatų, o dėl kompetencijos stokos.