Vasara po Žolinės. Pamąstymuinuotraukos

2019 rugpjūčio mėn. 17 d. 10:28:55 Perskaitė 407

Rugpjūtis nusviro antron pusėn - dar pora savaičių, ir užversime šios vasaros kalendorių. Tiesa, vasara tuo tikrai nesibaigs, dar turėsime laiko ja džiaugtis. Tačiau tikrasis vasaros džiaugsmas dalinamas dabar. Beje - kodėl tik džiaugsmas? Dabar dalinama viskas, ką vasara sukūrė geriausio. O ji sukūrė…

 

Kartais man atrdo, kad aš apie Lietuvos gamtą težinau labai mažai. Sakyčiau, su ja gyvenu, ja domiuosi, ją studijuoju beveik 60 metų, o viskas aplinkui tebėra nauja ir netikėta; gali būti, kad tai dar sykį liudija, jog gamta tokia sudėtinga ir įvairi, kad vieno gyvenimo nepakanka net jos prigimties principams sužinoti… Ir taip yra čia, mūsų Lietuvos gamtoje, kurią turėtume vadinti labai paprasta - ypač jeigu ją lygintume su atogrąžų, tropikų, dykumų gamta. Antai, visai nedidelėje Centrinės Amerikos valstybėje Kosta Rikoje gyvena 17 procentų viso pasaulio biologinės įvairovės. Malaizijoje - apie 12 procentų. O Lietuvoje? Sunku spėti, bet, ko gero, nė vieno pilno procento! Tačiau tai, kas mūsų gamtoje gyvena ir auga, yra be galo tampriai susiję ir priklausomi vieni nuo kitų.

Sugrįžkime prie pažado pasidomėti, ką gamta sukūrė geriausia. Žinoma, jūs iš karto pagalvojote apie save (apie ką dar galima galvoti?) ir ėmėte lenkti pirštus: ji sukūrė atostogas, mums sušildė jūros vandenį. Tiesa, dar bulvės užaugo, javai... obuoliai sode... Neišpasakytas gamtos dosnumas. Palaukite! Atostogas jums suteikė darbdavys, jūra sušilo ne jums, grybai ir uogos auginti taip pat tik gamtos vaikams. Na, o bulvės ir obuoliai... patys auginam, patys ir suvalgom.

Tai negi gamta tokia šykšti? Ne, ji labai dosni! Tik pažiūrėkite: su mumis pasidalino medumi, uogom, grybais, vaistažolėm, tyru oru, skaniu vandeniu, paukščių giesmėm ir gerom emocijom. O ką mes jai pasiūlėme? Neseniai Juodkrantėje stebėjau varnų šeimyną, kuri labai išradingai tikrino, ar jau prisirpę obuoliai, ar lesti tinka kriaušės. Tą darė, sakyčiau, profesionaliai, kapojo vaisius savo stipriais snapais ir radę skaniausią, beregint ant šakos palikdavo tik graužtą. Vieno tokio lesalo varnoms nepakako, nuo kriaušės skrido prie obels, po to - į pievą žiogauti, į pamarį patikrinti, ką bangos išmetė krantan kartu su žolėmis ir dumbliais.

Dar vienu gamtos dosnumo reiškiniu pasirodė rugpjūčiui visai nebūdingo amžiaus didžiųjų ančių jaunikliai - mariose plaukiojo ančiukai su pūkuotom sparnų bigėm. Jie, ko gero, skraidyti pradės tik rugsėjį. Sakysite - o kur čia tas gamtos dosnumas? Vis labiau norisi tikėti, kad šie jaunikliai - iš antros šių metų vados. Paukščių stebėtojai iš Juodkrantės pasakojo, kad pirmi ančiukai šiemet pasirodė jau kovą.

Maža to, rugpjūčio 3 dieną man iš Žemaitijos miškų paskambino miškininkas Jonas - senas mano bičiulis šiek tiek nustebęs pasakojo girioje, po kreiva eglute, aptikęs slankos lizdą su 4 kiaušiniais. Jie buvo šilti, neabejotinai perimi - net ir pati patelė slanka pasišalino tai skrisdama, tai puldama žemėn ir nuo savo namų viliodama. Paaiškinu - vieno aiškaus šio tilviko veisimosi periodo nėra - lizdų būna pavasario mėnesiais, dar birželį. Tačiau kad slanka perėtų rugpjūtį? Esu tikras - ji tikrai išperės, o jaunikliai iki spalio suspės užaugti ir išskristi. Nors galėtų ir neišskristi...





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net