Kauno rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų amžius yra apie 30 metų, todėl dalį avaringiausių tinklų reikės renovuoti. Taip pat nutiesti naujų vamzdynų. Vandentvarkos infrastruktūros plėtrą ir atnaujinimą savivaldybė planuoja vykdyti artimiausią dešimtmetį.
Pernykščiais savivaldybės duomenimis, centralizuota vandens tiekimo sistema naudojosi apie 64 tūkst. gyventojų, centralizuota nuotekų tvarkymo sistema naudojosi apie 57 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus Kauno rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius, prognozuojama, kad po 10 metų centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema naudotųsi apie 70 proc. rajono gyventojų, o likusieji turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Centralizuota nuotekų tvarkymo sistema po 10 metų naudotųsi apie 66 proc. rajono gyventojų, o likusieji turėtų galimybę individualiai tvarkyti nuotekas.
„Norint sudaryti sąlygas daugumai savivaldybės gyventojų gauti švarų geriamą vandenį, 26 viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose planuojama nutiesti apie 38 km naujų vandentiekio tinklų. Kai išplėsime vandentiekio tinklus, saugų geriamąjį vandenį papildomai galės gauti 1,6 tūkst. vartotojų. Vandentiekio tinklų plėtra savivaldybei kainuos apie 3,8 mln. eurų“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Anot vedėjos, pakaunės nuotekų tinklų plėtra yra tikslinga 25-iose viešojo nuotekų tvarkymo teritorijose. Naujų tinklų bendras ilgis siektų apie 84 km. Išplėtus nuotekų tinklus, būtų sudarytos galimybės 3180 vartotojų gauti centralizuotą nuotekų tvarkymą. Nuotekų tinklų plėtra kainuotų apie 18,4 mln. eurų.