Valstybė atsisako vis daugiau nenaudojamo nekilnojamojo turto, o esamą naudoja efektyviau

„Valstybė toliau mažina nereikalingą turtą, sėkmingai jį parduodama arba išnuomodama. Pernai užbaigtas administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto centralizavimas sudaro galimybes identifikuoti neefektyvius biurų pastatus, priimti centralizuotus sprendimus dėl pastatų valdymo, atnaujinimo ar atsisakymo bei dar reikšmingiau mažinti turto priežiūros sąnaudas“, - teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.

Baigtas turto valdymo centralizavimas

Pernai buvo užbaigtas paskutinis administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (AVNT) centralizacijos etapas – VĮ Turto bankui centralizuotai valdyti perduoti paskutiniai 84 tūkst. kv. metrų AVNT. Iš viso metų pabaigoje VĮ Turto bankas buvo perėmęs beveik 665 tūkst. kv. metrų.

Atsisakius perteklinio AVNT ir dalį išnuomojus, gautos lėšos skiriamos esamo nekilnojamojo turto atnaujinimui. 2020 m. VĮ Turto bankas vykdė 35 atnaujinimo (modernizavimo) projektus, kurių bendra vertė – 89 mln. eurų. Suremontuota 6500 kv. metrų valstybei priklausančių patalpų, dėl kurių pokyčius pajautė ne tik apie 5 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, bet ir institucijų lankytojai.

VĮ Turto bankui keliami tikslai toliau mažinti AVNT plotus ir jų išlaikymo sąnaudas, gerinti AVNT pastatų būklę bei užtikrinti valstybės institucijų poreikius. Iki 2030 m. ketinama turėti ne mažiau kaip 85 proc. geros būklės, neperteklinį AVNT portfelį, metiniai išlaikymo kaštai sumažėtų 29 proc. – 4,9 mln. eurų.

Siekiant užsibrėžtų tikslų, VĮ Turto bankas planuoja parduoti 239 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendras plotas sudaro 162 tūkst. kv. metrų, o gautos lėšos (preliminariai 81 mln. eurų) būtų skirtos VĮ Turto banko valdomam turtui atnaujinti.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2020 m. karantino metu institucijos sėkmingai vykdė veiklą nuotoliniu būdu, todėl valstybė planuoja įsivertinti galimybę palaipsniui mažinti institucijų darbuotojams skirtą AVNT plotą. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo hibridinio darbo modelio taikymo masto per metus būtų galima sutaupyti nuo 1,1 iki 4,6 mln. eurų.

Pokyčiai valstybės nekilnojamojo turto valdyme

2020 m. valstybės nekilnojamojo turto (VNT) objektų skaičius Lietuvoje sumažėjo 1,9 proc. ir sudarė daugiau kaip 27 tūkst. objektų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė – 3 055,30 mln. eurų, jį valdo beveik 500 subjektų.

VNT sudėtis pagal paskirtį iš esmės nekito 5-erius metus iš eilės. 2020 m. pab. duomenimis, daugiausia valstybė turi mokslo (20 proc.) ir administracinės paskirties VNT (17 proc.). Gyvenamosios paskirties VNT sudaro 11 proc. viso VNT, gamybos ir sandėliavimo bei gydymo – po 10 proc.

Valstybinės įstaigos toliau atsisako nereikalingo nekilnojamojo turto, kuris perduodamas VĮ Turto bankui. 2020 m. VĮ Turto bankui iš viso perduota 128 tūkst. kv. metrų plotą užimantys 575 nenaudojami VNT objektai (per 5 metus – daugiau kaip 3172 objektai). Daugiausia nenaudojamo VNT atsisakė Valstybinių miškų urėdija (17,6 tūkst. kv. metrų), Sveikatos apsaugos ministerija (12,2 tūkst. kv. metrų), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (10,8 tūkst. kv. metrų), Marijampolės kolegija (9,3 tūkst. kv. metrų). Valstybės funkcijoms nereikalingas ar nenaudojamas turtas yra parduodamas.

Perteklinio turto atsisakymas per 2020 m. valstybei suteikė 20,7 mln. eurų naudos. Pernai organizuota daugiau nei 1,5 tūkst. VNT aukcionų, sudaryta 564 sandoriai (21 proc. daugiau palyginti su 2019 m.). Iš viso pernai parduota valstybei nereikalingo turto už 19,52 mln. eurų, dar 1,2 mln. eurų pajamų VĮ Turto bankas gavo iš nuomos privatiems subjektams.

Išnuomoto valstybės NT rodikliai ataskaitiniais metais gerėjo: valstybė išnuomojo beveik 15,6 tūkst. kv. metrų daugiau VNT ploto (iš viso 318 tūkst. kv. metrų) ir gavo beveik 6,9 mln. eurų daugiau nuomos pajamų nei 2019 m. – iš viso 12,18 mln. eurų. Išnuomoto ploto didėjimą daugiausia lėmė VĮ Lietuvos oro uostai valdomo nekilnojamojo turto sandoriai.