respublika.lt

Valdžia dirba verslui, ne miestui (15)

2021 gegužės 12 08:40:00
Vidmantas Misevičius, Agnė Tarvydaitė

„Vakaro žinios", matydamos gyventojų nerimą dėl planų per unikalų gamtos paminklą - Vilniaus Šeškinės ozą - tiesti gigantišką gatvę ir vis mažėjančius želdynų kaimyniniuose mikrorajonuose plotus, uždavė savivaldybei kelis paprastus klausimus, tačiau aiškių atsakymų į juos taip ir nesulaukta.

×
nuotr. 7 nuotr.
Netrukus čia nusidrieks Šiaurinė gatvė. Stasio Žumbio nuotr.

 

Savivaldybės buvo teirautasi apie realų Vilniaus tankį, želdynų normas, transporto srautus ir oro taršos mažinimą. Deja, buvo gauti tik formalūs atsakymai. Juose nurodyta, kad „Vilnius yra labai retas miestas. Priemiestinėje zonoje gyventojų tankis daug kur nesiekia 10-15 gyventojų viename hektare. Tai reiškia, kad infrastruktūra ten neapsimoka ir yra subsidijuojama iš tankiau gyvenančių miestiečių mokesčių". Taip pat buvo teigiama, kad želdynų netrūksta bei yra kuriamas lokalių viešųjų erdvių tinklas, o transporto srautai nustatomi „remiantis stebėsenos ir modeliavimo rezultatais".

Be to, pasak valdininkų, „kadangi triukšmo ir taršos normos visame pasaulyje griežtėja", tai per Šeškinės ozą Šiaurinė gatvė tiesiama tam, „kad transporto srautai, o kartu - tarša ir triukšmas sovietiniuose rajonuose dingtų iš gyvenamosios aplinkos ir persikeltų į naują susisiekimo arteriją".

Komentuojant situaciją buvo teigiama, kad „šiose vietose sklypai grąžinami teismų ir nacionalinių institucijų sprendimais. Savivaldybė siekė išsaugoti juos kaip valstybinę žemę, tačiau nesulaukė nacionalinių institucijų palaikymo. Nepaisant žemės nuosavybės, tiek senajame, tiek naujajame bendrajame plane teritorija priskirta želdynams ir jos užstatyti nenumatoma".

Redakcijos turimais duomenimis, minėtieji sklypai, kurių kai kurie sudaro daugiau kaip 3 ha plotą, užima dalį saugomos Šeškinės ozo teritorijos šalia būsimos Šiaurinės gatvės ir jau pardavinėjami. Dauguma jų netgi turi adresus ir yra sužymėti pastatų numeriais. Tai reiškia, kad ten galima pastatų statyba. Kaip šioje vietoje atsirado tokie sklypai, savivaldybė paaiškinti nesugebėjo.

Specialisto vertinimas

Situaciją komentuoja Darnaus judumo komisijos prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus Eismo saugumo komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.

- Oze parduodami sklypai vizualiai patenka į Šeškinės parko teritoriją. Kaip buvo gautas leidimas formuoti sklypus, suteikti jiems numerius?

- Sklypai, tikėtina, buvo grąžinti buvusiems savininkams, tačiau pastatų numeriai gali būti suteikiami tik sklypuose, kuriuose egzistuoja arba yra leidžiama pastatų statyba. Pagal Vietos savivaldos įstatymą numerius suteikia seniūnas. Kada, kas ir kodėl suteikė konkretų adresą ir numerį šiems sklypams - nenumanau. Želdynams skirtose teritorijose naujai statomų pastatų neturėtų būti, tad, jei ten nėra jokio anksčiau buvusio pastato, adresas neturėjo atsirasti. Tai būtų neteisėta.

- Koks realus urbanizuoto Vilniaus tankis? Ar jis tikrai retai apgyvendintas miestas?

- Realiai vertinant, urbanizuoto Vilniaus plotas yra apie 120 ha, jame gyvena apie 450 tūkst. žmonių. Realus miesto gyventojų tankis - 3750 žmonių/km². Tai daugiau negu vidutiniškai Europos miestuose, tad čia kažką dar labiau „tankinti", o ypač mikrorajonuose, kuriuose kelintus metus iš eilės pati savivaldybė konstatuoja želdynų trūkumą, - nusikalstama.

Patikimų, lengvai palyginamų Europos miestų tankių duomenų nėra, tačiau oficialiai skelbiama, kad Šeškinės, Justiniškių, Fabijoniškių ir Pašilaičių mikrorajonų tankis siekia iki 43 tūkst. žmonių/km2. Tai maksimalūs skaičiai, tačiau Vilniaus savivaldybės pateiktuose žemėlapiuose matome, kad šie mikrorajonai yra tankiausiai apgyvendinti visame mieste.

- Vilniuje mažėja želdynų, tad ar galima teigti, kad žaliųjų plotų pakanka?

- Savivaldybė, komentuodama želdynų trūkumą, bando nusukti kalbą nuo Šeškinės į Naujamiestį. Naujamiestis yra centrinė miesto dalis ir ten galioja kitokia želdynų norma nei Ozo aplinkoje. Ten įstatymai reikalauja tik nemažinti vienam gyventojui tenkančių esamų želdynų kiekio, o ne kurti naujus. Išeitų, kad kiekvienas Naujamiestyje statomas gyvenamasis namas tą normą esamiems gyventojams mažina, tad jokie „lokalių viešųjų erdvių ir želdynų" tinklai tos problemos nesprendžia. Savivaldybė, leisdama naują gyvenamąją statybą Naujamiesčio vietose, kur želdynų ir taip trūksta, tiesiog pažeidinėja įstatymus.

- O prie Ozo?

- Ozo atveju atskirų želdynų trūksta jau dabar, gyventojui tenka iki 5 kartų mažiau pėsčiomis pasiekiamo želdynų ploto, nei reikalauja įstatymai. Kai kurie gyventojai normatyviniu atstumu apskritai neturi želdynų, o čia planuojama puikioje vietoje už viešus pinigus iš jų atimti galimybę juos turėti. Dėl kelių apsukruolių, kurie čia susipirko žemes ir rado būdą, kaip padaryti, kad želdynams skirtoje teritorijoje už miestiečių pinigus jiems būtų sukurta sklypų vertę didinanti infrastruktūra. Norint ten kažką statyti, reikia bent aukštos įtampos elektros liniją užkasti, nes įstatymai jai nustato apsaugos juostą, kuri nėra maža, kol linija yra atvira. Eilinį kartą kaštus socializuosime, o pelną - kažkas privatizuos.

- Ginčytinas ir savivaldybės teiginys, kad transporto srautai Vilniuje nustatomi pagal tikslius duomenis.

- Jie tikrai bandomi modeliuoti, tačiau bet kuris sąžiningas, srautus modeliuojantis žmogus pasakytų - geriausiu atveju jų tikslumas gali būti ne didesnis nei 30 proc., o pats rezultatas gaunamas toks, kokio pageidauja užsakovas, nes niekas negali patikrinti duomenų surinkimo tikslumo, modelio atitikimo realybei. Iš esmės tenka pasitikėti modeliuotojais. Tačiau tai neįmanoma, kai pamatai, kad modeliuoja vis tas pats, jau ne kartą pagautas sukčiaujantis asmuo.

- Šiaurinės gatvės projekte visiškai neatsižvelgta į pernelyg aukštą triukšmo ir taršos lygį?

- Triukšmo taršos reglamentavimas pasaulyje senokai nebegriežtėja, griežtėja tik kietųjų dalelių taršos normos. Modeliavimo metu (2018 m.) KD2,5 norma buvo 25µg, šiemet ji jau yra tik 20µg ir iki 2030-ųjų turi būti sumažinta iki 10µg 1 kub. m. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumente matome, kad, pavyzdžiui, Laisvės pr. 78 B namas yra zonoje, kur jau šiuo metu ta norma, nutiesus 1-ąjį Šiaurinės gatvės etapą pagal esamus projekto parametrus ir modeliavimą, būtų viršyta.

Įdomu tai, kad greičiausiai triukšmo taršos modeliavimo schema, tvirtinant Šiaurinės gatvės projektą, buvo net nepasidomėta. Netikite? Tada žiūrime modeliavimo schemą ir lyginame su pateiktu savivaldybės teiginiu: „Šiaurinė gatvė daroma tam, kad transporto srautai, o kartu - tarša ir triukšmas sovietiniuose rajonuose dingtų iš gyvenamosios aplinkos ir persikeltų į naują susisiekimo arteriją. Tuo būdu vidinės sovietinių rajonų gatvės, kuriomis dabar vyksta tranzitinio transporto eismas, Didlaukio gatvės pavyzdžiu galės būti pertvarkytos į gyvenamąsias gatves, lėtinant eismą."

- Ar transporto srautai gali išaugti?

- Kaip gatvės projektas „lėtins eismą vidinėse gatvėse" matosi iš eismo modeliavimo. Schemoje yra pateikiami vidutiniai greičiai, kuriais remiantis ir buvo sutaupytas tas 1 proc. gaišties spūstyse. Pažiūrėkite įdėmiau į vidines gatves. Pastebite, kad modelyje joms buvo priskirtas net iki 63 km/h greitis ir tik tokiu būdu pavyko pasiekti norimą pokytį? Ką visa tai rodo? Man akivaizdu, kad: a) modeliavimas yra pritemptas prie siekiamo rezultato; b) vidinėse gatvėse greitis negali būti didesnis nei 50 km/h, o kažkodėl yra iki 63 km/h; c) savivaldybės atstovai, jei visgi ir žvilgtelėjo į tuos „modeliavimus", tai nesuprato, kas juose vaizduojama.

Beje, anksčiau buvusi mokama automobilių stovėjimo aikštelė (Justiniškių g. 19 D.) šiuo metu yra apytuštė, nors ir laisvai prieinama, o kiemuose ant vejų automobilių netrūksta. Jei savivaldybė deklaruoja, kad rūpinasi, kur gyventojams palikti automobilius, tai ji tam tiktų. Deja, bet aikštelės nuomos sutartis nutraukta, sklypo nuomos teisė perleista kažkam, kas ten žada statyti biurus arba daugiabučius. Ar miesto gyventojai gaus iš to naudos? Manau, kad ne.

Apibendrinant, toks projektas negali būti realizuojamas, nes jį įgyvendinus tarša, transporto eismas viršytų normas. Tai akivaizdu net iš esamo modeliavimo, net jei jį laikytume sąžiningai atliktu. Tad apie kokias Šiaurinės gatvės statybas galima šnekėti ir kaip pasitikėti institucija, kuri net neskaito modeliavimo dokumentų, apie kuriuos drįsta šnekėti?

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote, kad į Lietuvą per Baltarusiją gali patekti teroristai ar kagėbistai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, kada bus nutrauktas karantinas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +21 C

+14 +25 C

 

+16 +24 C

+24 +30 C

+30 +35 C

 

+27 +29 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos