respublika.lt
 

Vaikams spąstus rezga ne tik Europos Parlamentasnuotraukos

2013 gruodžio mėn. 20 d. 11:22:24
Respublika.lt

Iki šiol netyla lietuvių pasipiktinimas bandymu Europos Parlamente prakišti Editos Estrelos rezoliuciją dėl vaikų lytinio teroro nuo pat gimimo. Šis svarstymas Europos Parlamente buvo viešas, gal dėl to dabar rezoliuciją pavyko atmesti. O štai Lietuvoje darželinukams, mokyklinukams seksualinės orientacijos programos rengiamos patyliukais ir į dienos šviesą ištraukiamos tik aktyvių tėvų. Kas čia pas mus darosi?

×
nuotr. 2 nuotr.
Lietuvos tautino jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka. Sauliaus Venckaus nuotr.


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro vadovas Algirdas PETRONIS, Lietuvos tautino jaunimo sąjungos vadovas Julius PANKA, Seimo narys Povilas URBŠYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Ne per seniausiai, sunerimę dėl savo vaikų žalingo auklėjimo, lyg ir atsigynėme tokios garsios „Gender Loops“ programos. Dabar vėl pasirodė informacija, kad Vytauto Didžiojo universitete Kaune rengiamas projektas „Laimingos mokyklos dienos“.

P.URBŠYS:
Iš tikrųjų šokiruojanti informacija, kad šiuo metu yra parengta tokia mokymo priemonė, rinkinys mokytojams, kuris vadinasi „Laimingos mokyklos dienos“. Ir būtent šiame projekte dalyvauja Vytauto Didžiojo universitetas.

Kokia projekto „Laimingos mokyklos dienos“ esmė? Prisidengiant juo, kvestionuoti tas mūsų tradicines vertybes, kurios susijusios su šeima ir buvo puoselėjamos per amžius.

Šiuo projektu norima pasakyti, kad į žmonių sąmonę reikia įdiegti įvairovės priėmimą. Be abejo, niekas nesiginčytų, bet ką slepia ta įvairovė?

Tarp visų aktualių temų ten yra temų, susijusių su šeima ir įvairove. Bandoma patvirtinti nuostatą, kad įvairovė susijusi su seksualine orientacija ir su įvairiomis šeimomis.

Tame projekte aiškiai suvokiama, kad daliai žmonių šeima yra pagrindinis savasties elementas. Šitas dalykas pripažįstamas, bet kartu ir išskiriama, kaip svarbu orientuoti mokytojus, kad ta šeimos samprata vaikų sąmonėje keistųsi.

Kokiais metodais tai norima daryti? Žodis „šeima“ dažnai apibrėžiamas kaip laimės ir rūpesčio žmogumi vieta. Nei vieno, nei kito kiekvieną sekundę joje nepajusi, o kartais šeima toli gražu būna ne tokia vieta. Todėl mokytojai turi sugriauti šeimos sąvokos ideologiją.

Toliau dar gražiau. Akivaizdu, kad jauniems žmonėms labai svarbu matyti, kaip jų šeimos atrodo juos supančiame pasaulyje. Remiantis projektu, nuo jauno amžiaus juos reikia mokyti, kad egzistuoja įvairios šeimos.

Įvairios šeimos - turima omeny vienos lyties tėvus. Kalbama, kad tradicinė šeima nėra vertybė.

Dabar tuos visus dalykus norima įdiegti mokyklose. Manyčiau, kad tai yra tikrai šokiruojantis įvykis mūsų valstybėje, ir mums visiems reikia atkreipti į tai dėmesį.

J.PANKA: Tauta negali egzistuoti be tvirtos šeimos. Tautiškumas, apskritai žmogaus socializacija, kultūra gimsta šeimoje.

Tai nėra kažkas naujo. Galime pasižiūrėti į visas totalitarines valstybes per visus režimus - jie pradėdavo nuo šeimos įtakos mažinimo. Tad jeigu nori pakeisti žmones, pakeisti visuomenę, sunaikinti tradicijas, privalai pradėti nuo šeimos. Šeima yra pamatas.

Apskritai labai sudėtinga kovoti prieš tuos, net nežinau, kaip juos pavadinti. Sakykime, homoseksualizmo ir viso to „naujojo požiūrio“ neomarksistai, viso to skelbėjai.

Jeigu kovotume jų priemonėmis, - jie agresyviai eina į viešumą, rengia eitynes, erzina visuomenę, supriešina, - tuomet labai lengva atsidurti marginalo kailyje. Prasideda visokios bulvarinės laidos, kur tyčiojamasi, atvirai išsakoma: va, šitas atsilikėlis kovoja. Mes žinome net kai kuriuos Seimo narius.

Kita vertus, yra abejingumas. Labai dažnai tenka skaityti ir diskusijose girdėti, kad nekreipkime į tai dėmesio. Tegul žygiuoja, tegul jie eina, tegul skelbiasi, mes būkime orūs, tylūs. Tas kitas kraštutinumas irgi labai pavojingas.

Šią vasarą, kai vyko jų eitynės, tai jie iš esmės pralaimėti negalėjo. Jeigu būtų stiprus pasipriešinimas, tada jie galėtų sakyti: štai, matote, šita visuomenė homofobiška, mums labai reikia dar pinigėlių, dar kokių programų, dar kokį fondą mums atidarykite.

Jeigu būtų tuščias Gedimino prospektas, jo prieigos, tai jiems tikrai užtektų savo draugų ir kolegų, sakykime, iš liberaliųjų organizacijų. Su balionėliais ir vėliavėlėmis pamojuotų, sakytų: štai, matote, ši visuomenė jau pribrendusi, jau ji nesipriešina, gal reikia pradėti Seime stumti įstatymus dėl vienalytės partnerystės, šeimos, įsivaikinimo ir kitų dalykų.

Mūsų visuomenė tokiu būdu speičiama į kampą. Tai galima palyginti su ateizmo brukimu sovietmečiu, kai mokykla būdavo supriešinama su šeima, jeigu šeimoje buvo puoselėjamos tautinės vertybės, papročiai, tradicinės šventės, kaip Kūčių vakarienė ir pan.

Ir neduok Dieve, jei vaikas pasisakydavo apie tai mokykloje. Tuomet mokytojas turėdavo pareikšti: matote, šita šeima dar neatsikračiusi religinių prietarų.

Ir dabar kažkas panašaus daroma per mokyklas, per universitetus, per tas programas.

G.JAKAVONIS: Kitados buvo totalitarinės komunizmo santvarkos vertybės. Dabar lyg ir apsigręžėme, einame į Vakarus, o iš ten, įsivaizdavę vos ne rojų, gauname tokius dalykus, kurie kerta pamatines mūsų vertybes.

A.PETRONIS: Nežinau, kiek čia reikėtų supriešinti Vakarų ir Rytų temą. Kiek žinau, Vakaruose įvairios tos nuomonės.

Prisiminkite Prancūzijos situaciją. Milijonas žmonių buvo gatvėse, kai jie norėjo pareikšti savo poziciją. Tai turbūt Vakaruose yra labai daug visko.

Labai daug tėvų yra sunerimę, kad ryškėja tendencija, jog valstybė turėtų savotiškai perimti iš tėvų vaikų ugdymo funkciją.

Ne tik šis projektas galėtų būti paminėtas. Galima paminėti ir įvairias iniciatyvas, kurios Lietuvoje yra, taip pat ir Seime, kiek žinau.

Taip pat šiuo metu Europos Parlamente vyksta diskusija dėl vadinamojo Estrelos projekto. Jame atvirai įvardijama, kad seksualinis švietimas turėtų būti vykdomas neatsižvelgiant į tėvų sutikimą ar nesutikimą. Tarsi tėvai turėtų būti visiškai atriboti nuo šios temos.

Matyt, yra toks socialistinis principas, ar kaip jį pavadinsi, kad valstybė turėtų kontroliuoti vos ne visas gyvenimo sritis. Tėvai tarsi lieka už borto. Tėvai nežino, ką daryti ir kaip į tai reaguoti.

Minėjote „Gender Loops“ programą, o ji buvo ne viena, buvo gal 3-4. Pirma, kiek atsimenu, buvo „jaunimui palankios paslaugos“. Buvo kalbama, kad jauni žmonės turi apsispręsti dėl savo lytiškumo, malonumo, potraukio. Vadinasi, programa turėjo skatinti jų apsisprendimą. O jauni žmonės yra nuo 12 metų.

Kai tėvai bandydavo sakyti, kad jiems čia ne visai taip viskas atrodo, niekas rimtai į juos neatsižvelgė, neva ko jie čia nori.

Prisimenu, kaip tėvai pasisakė prieš „Gender Loops“ programą, kurioje neva pasisakoma prieš įvairias etiketes. Tai mačiau diskusijose naujų etikečių - jie buvo vadinami homofobais, dar kažkaip.

Labai liūdna, kad ta diskusija buvo nerimto pobūdžio. Daugiau buvo laužomos ietys, maždaug kas ką įveiks, užuot rimtai kalbėjus, kad žmonės, kurie turi vienokią ar kitokią orientaciją, būtų gerbiami kaip asmenys, kad jie nepatirtų smurto. Kaip ir Katalikų bažnyčia pabrėžia pagarbą asmeniui, žmogui, smurto nepriimtinumą.

Bet tai nevyksta. Ir šiame kontekste labai sunku rimtai diskutuoti.

Dažnai tėvai jaučiasi visiški bejėgiai. Jeigu jie nereaguoja, nesako, tai tarsi jie atsisako savo teisės ugdyti vaikus taip, kaip supranta. Jeigu jie kalba, ką galvoja, jiems dažnai klijuojamos etiketės.

Programa man pasirodė ganėtinai paviršutiniška. Netgi kai kurie apibrėžimai paviršutiniški. Pvz., skyreliai apie narkotines medžiagas, priklausomybes, kokia programa skirta mokytojams - žmonėms, kurie dirbs su mūsų vaikais.

Narkomanija apibūdinama kaip įprotis. Įpročių yra visokių. Ten diskusija vyksta apie įpročius. Vien tai rodo, kad ta programa, sakyčiau, paviršutiniškai nerimta.

Ir apie šeimą, man atrodo, lygiai taip pat paviršiumi perbėgo, gražius pavadinimus užrašė. O turinys yra vienas - įvairovė, dar kažkas. Aš labai skeptiškai tai vertinu.

P.URBŠYS: Reikia turėti omeny, kad susiduriame su tikrai labai organizuota jėga. Tie įstatymų projektai negimsta stichiškai. Pati taktika tokia, kad tiems pavojingiems dalykams jie siūlo labai nekaltus pavadinimus. Iš čia ir „Laimingos mokyklos dienos“.

Jeigu mes paminėtume Estrelos rezoliucijos pavadinimus, tai yra „Seksualinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės“. Būtent toje rezoliucijoje bandoma įtvirtinti nuostatą, kad masturbacija ankstyvojoje vaikystėje yra norma.

Garsioje Stambulo konvencijoje ginamasi nuo smurto prieš moteris ir smurto šeimoje. Tai joje irgi norima įtvirtinti nuostatą, kad yra prigimtinė moters ir vyro lytis ir yra socialinės lytys.

Jeigu mes, kaip Seimo nariai, matome problemą, kuri yra įstatymuose, mes dar galime kažkaip sureaguoti. Bet yra terpė tų projektų, kurie prisidengia aukštųjų mokyklų autonomija, yra įgyvendinami mūsų švietimo įstaigose ir realiai pradeda formuoti žmonių nuomonę.

Net nenustebčiau, jei švietimo ministras apie šitą įgyvendinamą projektą nieko nežinotų. Todėl, man atrodo, vienas pagrindinių uždavinių yra įsigilinti, kas reglamentuoja šitokių projektų įgyvendinimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad lapkričio 15 dieną Seime buvo registruotas Konstitucijos 38 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Bandoma įtvirtinti nuostatą, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima kyla iš motinystės ir tėvystės.

Yra antras bandymas Seime įtvirtinti šeimos sąvoką Konstitucijoje, tiksliau, ją apibrėžti. Kaip žinome, pirmas bandymas praeitoje Seimo kadencijoje baigėsi niekuo, nors pritrūko tik vieno balso. Kad ir kaip būtų keista, pritrūko P.Gražulio balso, nes jis tuo metu nerado laiko dalyvauti šitame posėdyje.

Dabar yra antras bandymas tai padaryti. Tą pataisą pasirašė 107 Seimo nariai. Jeigu mums, kaip Seimo nariams, pavyktų sutelkti savo jėgas, kad Konstitucijoje būtų aiškiai apibrėžta, kas yra šeima, iš ko jinai kyla, tuomet mums būtų galima lengviau suvaldyti tuos procesus.

Mums dabar bando įteigti, kad jūs nesuprantate, kas yra šeima. Jūs nesuprantate, kas yra vaikas. Nesuprantate, kas yra tėvas, kas yra motina.

Įsivaizduoju, čia ne tik Seimo narių problema. Dabar Lietuvoje tikrai labai daug visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi šeimos vertybių išsaugojimu. Jos yra pasaulietinės ir religinės. Bet aš pasigendu tam tikros vienybės tarp tų organizacijų.

Vienas iš pavyzdžių. Kiek man žinoma, sausio 11 dieną (Seime) bus organizuojama konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas ir pilietinis sprendimas“, tai yra krikščioniško pilietinio veikimo forma. Būtent šį renginį organizuoja ne politikai, o krikščioniškų bendruomenių atstovai. Pokalbyje vienam tėvų asociacijos vadovui užkliuvo, kodėl gyvybės kultūra yra išskirta. Nes kažkodėl gyvybės kultūra sutapatinama su Katalikų bažnyčios pozicija.

Tai jeigu mes tarpusavyje negalime susišnekėti, kas yra gyvybės kultūra, ar tai iš tikrųjų yra kliūtis vieningai kalbėti ginant šeimos vertybes? Vadinasi, mes patys nesame pribrendę apginti tas vertybes.

J.PANKA: Istoriniu požiūriu vertinant, Lietuvoje viskas, kas ateina iš Vakarų, ateina šiek tiek vėliau. Ir ateina šiek tiek kitokiomis formomis. Tiek geri, tiek blogi dalykai. Tiek meno formos pavėluotai atėjo visose epochose. Tiek ir ta pati inkvizicija ganėtinai vėlai į Lietuvą atėjo.

Lygiai tas pats, manau, ir dėl homoseksualizmo propagavimo. Prancūzai lyg ir atsigauna, atsibunda - per toli nuėjo. Kita vertus, jiems labai sunku būtų sugrįžti, nes, kaip matome, įstatymas priimtas. Ir dabar jau teisiami žmonės, kuriems jų įsitikinimai neleidžia, pvz., tuokti vienalyčių porų.

Nors kalbama apie demokratiją, apie demokratinės visuomenės pilietines vertybes, matome, kad Prancūzijos įstatymų leidėjas neatsižvelgė į tą milijoninį protestą ir vis dėlto tie įstatymai buvo priimti. Duok Dieve, kad jie atsibustų per kitus rinkimus ir išrinktų tokias jėgas, kurios radikaliai pakeistų tą kursą.

Dėl tėvų organizacijų. Tikrai yra ne viena organizacija, vienijanti tėvus, kuriems ne vis tiek, ko mokomi jų vaikai. Pvz., yra Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, turbūt viena iš didesnių ir įtakingesnių visuomenėje.

Yra dar Lietuvos tėvų forumas, su kuriuo irgi tenka bendradarbiauti. Yra Vakarų Lietuvos tėvų forumas. Visi jie iš esmės siekia tų pačių tikslų - pažadinti tėvus. Nes vienintelis dalykas, kas gali išgelbėti jaunąją kartą, - jei tėvai atkreiptų dėmesį, ko mokomi jų vaikai.

Bet būkime atviri - didelė dalis tėvų neturi laiko skirti šeimai. Yra tokia socialinė padėtis, kad dažniausiai abu tėvai dirba ir skiria vaikams vis mažiau laiko. Vien todėl, kad užtikrintų materialinę gerovę. Tuo irgi pasinaudoja šitos jėgos. Jos eina į mokyklas ir bando skiepyti, sakykime, iškrypusias vertybes.

Dėl smurto. Lietuvoje bent jau man neteko girdėti kokių nors skambių bylų, kad žmonės būtų nukentėję dėl homoseksualizmo. Neteko girdėti garsios žmogžudystės ar smurto protrūkio.

Tačiau mes turime konkretų pavyzdį. Prieš daugiau nei 10 metų jaunas vaikinas Saulius Čepėnas iš tautinio jaunimo organizacijos buvo nužudytas homoseksualių asmenų dėl savo pažiūrų. Paskui vyko teismas, vienas žmogus buvo nuteistas už tai. Jis neslėpė savo homoseksualios orientacijos. Teismas išsiaiškino, kad tai nebuvo apiplėšimas, bet buvo smurto protrūkis. Žmogus tiesiog buvo užmuštas tarpuvartėje Vilniuje, studentas. Vien dėl to, kad kažkokioje kavinėje ginčijosi ir išsakė savo požiūrį į tvirtą šeimą. Kad homoseksualizmas nėra tas gyvenimo būdas, kuriuo žmonės turėtų sekti.

Tai mes tokį pavyzdį matome. Tačiau ar dažnai tai išgirsime? Kaip tik dabar matome, kad homoseksualų organizacijos samdo žmones, kad jie sėdėtų internete ir skaitytų ganėtinai, sakykime, provokacinių straipsnių komentarus. Tuomet išgirstame, kad kokia pensininkė mokytoja iš Panevėžio pakomentavo. Iš karto į teismą. Teismas iš jos, gaunančios nedidelę pensiją, atima kompiuterį ir „įkala“ teistumą.

Vėliau žmonės skaito straipsnį, kad vargšė mokytoja pensininkė nuteista už liaudišką komentarą. Tuomet natūraliai silpnesnių nervų žmonėms kyla agresija. Vadinasi, jie patys nori tai sukelti.

Ačiū Dievui, lietuvių tauta yra tolerantiška tikrąja to žodžio prasme ir mes neturime smurto. Bet kas gali paneigti, kad jie būtent to ir siekia?

A.PETRONIS: Dabar vyksta tam tikra konkurencija, kas yra didesnė auka, kas labiau nuskriaustas. Teko skaityti straipsnius ir sociologai apie tai diskutuoja. Įdomus reiškinys, atsispindintis ne tik asmeniniuose santykiuose, kurie dažnai apibūdinami kaip manipuliacija.

Jeigu žmogus nesąmoningai ar sąmoningai pasirenka aukos vaidmenį, iš to jis tarsi išlošia. Visada kažkas yra kaltas, tas, kuris skriaudžia ir panašiai.

Bet visa tai pasireiškia ir globalesniuose visuomeniniuose procesuose. Vertėtų tai kažkaip įsisąmoninti ir patiems nesirinkti to vaidmens su visais.

Teko bendrauti su Prancūzijos tėvų organizacija. Jie susidūrė su problema, kad tėvai mokyklose bando reikšti nuomonę apie tai, koks turėtų būti turinys pamokose, koks neturėtų. Pasirodo, jie gali reikšti nuomonę dėl drausmės, dėl tvarkos, bet dėl mokymo ir ugdymo turinio jie negali reikšti jokios nuomonės.

Ir čia galime prisiminti Estrelos projektą. Tai yra tas seksualinis švietimas, kuris bendrąja prasme dažniausiai būna labai ribotas, labai silpnai psichologiškai motyvuotas. Galima būtų labai daug kritikos išsakyti.

Tėvai neturi galimybių kažkaip pareikšti savo nuomonę, paveikti ugdymo turinį. Kiek žinau, Lietuvoje bendruomenių daugmaž yra apibrėžta, kad mokyklose dalyvauja tėvai. Dažniausiai bendradarbiaujama su administracija.

Labai svarbu, kad tėvai galėtų dalyvauti sudarant ugdymo turinį, ypač etine, dorovine, vertybių prasme.

Jeigu ryškės tendencija, kad viską tarsi nusprendžia valstybė, pavyzdžiui, dėl Estrelos projekto ar pan., tai, manau, įtampa visuomenėje tik didės. Ir bus gerokai mažiau galimybių rasti tokį sprendimą, kad visi galėtų sugyventi ir sutarti.

Dėl šeimos sampratos. Kiek pamenu, idėjos keisti Konstituciją kilo po Konstitucinio Teismo sprendimo. Yra labai įvairių, ir kritiškų, ir pritariančių, visuomenės reakcijų į tą Konstitucinio Teismo sprendimą.

Bet įdomu tai, kad vienas sakinys iš komentaro, dabar nepacituosiu tiksliai, pamirštamas. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad santuoka yra vertinga ir turi ypatingą vietą, kad neabejotinai yra vertingiausias šeimos pagrindas. Ir turi savo istorinę vertę, užtikrina visuomenės ir tautos valstybės gyvybingumą. Tai nėra tiksli citata. Bet tuo galima remtis. Į tai turėtų atsižvelgti ir ugdymo programos.

Manau, kad čia mes neišnaudojame visų organizacijų konsolidavimo galimybių, kad jos geriau bendradarbiautų. Reikia visa tai išnaudoti sudarant galimybę žmonėms augti taip, kad jie galėtų būti laimingi, kurti šeimas, santykius, auginti vaikus, pasitikėti vienas kitu. O ne stumti vaikus į tam tikrą lojalumo konfliktą.

Šitoje Vytauto Didžiojo universiteto programoje iš tikrųjų skamba tokia gaida: primokė jus tėvai kažkokių dalykų, mes dabar pasakysime tikrą tiesą. T.y. vaikai truputį stumiami į lojalumo konfliktą. Aišku, tai priklausytų nuo pedagogo, kam jis lojalus - mokyklai, tam, kas čia vyksta, ar šeimai, tėvams.

Manau, kad to konflikto jauni žmonės, paaugliai turi ir taip daug. Gal dialogas su tėvais būtų vienas iš būdų - reikia įtraukti tėvus, tėvų organizacijas sudarant turinį ir priimant sprendimus. Tėvai yra pirmieji ugdytojai, ir įstatymuose tai apibrėžta.

P.URBŠYS: Galima sutikti. Dėl santuokos. Konstitucinio Teismo nutarime išskiriama santuoka, jos reikšmė mūsų visuomenėje. Bet santuoka su kuo? Ten aiškiai nepasakyta.

A.PETRONIS:
Nesu teisininkas, bet, kiek suprantu, teismas komentuoja Konstituciją, kur labai aiškiai apibrėžta, kas yra santuoka.

P.URBŠYS: Ten neapibrėžta, kad santuoka yra tarp vyro ir moters. Todėl Konstitucijos 38 straipsnyje ir bandoma įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Tuos dalykus, kurie dabar yra aktualūs, bandoma įtvirtinti dabartinėje Konstitucijoje, nes tai dabar nėra aiškiai apibrėžta.

Mūsų visuomenėje žmogui svarbu jo santykis su aplinka, su artimaisiais. Matome tendenciją, kad bandoma reglamentuoti vaiko santykius su tėvais, santykį tarp vyro ir moters. Tame reglamente iš esmės atsisakoma vertybių, kurios buvo puoselėjamos Lietuvoje nuo seno.

Jeigu mes norime pakeisti tą situaciją, turime peržiūrėti savo poziciją. Man atrodo, kad dabartinis veikimas tiek politikų, tiek visuomeninių, tiek religinių organizacijų nėra pakankamas. Reikia kovoti už vertybes, bet reikia jau galvoti apie kitokią to veikimo kokybę.

Imkime tendenciją dėl įstatymų. Iš tikrųjų tie įstatymų projektai, kurie gimsta Europos Parlamento lygmeniu, tos programos, kurios mums „nuleidžiamos“, gimsta todėl, kad jie yra subūrę labai stiprų teisinį intelektualinį potencialą. Ar pas mus teisinis intelektualinis potencialas yra suburtas Lietuvoje? Kas atlieka, sakykime, teisės aktų stebėseną? Yra pavienės iniciatyvos. Iš tų pavienių iniciatyvų gimsta tam tikros pataisos.

Sakykime, norima taisyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kur būtų, kaip minėjau, įtvirtintos nuostatos dėl vaiko teisės būti sveikam nuo pradėjimo momento. Kad kiekvienas vaikas turi pagrindinę teisę į tėvą ir motiną.

Bet žinote, kas darosi? Socialdemokratų frakcijos narių iniciatyva yra rengiamas visai kitas šio įstatymo projektas. Ir šiame projekte nebelieka straipsnio, susijusio su vaikais ir šeima.

Yra taip performuluojama, kad nebūtų galima teisiškai įtvirtinti nuostatos, jog vaiko teisė būti sveikam yra nuo pradėjimo momento.

Kas turėtų veikti tuos politikus? Mes žinome, yra tam tikra politinė valia, kur ne dauguma suformuluoja. Kiek pastebiu, tas veikimas žmonių remiasi virtualiu veikimu.

Įsivaizduoju, jeigu susivienytų pasaulietinės ir krikščioniškos organizacijos. Kiekviename rajone, kiekviename mieste yra konkretus Seimo narys. Sakykime, aktualizuojamas klausimas dėl Stambulo konvencijos, kuria norima įteisinti socialines vertybes.

Prieš tai kiekviename mieste, miestelyje įvyksta susitikimas su Seimo nariu, taip bandoma su juo diskutuoti ir išsiaiškinti jo poziciją. Nes kai būna rinkimai, pas mus Lietuvoje labai populiaru kalbėti apie krikščioniškas vertybes. Bet kas kontroliuoja tuos politikus, kaip jie tas krikščioniškas vertybes puoselėja?

G.JAKAVONIS: Sutinku su viskuo, ką pasakėte, bet ar iš tikrųjų įsivaizduojate, kad pakvietę surinksite didelę auditoriją žmonių?

P.URBŠYS: Gal nereikia kalbėti apie plačias auditorijas. Bet yra organizacijų atstovai. Už tų organizacijų yra realūs žmonės. Tuomet ir politikai suvoks, kad jie susitinka ne šiaip su kokia beforme žmonių grupe, o susitinka su organizacijų atstovais, formuojančiais nuomonę būtent tų žmonių, kurie priklauso tai organizacijai. Jie tada turės suklusti.

Daug vilčių teikia tai, kas įvyko prieš keletą savaičių. Pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo krikščioniškų bažnyčių vadovai išreiškė savo vieningą nuomonę dėl visuomenei labai opios problemos - būtent dėl šeimos. Ir kiti metai paskelbti Šeimos metais. Norėtųsi, kad tai neliktų vien deklaracija.

Iš tikrųjų turėtų būti sudaryta veikimo programa, konkretus veiklos priemonių planas pagal krikščioniškas bendruomenes.

Matome, kaip smulkiai apgalvojama, kaip įdiegti visai kitas vertybes, pradedant nuo programos „Laimingos mokyklos dienos“. Turi atsirasti tos kitos programos, kurios sudarytų tam tikrą alternatyvą.

Sutinku, kad mes visi esame užsiėmę. Bet pasakykite, ar mes, kaip visuomenė, buvome mažiau užsiėmę 1988-1990 metais? Tuo metu mes irgi visi turėjome kasdienių rūpesčių, neturėjome finansinių išteklių. Bet mums tada visiems buvo aišku, kad svarbiausia būtent Lietuva ir Nepriklausomybės atkūrimas. Ar pas mus visuomenėje suvokiama, kad yra svarbiausia kalba, šeima, žemė?

Daugiau informacijos rasite čia.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ piedą „Žalgiris“

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas Darius Labanauskas PDC pasaulio smiginio čempionate 3:0 nugalėjo anglą Matthew Edgarą.
  • KELIAI: šeštadienio pavakarę vakarinėje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia buvo šlapios dėl silpno lietaus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar esate prietaringas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

+2 +3 C

 

+3 +4 C

+1 +2 C

+2 +3 C

 

+3 +4 C

2-7 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s