V.Čmilytė-Nielsen apie Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines: prisiminkime, kad niekada nepasikartotų!

„Tai skaudi, be galo tragiška pabaiga įspūdingos istorijos, po kruopelytę kurtos kone septynis amžius.

Tai pabaiga be pabaigos, tarsi pakibusi klausimu, kaip gi vis dėlto galėjo nutikti, kad per tokį istoriškai nereikšmingą laikotarpį, vos porą metų, buvo nubrauktos beveik trisdešimties kartų pastangos.

Tai pabaiga, davusi pradžią naujai  istorijai – atminties – istorijai, kuri reikalauja susikaupimo ir pagarbos, empatijos ir supratimo“ – iškilmingame Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjime Seime sakė V.Čmilytė- Nielsen.

Kreipdamasi į ambasadorius, visus, išgyvenusius Holokaustą, gelbėtojus ir jų šeimų narius, Seimo narius, parlamento vadovė pažymėjo, kad „atmintis nepadės sugrąžinti ano gyvenimo, pilno energijos, vitališkumo, svajonių, idealų, tačiau ji gali padaryti šį gyvenimą jautresniu, prasmingesniu ir teisingesniu“.

„Todėl prisiminkime, kad niekada nepasikartotų!“, – kvietė Seimo pirmininkė.

Savo kalboje iš Seimo tribūnos V.Čmilytė- Nielsen atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet  pažymime Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines ir Vilniaus įkūrimo 700-ąsias metines.

„Šios dvi datos yra neatskiriamai susijusios – kaip istorijos pradžia ir pabaiga“ – sakė ji.

Seimo pirmininkė priminė kai kuriuos istorinius faktus.

„1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas laišku kreipėsi į nagingus Vakarų Europos žmones – amatininkus, žemdirbius, prekiautojus. Siūlė palankias sąlygas, kvietė atvykti, prisidėti prie šalies gerovės. Neabejotinai gandas apie tolerantišką kraštą pasiekė ir Europos žydų bendruomenes – taip Gedimino laiškas, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius, tapo realia prielaida prasidėti žydų istorijai Lietuvoje“ – sakė V.Čmilytė- Nielsen.

Pasak jos, kiek daugiau nei po pusšimčio metų Vytauto ir jo įpėdinių suteiktos privilegijos įtvirtino žydų autonomiją, užtikrino teisinę valstybės apsaugą, nustatė palankias galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime.

„Žydų bendruomenių skaičius augo, jos stiprėjo, veikla įvairėjo. Atsirado skirtingas bendruomenes telkiančių ir koordinuojančių organizacinių struktūrų, kurios jau nuo XVI amžiaus pabaigos užtikrino Lietuvos žydams plačią autonomiją ir stiprią savivaldą. Tuo laiku formavosi žydiška švietimo sistema, kurios dėka  kone visi jaunuoliai pažino raštą. Žydai tapo svarbia jėga, keliančia Lietuvos miestų ir miestelių ūkį, amatus, prekybą. Vilniuje, kurį imta vadinti Šiaurės Jeruzale, telkėsi intelektualiniai ir dvasiniai judėjiškos tradicijos pajėgumai. Tai atsispindėjo ir žinomame posakyje „uždarbio važiuok į Varšuvą, o išminties – į Vilnių“. Istorinės Lietuvos teritorijoje formavosi savitas žydo litvako tipas, pasižymintis tam tikra pasaulėžiūra, specifiniu mąstymo būdu“ ,– sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Po XVII amžiaus nuosmukio žydų litvakų gyvenimas, anot jos,  XVIII amžiuje vėl atgavo jėgas.

„Vienas iš dvasinio atgimimo ženklų – Elijas ben Saliamonas Zalmanas, pasaulyje žinomas Vilniaus Gaono vardu. Vilniaus Gaonas tapo judaizmo lietuviškosios arba litvakiškos krypties, kuri ir dabar turi didžiulę įtaką Izraelyje, pradininku“, – sakė Seimo pirmininkė, atkreipusi dėmesį į tai, kad  2020-uosius Seimas paskelbė būtent Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą žydų bendruomenei, anot parlamento vadovės,  buvo garantuotos visos mažumų teisės, žydų reikalų ministrai be portfelio šalies vyriausybėse dirbo iki 1924 metų, tai unikalus atvejis Europoje tarpukario laikotarpiu.

„Žydų reikalų ministrai rūpinosi ne tik savo tautiečių – tautinės mažumos – reikalais, bet ir užsienio politika, mokesčiais, socialinėmis pašalpomis bei švietimu, taip projektuodami ir veikdami bendrąją Lietuvos politiką. Kai naciai įžengė į Lietuvą ir žydams iškilo mirtinas pavojus, toks, kokio nebuvo per visą beveik 700 metų istoriją, pirmasis žydų reikalų ministras Jokūbas Vygodskis, tuomet jau 84-erių sulaukęs gydytojas, Vilniaus miesto tarybos narys, žydų bendruomenės pirmininkas, bandė aiškintis su vokiečių administracija, bet buvo įmestas į kalėjimą. Jo žmona žuvo Vilniaus gete kartu su beveik 60 tūkst. kitų Vilniaus žydų“, – apie tragišką, kone septynis amžius kurtos įspūdingos istorijos pabaigą priminė Seimo pirmininkė V.Čmilytė- Nielsen.

Ketvirtadienį Seime Vilniaus geto likvidavimo 80-osioms metinėms skirtame minėjime tylos minute pagerbtos visos Holokausto aukos.

1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas.

1994 m. rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas.