Apie tai, kad masinė jaunųjų protų emigracija į užsienio universitetus baigėsi, kalbėti dar anksti. Tačiau šalia šios problemos ėmė ryškėti dar viena - ką daryti, kad gabūs jaunuoliai, turintys prestižinių universitetų diplomus, grįžtų į Lietuvą? Valdžia neturi nei atsakymo, nei laiko jam ieškoti.
Išvažiuoti neskuba
Vilniaus licėjaus abiturientė Gabrielė Grochovskytė šiuo metu renkasi iš trijų studijų krypčių Vilniaus universitete. „Renkuosi iš politologijos, istorijos ir orientalistikos mokslų. Kadangi baigusi istoriją vargiai rasčiau darbo, mano prioritetas yra politikos mokslai ir kalbos“, - argumentus rinkdamasi specialybę žėrė abiturientė.
Paklausta, kodėl kaip daugelis moksleivių į galimų studijų sąrašą neįtraukė užsienio universitetų, mergina nesigynė, kad tokių minčių buvo. „Važiuoti į užsienį noriu, bet negaliu, nes pabrango mokslas. Taip pat gąsdina kultūriniai skirtumai ir tai, kad būsiu toli nuo šeimos“, - apie galimas alternatyvas Lietuvos aukštosioms mokykloms pasakojo Gabrielė.
Mergina pasakojo, kad daugelis jos bendramokslių planuoja vykti studijuoti svetur. Tačiau, anot jos, niekas stačia galva iš Lietuvos nebėga, tiesiog bando naudotis galimybe mokytis geriausiuose Europos universitetuose. „Mūsų kurso nuomonė tokia, kad jei nepavyktų įstoti į geriausiųjų dešimtuke esančias aukštąsias mokyklas, nėra ko bėgti į užsienį, nes pagal studijų kokybę gausi ten tą patį, bet mokėsi daug brangiau“, - jaunimo mąstyseną išdėstė moksleivė.
Tačiau Gabrielė vis dar svajoja magistro studijas krimsti ne Lietuvoje. „Ar po studijų likčiau užsienyje, priklauso nuo to, kokį darbo pasiūlymą gaučiau. Bet kuriuo atveju norėčiau savo gyvenimą kurti Lietuvoje, nes esu lietuvė, todėl ir noriu gyventi savo šalyje“, - patriotiškumo nestokojo mergina.
Nėra politikos
Tai, kad daugelis išvykusiųjų baigę studijas svajoja grįžti į Lietuvą, patvirtino ir daug su moksleiviais bendraujanti Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė. Tačiau, anot moters, Lietuva per mažai deda pastangų skatinti, kad gabus jaunimas grįžtų dirbti į Tėvynę.
„Jeigu būtų domimasi, kas šiais metais baigė Oksfordą ar Kembridžą, būtų ieškoma darbuotojų, baigusių aukštąsias mokyklas užsienyje, per ambasadas, būtų skelbiami konkursai ir sudaromos galimybės kad ir už mažesnes algas, bet dirbti Lietuvoje, jie tikrai grįžtų, nes čia jų šeima, draugai, mylimos vietos“,- įsitikinusi Ž.Savickienė.
Pasak centro direktorės, nereikia tapatinti „protų nutekėjimo“ su pasirinkimu studijuoti ne savo šalyje, nes didžiausia problema ne tai, kad jaunimas renkasi studijas užsienyje, bet tai, jog po studijų negrįžta atgal. Dėl to Ž.Savickienė kaltina valdžios politiką, kurios šiuo atveju moteris apskritai neįžvelgia. „Jei mes įsižeidę pareikšim, kad jei jau išvažiavot, tai mums jūsų ir nereikia, tai niekas ir negrįš. O jaunimas nori grįžti, todėl mums reikia parodyti, jog žinom apie jų pasiekimus ir norim, kad jie savo žinias pritaikytų Lietuvoje“, - problemos sprendimą išdėstė pašnekovė.
Nežinia, įsižeidusi ar ne, bet Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė nerado laiko pasikalbėti apie studentų problemas, esą jos darbotvarkė ir taip perkrauta.
Tendencijos keičiasi menkai
Populiariausios kryptys dar tebėra Jungtinė Karalystė ir Airija, tačiau Ž.Savickienė pažymėjo, kad vis dažniau renkamasi Olandiją. Pasak moters, šalies rinkimąsi dažniausiai riboja kalbos barjeras ir, žinoma, finansinės galimybės. O populiariausi mokslai vis dar yra verslo studijos.
Studijų krypčių tendencijos nesikeičia ir Lietuvoje. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas džiaugėsi, kad Kaune vykusi studijų mugė sulaukė rekordiškai didelio moksleivių dėmesio. „Nors stendai, siūlantys ekonomikos, medicinos ir vadybos studijas, kaip visada buvo lankomiausi, džiaugėmės matydami, kad aktyviau domimasi ir „kietosiomis“ specialybėmis, tokiomis kaip statybininko, elektriko, mechaniko, informatiko ir pan.“, - pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Pasak jo, potencialo, kuris gali studijuoti tiksliuosius mokslus, vis mažėja. Tačiau ar domėjimasis vadinamosiomis kietosiomis specialybėmis nebuvo klaidinantis. „Šitą faktą bus galima patvirtinti arba paneigti kovo pradžioje, kai moksleiviai pasirinks, kokius laikys egzaminus“, - pasakojo P.Žiliukas.
Valentinas STUNDYS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas:
- Daug dėmesio skiriama studijų kokybei gerinti, bet ar kas nors daroma, kad studijuoti į užsienį išvykę jaunuoliai gavę diplomus grįžtų dirbti į Lietuvą?
- Reikia laukti jaunimo kompleksinės programos. Kita vertus, Lietuvoje yra „protų nutekėjimo“ mažinimo programa. Didžiausias projektas yra mokslo, studijų ir verslo centrų programa. Tam tikros pastangos yra. Tačiau į šią problemą reikia žiūrėti pragmatiškai ir realiai. Žmonės judėjo iš vieno taško į kitą ir judės. Pasaulis globalėja.
- Ar domimasi, kas šiais metais baigia Oksfordo, Kembridžo ir kitas prestižines aukštąsias mokyklas? Ar tokie žmonės ieškomi ir kviečiami dalyvauti konkursuose darbo vietai gauti?
- Švietimo ir mokslo ministerija kuria studentų registro sistemą ir renka duomenis apie tuos, kurie yra išvykę studijuoti į užsienio universitetus. Tačiau įdarbinimo dalykai jau siejasi su teisinėmis normomis. Išskirtinių privilegijų, nepaisant to, ką žmogus yra baigęs, priimant į darbą nėra. Todėl čia jau darbdavių reikalas. Teisiniu požiūriu nustatyti kaip prievolę pirmiausia priimti į darbą tuos, kurie baigė užsienio universitetus, būtų nevisiškai teisinga.
- Ar visos tos programos, kurias minėjote, duoda rezultatų?
- Čia jau reikalinga valstybės institucijų atlikta analizė ir apibendrinimai. Bijočiau kažką jums pasakyti. Man taip pat kyla klausimas, ar turim institucijų analizę. Institucijos turbūt tą informaciją renka.
- Ar manote, kad padaryta viskas, kas įmanoma, kad jaunimas grįžtų gyventi ir dirbti į Lietuvą?
- Tai sudėtinga problema. Mūsų lūkesčiai didesni ir, be abejo, yra spragų, kurios yra taisytinos. Aš asmeniškai nežinau, kiek lietuvių grįžo po studijų užsienyje į Lietuvą.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"