Universitetų jungtuvės prasidedanuotraukos

2017 vasario mėn. 07 d. 08:12:09 Perskaitė 1072

Vakar Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Vytauto didžiojo universitetas (VDU) sukirto rankomis ir žengė pirmąjį žingsnį universitetų mažinimo keliu. Universitetų atstovai, pasirašydami integracijos sutartį, paskelbė, kad iki 2018 metų įsipareigoja baigti universitetų sujungimą.

 

- Ar kalbant apie aukštojo mokslo permainas universitetų skaičius yra tik kiekybės klausimas? - „Vakaro žinios“ paklausė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus, Daktarės Meilės Lukšienės premijos laureato Tomo KIVARO.

- Turbūt ne kiekis esmė, bet kad universitetų turi būti mažiau, nei dabar yra, - faktas. Ar jų bus 5, ar 7 - gal ne pats didžiausias klausimas, svarbu, kad jų nebūtų 15 ar 20, kaip yra dabar. Manau, kad dukart sumažinti būtų gerai. Bet ar dėl to pasikeis universitetų kokybė? Tai užtikrinti turi besijungiantys universitetai.

Ne viskas turi būti paremta skaičiais. Gali universitetas priimti ir 300 pirmakursių vietoj 2000, bet tegul jų balai būna aukščiausi. Žinoma, ir stojamasis balas yra pirmas žingsnis kokybės link. Tačiau mes turime užtikrinti, kad geriausi studentai neišvažiuotų į užsienį ar bent jau sugrįžtų į Lietuvą studijuoti magistrantūroje.

- Tiek daug universitetų Lietuvoje, tiek įvairių studijų programų, o jaunuoliai vis tiek išvažiuoja.

- Jeigu mokiniai važiuoja studijuoti į Oksfordą ar Kembridžą, jų niekas ir nesulaikys, tačiau jei stojama į vidutinio lygio universitetus, reikia susimąstyti, ar to tikrai negali duoti Lietuva.

Apsisprendimą išvykti į užsienį lemia įvairūs veiksniai: vieni važiuoja dėl kitokių galimybių studijuoti, kiti tiesiog įsivaizduoja, kad kitoje šalyje bus geriau, dar kiti nori pradėti gyventi toliau nuo tėvų. Žinoma, jeigu jaunuoliai mokosi užsienio šalyse ir tobulina kalbų žinias, dar nėra blogai. Svarbiausia, kad jie sugrįžtų į Lietuvą. Nors reikia pripažinti, kad ir užsienis nėra kiekvieno svajonė ir ne kiekvieno galimybė.

- Lietuvoje universitetai dubliuoja vieni kitų studijų programas, kasmet sukuriama naujų, siekiant pritraukti kuo daugiau studentų į konkretų universitetą. Gal laikas pereiti prie specializuotų aukštųjų mokyklų ir atsikratyti visos šios mišrainės?

- Aš suprantu, kad specialybės turi būti specializuotos ir stiprios, bet šiokia tokia konkurencija vietos rinkoje taip pat turi būti. Kad studentas turėtų galimybę rinktis, kur ir ko mokytis. Neturėtų taip būti, kad tik vienas universitetas Lietuvoje rengtų teisininkus, o kiti to negalėtų. Manau, kad, nelikus konkurencijos, specialybės gali visiškai išsigimti.

- Bet kasmet Lietuvoje skelbiamas sąrašas keliasdešimties specialybių, į kurias niekas nestojo.

- Vadinasi, jų ir neturi likti, jos niekam nereikalingos. Be to, turėtų būti tam tikras iš anksto numatytas minimalus studentų skaičius vienai ar kitai studijų programai įgyvendinti, nes, jei atsiranda 2 ar 3 studentai, akivaizdu, kad tiek per mažai. Viskas turi atitikti sveiko proto ribas.

- Ar būtų pajėgus techninis universitetas rengti pedagogus, o pedagoginės pakraipos universitetas - vadybininkus ir statybininkus?

- Jei žmogus yra apsisprendęs būti mokytoju, jis galėtų turėti galimybę bet kuriame universitete susirinkti papildomus kreditus studijuodamas savo pagrindinį dalyką ir įgyti mokytojo kvalifikaciją. Nes, kai tu skiri 4 ar net 6 metus vien tam, kad būtum mokytojas, ir paskui juo netampi, tai nėra gerai. Ypač kai žinome, kad, pavyzdžiui, gamtos mokslų pedagogų trūksta, o ateityje trūks dar labiau, tad uždrausti technologinės pakraipos universitetams rengti pedagogus būtų neprotinga.

Šiuo atveju vėl turime kalbėti apie tai, kiek universitetų turi likti. Jei jų lieka 5 ar 6, gal kiekviename būtų galima suburti aukštos kvalifikacijos dėstytojų kolektyvą. Dėl gero dėstytojo taip pat turi konkuruoti universitetai. Akivaizdu, kad pokyčių reikia ir jie vyksta.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net