Ūkininkų siaubas dėl parko: Savo žemėje nebus šeimininkai

Aplinkos ministerija pernai gruodžio 21 d. paskelbė, kad nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų.

Šį mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis nacionalinis parkas, ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus. Ministras žada nepriimti skubotų sprendimų, nes jaučia Suvalkijos ūkininkų nerimą dėl įvairių apribojimų, todėl nori aptarti detales.

„Nacionalinio parko statuso suteikimas šiai teritorijai leistų išsaugoti unikalų Sūduvos slėniuotų ir molingų lygumų, plynaukštės, ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, Suvalkijos simbolio - Šešupės upyną, gamtines ekosistemas, Lietuvos istorijai svarbų Sūduvos etninės srities paveldą, kultūrą, istoriją", - rašo ministerija. Šiuo metu potencialaus Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko ribose jau yra 60 proc. esamų saugomų teritorijų - Vištyčio regioninis parkas, keturi draustiniai, du gamtos paveldo objektai, taip pat aštuonios „Natura 2000" teritorijos, kuriose galioja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai.

Numatoma, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas preliminariai galėtų užimti iki 35 tūkst. ha plotą. Teritorija apimtų Vištyčio regioninį parką, keletą valstybinių draustinių ir buveinių apsaugai svarbių ir kitų šiuo metu saugomų teritorijų statuso neturinčių Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono vertingiausių gamtinių ir kultūrinių teritorijų, objektų.

Parko kūrimo idėja kilo prieš beveik du dešimtmečius, tačiau tada Aplinkos ministerijos iniciatyvą numarino kategoriškas vietos gyventojų pasipriešinimas. Dabar Vyriausybės nutarimas priimtas neatsiklausus gyventojų nuomonės.

„Aš gyvenu regioniniame parke nuo 1992 m. Ir žinau, ką reiškia regioninis parkas. O kai vieta, kur gyvenu, taps nacionaliniu parku, prisidės visokių naujų trukdžių. Tai pažeis ūkininkų ekonominius interesus, nes ribojama augalininkystės, gyvulininkystės veikla, statybos. Be to, draudžiama sodinti, kirsti miškus, įvedami elnių auginimo, veisimo ribojimai, atsinaujinančių šaltinių veiklos ribojimai - nebus galima statyti vėjo jėgainių, o saulės baterijų negalėsime į gatvės pusę dėti. Griežtinami žvejybos, medžioklės reikalavimai. Daug visokių nesąmonių. Man, kaip Lietuvos piliečiui, savame krašte gyventi bus nebeįmanoma", - „Vakaro žinioms" sakė ūkininkas iš Vištyčio (Vilkaviškio r.) Sigitas Šilkauskas.

Paklaustas, kokie konkrečiai bus ribojimai ūkininkams, pašnekovas labiausiai akcentavo, kad bus leidžiama tik ekologinė augalininkystė.

„Pas mus žemės nederlingos. Ką tu išauginsi be trąšų ir mėšlo ant akmenų? Bet ir to negana. Pateiksiu du konkrečius pavyzdžius.

Ant mano žemės aplinkosaugininkas randa šešialapį dobilą. Ateina parko darbuotojas ir sako: tu čia nešienauk, nes auga reti augalai, ir neganyk gyvulių. Palauk, kol pribręs sėklos, o tu nusipjausi spalį, kai žolė jau bus virtusi šiaudais. Tada galėsi pjauti.

Arba buvo toks pavyzdys: rado aplinkosaugininkas dvitaškę peteliškę. Sako: nieko čia nedaryk, neark, tegul peteliškė išveda lėliukes - tada galėsi daryti. Bet aš juk žemdirbys, man reikia duoną valgyti, jus maitinti. Tad kaip aš galiu būti patenkintas ir pritarti nacionalinio parko steigimui?", - retoriškai klausė S.Šilkauskas.

Pasak jo, net pastatų stogai privalės būti dvišlaičiai, o ne plokšti, būtinai iš šiaudų, skiedrų arba neblizgančios skardos.

„Spalva turi būti pilka, ruda arba žalia. Kodėl aš negaliu užsidėti juodos skardos? Parko steigimo iniciatoriai aiškina, esą vietiniai gyventojai pajus naudą, nes bus didžiulės investicijos. Bet teko su aplinkos ministru S.Gentvilu diskutuoti vienoje TV laidoje. Tai jis pasakė, kokios tai investicijos - viską darys savivalda. Tai iš kur čia gyventojai pajus naudą? Ir dar pridūrė, kad jam prestižas, pasididžiavimas įkurti nacionalinį parką. Bet kalba tik apie draudimus ir nekalba apie žmogų, kuris turės išgyventi su visais tais draudimais. Apie jokias kompensacijas niekas net nekalba.

Aš gyvenu ant nuosavos žemės, už kurią mokėjau milžiniškus pinigus. O dabar vos ne kiti savininkai ant mano žemės ateina, kurie gaudys peteliškes. O aš ja net negalėsiu naudotis. Ar tai ne antikonstituciška? Samdysimės brangiausius teisininkus ir eisime iki Strasbūro", - reziumavo ūkininkas iš Vištyčio.

Aplinkos ministerija skelbia, kad nacionaliniai parkai nėra vientisą aplinkosauginį režimą turinčios saugomos teritorijos. Jose išskiriamos kelios funkcinio prioriteto zonos, kurioms taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai. Todėl konkretūs kompensacijų dydžiai ir lėšų poreikis paaiškėja tik atlikus išsamią situacijos analizę, leidžiančią atsakyti į klausimus, kurie privatūs žemės sklypai ir į kokias planuojamo nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonas patenka.