respublika.lt

Turizmo sektoriaus išsaugojimui vien kalbų neužteks

(45)
Publikuota: 2022 spalio 13 15:35:00, Vidmantas Misevičius
×
nuotr. 4 nuotr.
Lankytinų vietų Lietuvoje - gausu, tik ar bus kam jas aplankyti? Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Trečiadienį įvyko Seimo Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame buvo aptarti ir Lietuvos turizmo sektoriaus gaivinimo planai bei jo skatinimo galimybės. Posėdžio dalyvių nuomonės šiais klausimais radikaliai išsiskyrė - ekonomikos ir inovacijų viceministrui besidžiaugiant nuveiktais ar planuojamais nuveikti darbais, turizmo sektoriaus atstovai baksnojo į įsisenėjusias bet vis nesprendžiamas problemas.

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad, nepaisant sudėtingos situacijos, turizmo sektorius nebuvo paliktas likimo valiai. Pasak jo, biudžetui pateiktame pakete buvo numatyti su energetika susiję amortizaciniai sprendimai. Taip pat antradienį po pateikimo buvo pritarta Vyriausybės inicijuotoms pataisoms. Jomis siūloma neribotam laikui taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo paslaugų įmonėms, o iki 2023 m. birželio 30 d. ją pratęsti maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms, atlikėjams.

Priminęs, kad Latvija ir Estija pramogoms taiko nulinį PVM tarifą, jis pabrėžė, jog rengiant minėtą paketą buvo atsižvelgta ir į kaimyninių šalių patirtį.

Prezentaciją pristatęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Vincas Jurgutis pripažino, kad pandemija smarkiai paveikė atvykstamąjį turizmą, o apgyvenimo paslaugas teikiančios įmonės patyrė nemažų nuostolių.

Pasak jo, vertinant turizmo atsigavimo perspektyvas buvo vadovaujamasi Europos Komisijos pateiktomis prognozėmis. Patikslinęs, kad jos buvo parengtos iki karo Ukrainoje, jis neslėpė, kad spartesnis atsigavimas buvo žadamas Pietų ir Vakarų Europai. Centrinės ir Rytų Europos regione prognozuotas lėtesnis turizmo atsigavimas ir šios prognozės pildosi.

Nepaisant to, jis pasidžiaugė, jog pandemija paskatino vietinį turizmą, todėl net atsivėrus sienoms vietinių turistų skaičius ir toliau augo. Augo, pasak jo, ir iš užsienio atvykstančių turistų skaičius. Nors ikipademinis lygis dar nepasiektas, tačiau augimas, V.Jurgučio teigimu, vyksta nuosekliai. Visgi jis pripažino, kad pavasarį į turistų skaičių pateko ir dalis pabėgėlių iš Ukrainos, todėl atvykstančių turistų statistikoje buvo užfiksuotas spartesnis augimas.

Pabrėžęs, kad atvykstamasis turizmas Lietuvai yra ypač naudingas, nes atvykėliai išleidžia daugiau negu vietiniai turistai, jis patikino, kad valdžia visą laiką rūpinosi turizmo sektoriumi. Ministerijos duomenimis, pandemijos metu kelionių organizatoriai ir agentūros gavo pagalbos už 71,7 mln. eurų, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos - už 124 mln.

Pozityviai viceministras vertino ir sprendimą didinti VŠĮ „Keliauk Lietuvoje" iš valstybės biudžeto skiriamą finansavimą iki 5,9 mln. eurų. Jo teigimu, turizmo verslą finansuojant europinėmis lėšomis buvo susiduriama su įvairiais sunkumais. Dabar, kai tam skiriamos biudžeto lėšos, jų turėtų nebelikti.

Jis akcentavo, kad yra parengtos Lietuvos turizmo gairės iki 2025 metų. Vadovaujantis jomis, turistų srautai po trejų metų turėtų grįžti į 2019 metų lygį. Šiuo metu stebimos tendencijos, pasak V.Jurgučio, nuteikia optimistiškai.

Tai pat viceministras pristatė dvi parengtas priemones: Turizmo sektoriaus transformacijos spartinimą ir Turizmo infrastruktūros ir rinkodaros plėtrą. Tiesa, jis pripažino, kad naujų skrydžių populiarinimui biudžete lėšų nėra numatyta, todėl ši iniciatyva gali būti atidėta dar metams.

Nemažai dėmesio jis skyrė tikslinėms Lietuvos turizmo rinkoms. Nurodęs, kad tolimosiose rinkose nebeliko Kinijos, viceministras patikino, kad jos praradimą padės kompensuoti Taivanas ir Pietų Korėja. Taip pat daugiau dėmesio, pasak viceministro, bus skiriama ne tik Latvijos ir Estijos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio rinkoms. Gavus papildomą finansavimą bus dirbama su Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Suomijos ir Skandinavijos turistais.

Po pristatymo K.Starkevičius replikavo, kad nereikėtų pabėgėlių priskirti prie turistų ir pasiteiravo, kodėl likimo valiai paliktas Kaune esantis Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos namai-muziejus. Sutikęs su pastebėjimu, į klausimą V.Jurgutis atsakyti nesugebėjo.

Panašią pastabą išsakė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Jo teigimu, pastaruoju metu iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos į Lietuvą dažniausiai atvykdavo pabėgėliai. Jie ne tik neatvežė pinigų, bet ir jų išlaikymui iš šalies biudžeto buvo skirti šimtai milijonų eurų. Pabrėžęs, kad jeigu atvykstantis turistas Lietuvoje išleisdavo 390 eurų, tai vienam pabėgėliui buvo skirta žymiai didesnė suma, A.Bagdonas akcentavo, kad turistų statistika turėtų būti tikslinama. Taip pat jis abejojo ar rengiant ilgalaikes turizmo gaires, į jų rengimą buvo pakviesti socialiniai partneriai iš turizmo sektoriaus.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė išreiškė viltį, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms bus pratęsta metams. Pasidžiaugusi „Keliauk Lietuvoje" skirtu didesniu finansavimu ji prašė patikslinti, kur keliaus tie pinigai - rinkodarai ar įstaigos išlaikymui? Jai buvo atsakyta, kad dalis tikrai teks įstaigos išlaikymui.

Turėjo ji priekaištų ir statistikai, į kurią kaip turistai buvo įtraukti į Lietuvą atvykstantys NATO kariai. E.Šiškauskienė stebėjosi tuo, kad rengiant skrydžių pritraukimo strategiją nebuvo pakviesti socialiniai partneriai. Visgi labiausiai jai užkliuvo sostinės mero, Laisvės partijos nario Remigijaus Šimašiaus kalbos apie tai, kad šiemet Vilniuje eglutės nebus, o jai numatyti pinigai atiteks Ukrainai. Pasak prezidentės, kalėdinės šventės buvo vienas iš turistų traukos objektų, o dabar sostinės meras jiems nusiuntė signalą, kad į Vilnių galima ir nevykti.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, patikslino, kad buvo Susisiekimo ministerijoje tuomet, kai buvo rengiamos skrydžių pritraukimo gairės, tačiau niekas jų nuomonės neklausė ir pasisakyti neleido.

Šiandien, jos teigimu, didžiausia turizmo problema yra ta, kad Lietuva neturi turizmo politikos skyriaus vadovo arba veikiančio skyriaus. Tai yra, niekas neužsiima ilgalaikės Lietuvos turizmo strategijos formavimu.

Komentuodama situaciją su „Keliauk Lietuvoje" finansavimu, ji prognozavo, kad, geriausiu atveju, rinkodarai liks 2,5 mln. eurų. Tai yra 15 kartų mažiau, negu jai skiria Estija.

Ž.Gavelienė priminė, kad 2019 m atvykstantys turistai paliko beveik 1 mlrd. eurų, o 2021 m. ši suma sumažėjo iki 390 mln. Ji pabrėžė, jog jau yra ir rugpjūčio mėnesio statistika, kuri akivaizdžiai rodo, kad jokio augimo turizmo sektoriuje nėra.

Pasak jos, norint, kad situacija keistųsi, Lietuva dabar pat turizmo rinkodarai turėtų skirti 8 mln. eurų ir dar 2 mln. turėtų būti skirti pagelbėti nukentėjusiems verslams. Deja, nors ne kartą buvo prašyta, reikiamos tikslinės pagalbos turizmo sektorius taip ir nesulaukė.

Ji taip pat pabrėžė, kad ministerijos pateiktame pristatyme nebuvo parodyta nieko naujo. Ž.Gavelienės vertinimu, buvo „pasidžiaugta" sumažėjusių rinkų skaičiumi, tačiau taip ir nebuvo paaiškinta, kaip bus gaivinamas Lietuvos turizmas.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis pasidžiaugė, kad asociacija padėjo nariams išgyventi pandemiją, tačiau neslėpė, jog problemų liko. Pasak jo, pandemijos metu daugiausia paramos gavo stambus verslas, o 63 proc. jos išvis atiteko vienam „Novaturui".

Taip pat, pasak jo, pateikdama statistiką Ekonomikos ir inovacijų ministerija padarė nemažai klaidų. Nors teigiama, kad paramos buvo suteikta už keletą milijonų, realiai, U.Armalio turima informacija, jos buvo suteikta ženkliai mažiau.

Jis priminė, kad į paramą negalėjo pretenduoti smulkieji turizmo organizatoriai, kelionių agentūros, gidai, smulkios ir vidutinė maitinimo įmonės. Smulkiesiems buvo padaryta maždaug 1 mlrd. eurų siekianti žala, tačiau vis dar nėra sukurtas jos kompensavimo mechanizmas.

Tarsi to būtų maža, U.Armalio teigimu, nors ministerija ir parengė paramos priemonių paketą, norintys juo pasinaudoti verslas turės už tai susimokėti. Jis pabrėžė, kad asociacija prašo ministeriją peržiūrėti savo planus ir lėšas nukreipti ne viešojo turizmo sektoriaus reikmėms, bet realią pridėtinę vertę kuriančio turizmo verslo atgaivinimui.

TS-LKD narys Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį į tai, kad visur akcentuojamas aviacinis turizmas, nors turistai atvyksta ir kitais būdais. Pasigedo jis ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Ypatingai aiškiai tai, pasak jo, matoma pažiūrėjus į traukinio Varšuva-Balstogė-Kaunas išvykimo laiką - traukinys išvyksta penktadienį ir šeštadienį ryte. Akcentavęs, kad reikia skatinti ne apsiperkamąjį, o kultūrinį turizmą, jis apgailestavo, kad dirbantys žmonės pagal tokį grafiką važiuojančiu traukiniu pasinaudoti negalės.

A.Kupčinsko nuomone, tikėtina, kad kaip nevažinėjantys dviračiais projektuoja dviračių takus, taip nevažinėjantys traukiniais parengė tokius jų grafikus, kuriuos dabar, siekiant skatinti turizmą, būtina skubiai koreguoti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
2
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (45)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s