respublika.lt

Pagaliau: jau šiemet pradedamas pasirengimas garsiojo „betonkelio" rekonstrukcijai (9)

2021 birželio 21 17:20:00
Eltos inf.

Vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos, pranešė Susisiekimo ministerija. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene.

×
nuotr. 4 nuotr.
Magistralinis kelias Vilnius–Utena. Eltos nuotr.

 

„Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ virtusi betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija taptų realybe. Turime aiškų planą ir numatytus rekonstravimo darbų etapus, kurie užtikrins viso šio magistralinio kelio atnaujinimą iki 2025 m. pabaigos. Tai svarbu patogiam susisiekimui, o ypač – saugioms kelionėms. Dėsiu visas pastangas, kad šis magistralinis kelias pagaliau būtų sutvarkytas“, – pristatydamas kelio rekonstravimo planus sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Pasak ministro, kelias Vilnius–Utena, iš sovietmečio paveldėjęs cementbetonio dangą, yra prasčiausios būklės magistralinis kelias Lietuvoje. Jis kelia vis didesnę grėsmę eismo saugai, nes daugelyje vietų atsiranda deformacijų, įtrūkimų, plyšių ir nelygumų. Šiuo metu yra svarstomos keturios šio kelio rekonstravimo alternatyvos, numatančios dviejų arba trijų eismo juostų magistralę su jungiamaisiais keliais ar be jų, taip pat įvairaus kelio pločio variantą, kai skirtingose atkarpose kelias galėtų būti iki keturių eismo juostų.

Iki šiol kelyje A14 Vilnius–Utena, kurio bendras ilgis – 95,6 km, rekonstruoti tik pirmieji 21,5 km – nuo Vilniaus iki Nemenčinėlės ir sankryžos su keliu Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, o šiais metais darbai nebuvo planuojami. Per artimiausius kelerius metus planuojama rekonstruoti likusius 74,1 km, darbai vyks penkiais etapais.

Pirmiausia, 2021–2023 m., planuojama rekonstruoti arčiausiai Utenos esantį kelio ruožą Šilinės miškas–Utena (nuo 93,65 iki 95,60 km). Antrame, trečiame ir ketvirtame etapuose 2021–2024 m. bus rekonstruojami trys kelio ruožai, kurių bendras ilgis – 42,83 km. Tai apims kelio atkarpą maždaug nuo Nemenčinėlės (21,5 km) iki Paluokesos (64,33 km). Penktame etape 2022–2025 m. bus rekonstruojamas ruožas Molėtai–Šilinės miškas (nuo 64,33 iki 93,65 km). Lietuvos automobilių kelių direkcija jau paskelbė viešąjį pirkimą kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,5 iki 39,2 km (Nemenčinėlė–Gruodžiai) rekonstravimo techniniam darbo projektui parengti ir projekto priežiūros paslaugoms įsigyti.

Priklausomai nuo pasirinktos optimalios kelio rekonstrukcijos alternatyvos, rekonstravimo darbai gali kainuoti nuo 150 mln. iki 189 mln. eurų. Tikroji rekonstrukcijos vertė paaiškės parengus techninį projektą ir atlikus rangos darbų viešuosius pirkimus. Bet kurios alternatyvos atveju visus darbus siekiama atlikti iki 2025 m. pabaigos.

Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena pradėtas tiesti apie 1978 m., visiškai baigtas 1985 m. Pirmieji šio kelio rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 m., kai nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo paplatinta kelio dalis ties Vilniaus miesto riba (nuo 10 iki 16 km). Planuojant tolesnę kelio rekonstrukciją, svarstyti jos įgyvendinimo būdai yra sukėlę net politinių debatų. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 m., panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas nuo 16 iki 21,5 km, jis taip pat paplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (9)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIUOSE: trečiadienio rytą didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Utenos ir Kauno apskritis, eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas vietomis siekia iki 200 metrų, o valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė turi atsistatydinti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+19 +24 C

+15 +21 C

 

+15 +20 C

+21 +29 C

+19 +26 C

 

+24 +27 C

0-6 m/s

0-10 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos