respublika.lt
 

Sunkūs vokiečių vaikai perkeliami į Lietuvąnuotraukos (80)

2019 rugsėjo mėn. 28 d. 13:32:23
Justina GAFUROVA

Nespėjanti išspręsti Lietuvoje gyvenančių šeimų problemų, mūsų šalis jau priima sunkaus elgesio paauglius iš Vokietijos. Jaunuoliai bus apgyvendinami lietuvių šeimose. Pageidautina - nemokančiose vokiškai. Projektą įgyvendinanti agentūra „Wellenbrecher“ tai vadina neįprasta terapija, už kurią šeimoms bus dosniai atlyginta finansiškai.

×
nuotr. 9 nuotr.
EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

 

Sunkūs vaikai

Vokietijos agentūra „Wellenbrecher“ dar šių metų balandį lankėsi Lietuvoje su projekto pristatymu. Tuomet Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba viešai skelbė, kad „su delegacija iš Vokietijos aptarė bendradarbiavimo taikant pagalbą Vokietijos vaikams Lietuvoje galimybes“. Susitikimo metu buvo pristatyta ir neįprasta terapija - vokiškai kalbančius jaunuolius apgyvendina šeimose, nemokančiose vokiečių kalbos, užsienyje. Tuomet „Wellenbrecher“ kartu su tarnybos atstovais aptarė teisinio reglamentavimo niuansus 14-18 m. vaikus įkurdinant lietuvių šeimose.

Pirmieji du paaugliai į Lietuvą bus perkelti dar šiemet. Vienas jų gyvens Klaipėdoje esančiame vienuolyne, kitam rasta šeima Tauragės rajone. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė „Wellenbrecher“ koordinatorė Lietuvoje Genutė Kalvaitienė, šeimų, pageidaujančių priimti sunkaus elgesio paauglius iš Vokietijos, atsirado ir daugiau, tad tikimasi, kad ateityje projektas stipriai išsiplės.

Į Lietuvą atkeliausiantys paaugliai - iš šeimų, kurios Vokietijoje jau žinomos tarnyboms. Tikimasi, kad pakeitus aplinką, pasikeis ir jaunuolių elgesys. „Dažnai tie vaikai gyvena ir auga šeimose, kurios neturi socialinių įgūdžių, galbūt piktnaudžiauja alkoholiu ar vartoja narkotikus. Kartais tai yra apleisti vaikai, kurie nerūpi saviems tėvams ir artimiesiems.

Vaiko tėvai lieka Vokietijoje, turi teisę atvažiuoti nustatyta tvarka vaiko aplankyti. Vaikams bus surandami vokiškai kalbantys mokytojai pagal individualią programą, reguliariai iš Vokietijos atvyks mokytojas, patikrinti, ar vyksta pažanga. Taip pat atvyks agentūros psichologai, bendraus su vaiku, stebės“, - apie projektą pasakojo G.Kalvaitienė.

Viliojantis atlyginimas


Šeimose gyvenantys vokiečiai netaps jų globotiniais. Šeimoms, norinčioms priimti paauglius, reikės išsiimti individualios veiklos pažymą, su jomis bus pasirašoma paslaugų teikimo sutartis ir mokamas atlyginimas. Kaip sakė G.Kalvaitienė, tai bus gerokai daugiau nei 1000 eurų per mėnesį. „O vaiko išlaikymas: maitinimas, jo buities poreikiai, išlaidos ugdymui ar laisvalaikiui finansuojama valstybės per agentūrą“, - sakė G.Kalvaitienė. Paklausta, kaip Vokietijos agentūros akiratyje atsirado Lietuva, G.Kalvaitienė tikina, jog asmeninių ryšių dėka: vokiečių agentūroje dirba jos bendraklasė.

Vokiečių agentūra tokią veiklą vysto ir kitose šalyse: Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Vengrijoje. „Kad pasikeistų vaiko elgesys ir požiūris, neužtenka pusės metų ar metų. Geriausia - dveji metai. Latvijoje viena mergina gyveno 4 metus. Ten projektas veikia jau 10 metų, Lenkijoje yra per 20 priimančių taškų“, - pasakoja G.Kalvaitienė.

Viskas - su tarnybų žinia

Paklausta, ar projekte dalyvaus Lietuvos institucijos,
G.Kalvaitienė patikino, kad ne: „Dar vyksta darbas su vaiko teisių tarnyba, nors oficialus raštas iš ministerijos yra gautas. Kad niekas neprieštarauja, nepažeidžiamos konvencijos ir „Wellenbrecher“ leidžiama dirbti, su ta sąlyga, kad globa lieka tėvams, o išlaikymą užtikrina agentūra. Vaiko teisės įsijungtų, jeigu atsirastų problemos, kaip ir paprastose šeimose, o agentūra užtikrina vaiko teises ir už tai yra atsakinga. Tad kilus problemoms bendrautų tarnyba su agentūra.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė „Vakaro žinias“ patikino, kad jokių leidimų projektui ministerija nėra išdavusi. „Wellenbrecher“ yra kreipusis į ministeriją prašydama susitikti, tačiau ministerija atsisakė. Pagrindinė priežastis, kad ministerija nepritaria šios agentūros pagrindiniam tikslui - perkelti į Lietuvą sudėtingo charakterio nepilnamečius Vokietijos piliečius ir apgyvendinti juos lietuvių šeimose“, - sakė E.Samoškaitė.

Susisiekus su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri pavasarį skelbė, kad susitikime su agentūra aptarė bendradarbiavimo galimybes, dabar tarnyba tikina, kad leidimo neišdavė ir projekte nedalyvauja. „Tarnybai organizacija pristatė savo veiklą. Ši nevyriausybinė organizacija nevykdo jokios veiklos, susijusios su tarnybos funkcijomis, todėl tarnyba ir neplanavo bendradarbiauti“, - rašoma atsakyme.

Išlindo Norvegijos ausys

„Vokietijos agentūra „Wellenbrecher“ yra Europos socialinio švietimo forumo (European Forum For Focial Education) narė. Jo sudėtyje pirmuoju numeriu įrašytas Peras Salstromas Leihas (Peer Salström-Leyh) bei dar du jo įkurtos organizacijos „Stiftung Leuchtfeuer“ Vokietijoje nariai. Forumo sudėtyje taip pat yra keturi „Wellenbrecher“ nariai, tarp kurių ir Lietuvoje viešėjęs bei paauglių perkėlimo projektą pristatęs Gervinas Korafiolas (Gerwin Karafiol). Pernai jis su kitais forumo nariais lankėsi Europos Parlamente, kur aptarinėjo galimybes vykdyti projektą ES šalyse.

Minėtas forumo narys P.Salstromas Leihas yra Kelne gyvenantis vokiečių ir norvegų kilmės verslininkas, sukūręs pakaitinių namų imperiją, jau veikiančią 7 Europos valstybėse. Vokietijoje fondas veikia „Stiftung Leuchtfeuer“ pavadinimu, Norvegijoje - „Stiftelsen Fyrlykta“. „Vakaro žinios“ jau yra rašiusios apie P.Salstromo Leiho veiklą, kuri Norvegijoje jam sukrovė milijonus iš valstybės biudžeto. Norvegijoje fondas veikė kaip ne pelno siekianti organizacija, teikianti paslaugas vaikams, jų globėjams ir įtėviams, kai šalyje buvo siekiama kiek įmanoma daugiau vaikų perkelti iš institucijų į globėjų šeimas. 2014 m. P.Salstromas Leihas fondą įsteigė ir Lietuvoje, kuris ėmė veikti kaip paramos ir labdaros fondas „Žiburys“.

Žurnalistės, penkerius metus analizavusios Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą Jolantos MIŠKINYTĖS komentaras:

Viena turtingiausių Europos valstybių eksportuoja savo problemas, kažkas iš to uždirba. Svetimų vaikų priežiūra tampa nauja darbo rūšimi, iš kurios galima neblogai pragyventi. Vyksta privačių paslaugų viešajam sektoriui plėtra, ieškoma naujų nišų.

Šiuo atveju suklusti verčia jau vien tai, kad šiame sumanyme įžvelgtas liūdnai Norvegijoje pagarsėjusio P.Salstromo Leiho pėdsakas. Talino pakraštyje, vienuose iš net septynių jo skirtingose Europos valstybėse įkurtų pakaitinės globos namų apsilankę norvegų žurnalistai rado vokietį paauglį, kuris papasakojo, kad jam tai jau trylikti namai... Tuose namuose jis nebuvo pirmas vokiečių vaikas. Už tokių vaikų priežiūrą estų moterims mokėjo Vokietijos vyriausybė, tačiau vėliau jos išsiaiškino, kad jas pasiekdavę ne visi pinigai - jie ženkliai aptirpdavę keliaudami per tarpininką, t.y. pono P.Salstromo Leiho vadovaujamą nevyriausybinę organizaciją.

Situacija dėl Lietuvon atvežamų problemiškų vokiečių paauglių keistokai klostosi jau nuo pat pradžių. Vokiečių agentūros atstovė teigia, kad vyksta bendradarbiavimas su mūsų Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ši sako priešingai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ginasi nei leidimo išdavusi, nei pritarianti tokiai veiklai. Tai kas tuomet čia dedasi? Koks teisinis reguliavimas galios šiam reiškiniui? Ar valstybės kontrolės nebuvimas nepažeis tų vaikų teisių? Ar nepakenks aplinkai, kurioje jie gyvens? Juk reikia nepamiršti, kad tai paaugliai, su kuriais dažnu atveju nesusitvarkė ne tik jų biologinės šeimos, bet ir Vokietijos socialinės tarnybos.

Štai 2006-aisiais penkiolikmetis vokietis, gyvenęs lenkų šeimoje, išprievartavo 82 metų senutę. Tokių vaikų į savo šeimą priėmę lenkai skundėsi, kad vokiškoji pusė linkusi slėpti tikrąją informaciją apie jų priežiūrai atvežamus paauglius - ar jie nebuvo įsipainioję į kriminalinius nusikaltimus, nevartojo narkotikų, ar neturi psichikos sutrikimų ir pan.

O kas gins lietuvių šeimų interesus nesusipratimų ar finansinio apgaudinėjimo atvejais, kaip nutiko estų šeimai, jei atitinkamos mūsų valdžios struktūros tikina nedalyvaujančios šiame projekte? Dabar numojama ranka, kad jis yra privačių susitarimų reikalas, taigi - ne mūsų valstybės daržas ir pupos. Bet ar Lietuva bus niekuo dėta ir tuo atveju, jei jos teritorijoje bus pažeistos svetimos šalies vaiko teisės, ar tai nesukels mums keblumų tarptautiniu mastu? Ir ar Lietuva liktų niekuo dėta, jei nuo tokių paauglių nukentėtų mūsų piliečiai?

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (80)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BLOKAVO: Ispanijos Katalonijos regiono nepriklausomybės šalininkai pirmadienį, toliau protestuodami prieš devynių Katalonijos separatistų lyderių nuteisimą ilgomis kalėjimo bausmėmis, blokavo eismą greitkelyje, jungiančiame Ispaniją su Prancūzija.
  • GRIKIAI: Lietuvoje spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje didėjo daugumos grūdų kainos, labiausiai – grikių, nurodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +6 C

+1 +3 C

 

+6 +7 C

+6 +8 C

+6 +8 C

 

 +10 +12 C

0-3 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1034 PLN - 4.2610
RUB - 70.4653 CHF - 1.0991
GBP - 0.8616 NOK - 10.0893