Sugrįžę vaikai neria į lietuviškas pamokasnuotraukos

2014 spalio mėn. 21 d. 18:30:07 Perskaitė 2924

Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas - o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai. Mokytojams kyla nauji iššūkiai - rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.

 

Kalbos barjeras

„Hola!“ - su bendraklasiais pasisveikina iš Ispanijos grįžęs berniukas. Ispanijoje jis lankė priešmokyklinę įstaigą. Galiausiai tėvai apsisprendė grįžti į Lietuvą, kad vaikas čia eitų į mokyklą.

Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.

Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų. Pedagogė susidūrė su iki tol nebūtais sunkumais - kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.

Iš užsienio grįžę vaikai, pavyzdžiui, nežino, kas yra klumpės, senųjų rakandų pavadinimų, nes nėra su tokiais žodžiais susidūrę, tradicinių pasakų jiems niekas nesekė.

Vaikai kalba su akcentu, jų skurdus žodynas, nesupranta perkeltinių žodžių reikšmių. Užsienio kalbos žodžiai vis įsiterpia į kalbą, kai primirštamas lietuviškas.

Vaikams būna sudėtinga lietuviškai įvardinti medžių pavadinimus - žino juos tik užsienio kalba. Mokytojai tenka rodyti medžio lapą, aiškinti lietuvišką pavadinimą.

Mokosi vieni iš kitų


Nespėję priprasti prie naujos aplinkos, kalbos buvusių emigrantų vaikai psichologiškai labiau sudirgę, susierzinę, jaučia diskomfortą. N. Viktoravičienė pažymi, jog aukštesnėse klasėse vaikams iškyla sunkumų, kai tėvai vaiką pasiima kuriam laikui į užsienio šalį, po pusmečio vėl sugrąžina.

Yra buvę, kai nuotoliniu būdu moksleivis užduotis sprendė gerai, tačiau grįžus į mokyklą jo žinios neatitiko tos klasės lygio. Teko mokinį grąžinti viena klase žemiau. Vaikui tai - dvigubas stresas.

Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos priešmokyklinio ugdymo įstaigos geriau nei užsienyje išlavina vaiko motoriką, rankas. Atėjusieji turi sunkumų piešti, spalvinti.

„Man atrodo, užsienyje nekreipiama dėmesio į darbo kokybę. Mes reikalaujame, kad atlikdamas darbą vaikas jį padarytų gerai, o ten svarbu - padariau, o kaip - nesvarbu“, - pažymi N. Viktoravičienė.

Bendraudama su iš užsienio grįžusiais vaikais mokytoja įžvelgia ir teigiamų aspektų: jie bendraklasius moko svetimos kalbos, papasakoja apie kitą šalį. Ji pati norėtų pasinaudoti Norvegijos ugdymo patirtimi - dažniau pamokas vesti lauke.

„Džiugu, kad tėvai sugrįžta į savo tėvynę. Anksčiau daugiau išvažiuodavo, negu sugrįždavo. Šiais mokslo metais neišvažiavo nė vienas - kiek pavasarį užsiregistravo, tiek atėjo rugsėjo pirmąją“, - džiaugėsi N. Viktoravičienė.

Nuotolinis mokymas - emigrantams

Naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis ir internetu užsienyje gyvenantys vaikai iš viso pasaulio turi galimybę mokytis lietuviškai virtualiose pamokose.

Lietuvoje šiuo metu yra penkios ugdymo įstaigos, organizuojančios nuotolinį mokymą. Viena pirmųjų, nuo 2011 metų, nuotolinio mokymo paslaugą 1-8 klasių mokiniams ėmė teikti Šiaulių „Sandoros“ progimnazija.

Pirmaisiais metais nuotoliniu būdu mokėsi 17 vaikų, šiemet - 158. Lietuvos piliečiams mokslas nuotoliniu būdu yra nemokamas.

Didžioji dalis mokinių yra emigravusių tėvų vaikai, vos 5 nuotoliniu būdu mokosi dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, po pasaulį daug keliaujantis sportininkas, vaikai, kurių tėvai prieštarauja, kad jie lankytų mokyklą dėl religinių įsitikinimų. Tokiais atvejais nuotoliniam mokymui turi būti suteiktas Vaikų teisių apsaugos tarnybos leidimas.

„Nevyniojant į vatą - jeigu yra galimybė eiti į mokyklą, geriau lankyti mokyklą. Gyvas kontaktas, socializacija labai reikalingi. Jeigu tam tikros priežastys neleidžia, tuomet geriau mokytis nuotoliniu būdu, užuot visai nesimokius“, - įsitikinęs „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Per atstumą mokosi mokiniai beveik iš visų Europos Sąjungos šalių, Skandinavijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Australijos.

Mokslo metų eigoje išbraukiami

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuruojanti nuotolinį ugdymą Giedrė Statkutė pažymi, jog per mokslo metus apie 50 mokinių šalinami iš sąrašų.

Dalis jų nutraukia mokslą, ilgą laiką nebeprisijungia prie sistemos, kiti grįžta į Lietuvą, tęsia mokslus buvusioje savo mokykloje. Yra pasitaikę atvejų, kada mokinys pašalintas mokyklos tarybos sprendimu, nes su tėvais nebepavyko susisiekti.

Direktorius K. Šaltis pažymi, jog toks mokymasis nėra lengvesnis - mokinys mokosi pagal visas konkrečios klasės mokymosi programas. Jis skirtas laikinai išvykusiems į užsienį mokiniams, kurie nesimoko toje šalyje, kur laikinai gyvena.

Visas mokymo kursas su reikalinga medžiaga patalpinamas „Moodle“ mokomojoje sistemoje, joje atliekami testai, kontroliniai uždaviniai. Mokiniams sudaromos sąlygos tiesiogiai konsultuotis su mokytojais tvarkaraštyje nurodytu laiku. Konsultuojant vaiką kitame žemyne mokytojams tenka derintis ir prie laiko juostų skirtumo, dirbti vakarais.

Ilgą laiką pagrindiniai įrankiai buvo pokalbių programa „Skype“ ir elektroninis paštas, tačiau patobulėjus bazei atsirado kitų instrumentų. Specialia mokomąja platforma galima fiksuoti mokinių prisijungimus, net kliktelėjimų pelyte skaičių ant užduoties, vyksta vaizdo konferencijos.

Internetu sukčiauti lengviau?

Per atstumą mokoma net etikos ar kūno kultūros. Pasak K. Šalčio, sukčiauti mokiniai gali ir pamokose, ir per atstumą. „50 metrų bėgimo rungtyje galima sumontuoti vaizdo klipuką, kuriame pasieki pasaulio rekordą, tačiau remiamasi abipusiu pasitikėjimu“, - sakė direktorius.

Pirmaisiais metais, kai „Sandoros“ progimnazija pradėjo nuotolinį mokymą, susiklostė kurioziška situacija. Talpindamas baigiamuosius testus klasėms į mokomąją terpę IT specialistas įvėlė klaidą - užduotis sukėlė viena klase sudėtingesnes.

Testo rezultatai išėjo gana geri - vieni silpnesni, kiti stipresni. Tik vienas iš 17 tėvų pasakė, kad vaikas mokėsi sekmadieninėje mokyklėlėje, papildomai žiūrėjo, bet užduotys vis tiek ne jų lygio - tą turėtų mokytis ateityje.

„Tada praleidome klaidą. Rašiau gražų laišką tėveliams, dėkodamas už rūpestį, už tai, kad jie gerai mokosi, bet kitą testą leistų spręsti patiems vaikams“, - prisiminė K. Šaltis.

Pradžioje direktoriaus pagrindinė frazė tėvams buvo „mes mokomės kartu su jumis“, dabar patys mokytojai įgijo daugiau patirties, patobulėjo sistema.

Reikalinga stipri motyvacija

Nuotoliniu būdu Šiauliuose mokosi ir vieno aktoriaus dukra, nes jų šeima metus keliauja po Aziją. Dėl didelio laiko skirtumo ir ne visada turimos interneto prieigos sudėtinga susisiekti tiesioginėms konsultacijoms, tačiau tėvai labai stengiasi, kad vaikas pabendrautų su mokytoja.

Nuotolinis mokymas naudojamas kaip adaptacinis periodas grįžti į gimtinę. Viena panevėžietė nutarė grįžti iš emigracijos ir apsigyventi Šiauliuose, kad jos vaikas galėtų tęsti mokslus „Sandoros“ mokykloje pas tą pačią mokytoją, su kuria bendravo nuotoliniu būdu.

Nuotoline paviene mokymosi forma suteikiama galimybė savarankiškai mokytis tik kai kurių dalykų (lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo - priklauso nuo klasės). Šią galimybę dažniausiai renkasi užsienio lietuviai, kurie nori, kad jų vaikas mokėtų lietuviškai.

„Mamos nori, kad lietuvių kalbos vaikai neužmirštų, nes jos nebėra kur praktikuoti. Net susibūrę į bendruomenes lietuviai vaikai nebekalba lietuviškai“, - sako K. Šaltis.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net