respublika.lt
 

Su plastiku netrukus teks atsisveikintinuotraukos (1)

2019 liepos mėn. 10 d. 12:34:02
Petras ŠULIAUSKAS

Plastikinių, aplinką ilgam teršiančių gaminių, anksčiau ar vėliau rinkoje turėtų nelikti. Kai kurios pasaulio šalys jau uždraudė plastikinių maišelių ar vienkartinių pakuočių naudojimą. „Vakaro žinios“ jau rašė, kad panašūs draudimai laukia ir Lietuvos.

×
nuotr. 9 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Draudimai galioja ir jų daugės

Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis nuo 15 iki 50 mikronų. Draudimų turėtų daugėti, nes 2018 m. Europos Komisija pateikė naują direktyvos pasiūlymą, kuriame numatytos priemonės - plastikinių gaminių naudojimo ir tiekimo ribojimas. Šiomis priemonėmis bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą ir tokiu būdu spręsti į jūras ir vandenynus patenkančių šiukšlių problemą bei mažinti poveikį aplinkai.

Po dvejų metų nuo tos dienos, kai direktyva įsigalios, bus draudžiama rinkai tiekti tokius vienkartinius plastikinius gaminius kaip ausų krapštukai, stalo įrankiai, plastikinės vienkartinės lėkštės, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės ir šiaudeliai.

Bėda, kad neyra

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo, bene aktualiausias klausimas svarstant plastiko kiekio didėjimą aplinkoje, kaip Lietuva, panaudojant tam modernias technologijas, gali tapti plastiko atsisakymo arba jo perdirbimo lyderė. Taip pat reikėtų apsispręsti - priimti Europos direktyvą iškart ar, apeliuojant į tai, kad Lietuva neturi naudingųjų išteklių, dar kiek palaukti, nes kiekvienas sprendimas turi pasekmes.

Europos komisijos atstovybės vadovo pavaduotojo Mariaus Vaščegos teigimu, plastikas padarė revoliuciją, tad su juo kovoti kaip ir nereiktų. „Problema yra netvarus, nesuyrantis plastikas, kurio plitimui įtakos turėjo tiesinė ekonomika (imu-vartoju-išmetu), kurią reiktų keisti žiedine ekonomika. Šiandien tipiškas europietis per metus nuperka apie 16 tonų prekių, iš kurių apie 6 tonas išmetame. Europai, kuri neturi daug gamtinių išteklių, jų kiekiui mažėjant tai tampa problema, kurią galėtų išspręsti žiedinė ekonomika, ne tik skatinanti aplinkos taršos mažinimą, bet ir kurianti naujas darbo vietas“, - teigė konferencijos dalyvis.

Pasak EK atstovo, sprendžiant atliekų klausimus, iš pradžių reiktų rasti būdų, kaip sumažinti jų kiekį. Vėliau galima pradėti svarstyti, kaip perdirbti ar antrą kartą panaudoti tas atliekas, kurios visgi susidaro. Ir tik išsprendus šiuos klausimus, galima galvoti apie likusių atliekų deginimą arba gabenimą į sąvartyną.

„Plastikai - atskira atliekų klausimo dalis, nes jis turi įvairių savybių, blogiausia kurių - jis niekur neišnyksta. Per metus Europoje pagaminama apie 58 tonos plastiko, tačiau perdirbama mažiau kaip 30 proc. Proporcijas būtina keisti. Juolab kad apklausose dalyvavę žmonės pripažino plastiko problemą ir buvo linkę jo atsisakyti arba mokėti už plastikinius daiktus brangiau,“ - sakė M.Vaščega.

Žmonės turi išgirsti

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė konferencijos metu teigė, kad tikslaus skaičiaus, kiek į Lietuvos rinką išleidžiama plastikinių gaminių, nėra žinoma.

„Paskaičiuota, kad per metus Lietuvoje pagaminama apie 70 tūkst. vienkartinių plastikinių pakuočių. Nors beveik 75 proc. jų yra perdirbama, pusę visų pajūryje randamų šiukšlių vis tiek sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai,“ - sakė A.Bagočiutė. Jos teigimu, plastiko būtų galima atsisakyti maisto ir gėrimų taros pramonėje, asmens priežiūros priemonėse, žvejybos įrankiuose ir t.t.

Analizuojant Europos Komisijos planus, atrodo, kad Lietuvai daugiausia iššūkių turėtų sukelti gaminių iš polietileno putplasčio draudimas. Nes mūsų šalis turi didelį šio segmento žaidėją, kuriam skubiai teks prisitaikyti ir keisti savo gamybos kryptį rinkai tiekiant neteršias prekes.

„Visi pokyčiai kainuoja. Įsigaliojus naujai tvarkai, gamintojai turės papildomų išlaidų informuojant visuomenę, vienkartinių plastikinių gaminių surinkimui ir transportavimui, šiukšlių surinkimui ir apdorojimui bei duomenų rinkimui“, - sakė A.Bagočiutė, užsiminusi, kad papildomų išlaidų kompensavimui gali būti įvesti nauji vienkartiniai mokesčiai.

Gamintojai didžiąją dalį plastiko vis dar įsiveža, nes esantis Lietuvoje dažnai būna užterštas. Norint situaciją keisti, būtina šviesti visuomenę, kaip teisingai rūšiuoti plastiką, kaip atskirti perdirbamą nuo neperdirbamo. Deja, pastaruoju metu Aplinkos ministerija daugiau dėmesio skyrė reklaminei kampanijai, raginančiai vienkartinius puodelius keisti daugkartiniais, o atliekų tvarkymo problemos buvo paliktos savivaldybėms, tačiau jos šio klausimo spręsti neskuba.

Komentarai

LINPRA (asociacija, atstovaujanti Lietuvos inžinerinės pramonės įmonėms - aut.past.) prezidiumo narys, plastiko ir gumos komiteto pirmininkas Rimantas Damanskis pasiūlė kalbėti ne tik apie plastiką, o apie visą pasaulinę taršą. Juk Lietuva prie banginių ir kitų jūrų gyvūnų, kurie dažnai minimi, žūties nelabai prisideda. „Užtat mes galime padėti pagrindiniams „šiukšlintojams“ perdirbti jų „produktus“, įskaitant ir į jūras patenkantį plastiką, nors ir be jo atliekų užtenka,“ - sakė pranešėjas. Jo teigimu, blogiausiu atveju, plastikas gali būti deginamas taip gaminant elektros energiją.

Pagal išskiriamą CO2 emisiją, plastiko perdirbimo ciklas reikalauja bene mažiausių sąnaudų.

R.Damanskis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie daugkartinės taros, pirmiausia - dėl higieninių sumetimų, tikrai nebus grįžtama: „Buvo sutarta, kad produktai, kuriuos tiesiogiai vartoja žmonės, turi būti vienkartiniai, tačiau - perdirbami. Juolab kad tai sukūrė ir vis dar kuria nemažai darbo vietų. Lietuvos verslas čia irgi galėtų pasireikšti.“

Mitas, kad perdirbėjai nori tik rūšiuoto plastiko. „Kartu tai yra galimybės Lietuvai, nes mūsų šalyje dar neveikia nė viena, polimerus iš šiukšlių išgaunanti, įmonė, - sakė R.Damanskis, pažymėjęs, kad Lietuvos perdirbėjams būtina skubiai veikti ir sertifikuotis, nes kitaip jie gali „likti už borto“ ir atiduoti pelningą ir perspektyvią perdirbimo rinką konkurentams iš Europos. Tik ar Lietuvos gyventojai labai norės, kad Europos plastikas būtų deginamas čia?

KTU polimerų chemijos ir technologijų katedros dr. Paulius Pavelas Danilovas atkreipė dėmesį į tai, kad ekologiško popierinio maišelio, lyginant jį su plastikiniu, gamybai sunaudojama daugiau medžiagų ir labiau teršiamas oras.

„Problema yra ne plastikas, o žmonių požiūris į šios medžiagos vartojimą. Nesugebant pakeisti požiūrio, taršą būtų galima mažinti naudojant bioplastikus, kuriuos galima skirstyti į dvi kategorijas - pagamintus iš atsinaujinančių išteklų ir į bioskaidžius (gamtoje suyrančius) plastikus“, - teigė mokslininkas, pabrėžęs, kad neperdirbamas, kompostavimui netinkamas plastikas, net ir susiskaidęs į smulkias dalis, gali kelti pavojų tiek gamtai, tiek žmonėms.

Bioplastiko gamybai būtų galima naudoti krakmolą, maišant jį su kitais, bioskaidžiais, plastikais. Biopakuotės gali būti gaminamos ir iš baltymų. Jos net galėtų būti valgomos, tačiau mažai tikėtina, kad kažkas tuo susigundytų.

Dar viena galima medžiaga - polilaktidas (pieno rūgštis), tačiau jį reikia papildomai sintetinti.

Plastikas gali būti gaminamas ir iš polihidroksialkanoatų (mikroorganizmų savyje sintetinamas plastikas). Toks gaminys ne tik yra bioskaidus ir kompostuotinas, bet net ir biosuderinamas. Deja, šis plastikas yra labai brangus.

„Įprastiniai plastikai nėra „priešas“. Jeigu tik sugebėtume surinkti atliekas, tikslingiau būtų gamybai naudoti įprastą plastiką. Kadangi to „neišmokstame“, tenka ieškoti alternatyvių sprendimų“, - problemos esmę įvardino mokslininkas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • OPEC: naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir jų partnerės, įskaitant Rusiją, sutarė sumažinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną.
  • NELAIMĖ: Kupiškio rajone penktadienio pavakarę kaktomuša susidūrė du lengvieji automobiliai; pranešta, kad yra prispaustų, nukentėjusių žmonių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  -2 C

0 C

 

+1 C

+1 C

+1  +2 C

 

+2 +4 C

6 m/s

5-6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2753
RUB - 70.7798 CHF - 1.0964
GBP - 0.8447 NOK - 10.1613