STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Specialiųjų tyrimų tarnyba neseniai atliko korupcijos rizikos analizę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Nustatyta, kad statybos leidimų procesas pasižymi fragmentiškumu, jam stinga koordinavimo ir vientisumo. Vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios sudaro galimybę statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose. STT tyrimą šią savaitę pristatė ir Seimo antikorupcijos komisijos posėdyje.

Sugalvojo savo taisykles

„Analizės metu nustatyta, kad, vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, dėl to egzistuoja galimybė korupcijos rizikai pasireikšti. Pavyzdžiui, svečių namai (t.y. komercinės patalpos) projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos", - nurodo STT. Taip pat nustatyta, kad dabartinis reglamentavimas sudaro galimybes piktnaudžiauti, nes vietoj naujos statybos gali būti pasirenkama statinio rekonstrukcija. O savivaldybės tarnautojas turi galimybę rinktis: reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti.

Buvo pristatyti pavyzdžiai, kaip iš statinio, kurio ant žemės net nėra, po „renovacijos" išauga daugiabučiai arba kaip renovavus 44,45 kv. m namą, jis virsta 4 blokų, 343,9 kv. m kotedžu.

„Taip projektuoti ir statyti leidžia šiuo metu galiojančios teisės normos. Nėra tokios pastato ploto ribos, kurios reikėtų laikytis, kai pastatas renovuojamas, ar kitų objektyvių kriterijų", - komisijoje sakė STT Korupcijos skyriaus vyriausioji specialistė Olga Česonienė.

Trūksta darbuotojų kontrolės

„Praktikoje susiklosto situacijos, kai tas pats savivaldybės tarnautojas tikrina projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, pritaria arba nepritaria techniniam projektui, teikia pastabas, tikrina pagal pastabas pakoreguotus dokumentus (projektus) ir išduoda statybą leidžiantį dokumentą. Šiame procese nėra vykdomos kontrolės funkcijos ar priimto sprendimo patikra", - pastebi STT. Pasirodo, projektinės dokumentacijos tikrinimo metu yra galimybė tiesiogiai susisiekti su konkrečiu tikrinimą atliekančiu savivaldybės tarnautoju, dėl to kyla rizika atsirasti įvairiems susitarimams.

STT atstovė taip pat pastebėjo, kad su statybos susijusių Vilniaus miesto savivaldybės skyrių vadovai neturi duomenų apie savo darbuotojų viešus ir privačius interesus: „Mums pavyko nustatyti, kad šiuose skyriuose dirba valstybės tarnautojai, kurių sutuoktiniai yra praktikuojantys projektuotojai, statybos įmonių vadovai, patys tarnautojai yra veikiančių architektūrinių įmonių akcininkai ir pan."

„Neišsamus, dviprasmiškas ir abstraktus reglamentavimas laikytinas ydingu, nes sudaro sąlygas neteisėtiems susitarimams, kyšininkavimui, piktnaudžiavimui reglamentavimu, vietoj naujos statybos pasirenkant statinio rekonstrukciją, kartu savivaldybės tarnautojui išplečiama diskrecija reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti", - rašoma STT išvadose.

Šiuo metu STT kaip tik atliekamas vienas stambaus masto ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos korupcijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse.

Pažadėjo pasitaisyti

Išklausiusi šias pastabas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė sakė, kad savivaldybė jau parengusi priemonių planą, kaip ištaisyti esamas klaidas: „Pripažįstame, kad klaidų kartais neišvengiame, ir trūkumus pašalinsime. Stengiamės bendrauti su STT, atsižvelgiame į visas pastabas ir reaguojame."

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad praktikoje yra ir daugiau pavyzdžių, kai teisės aktai prieštarauja praktikai: „Deja, su tuo turime gyventi ir savivaldybėje atrasti vienokius ar kitokius būdus sąžiningai ir pagal vienodus kriterijus vertinti mums teikiamus projektus, pagal kuriuos vėliau išduodame statybos leidimus."

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis nesidžiaugė tokiais savivaldybės paaiškinimais. „Jeigu dirbate ir matote, kad yra kažkoks netinkamas reglamentavimas, dėl ko turite kažkokias savo taisykles kurti, kada per pastaruosius metus buvo kreiptasi, kad teisės aktai būtų taisomi? Ar tikrai neradote sąjungininkų, kad būtų įvestas teisinis aiškumas?" - klausė A.Stončaitis.

M.Pakalnis atsakė, kad vieną kartą, dar 2016 m., bandė kreiptis į valstybines institucijas dėl esamo reglamento netikslumų, bet, pasak architekto, po ilgų diskusijų ir baudų keliems statytojams situacija nepasikeitė. Dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų M.Pakalnis atsakė, kad negali darbuotojams uždrausti gyventi su architektais, kylant interesų konfliktui, darbuotojai privalo nuo klausimo sprendimo nusišalinti.

Savo kaltės neįžvelgė

Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė patikino, kad ir patys ministerijos darbuotojai atlieka korupcijos vertinimus, tačiau ne viską numatyti paprasta. „Reguliuojame aplinkos formavimo procesus ir plėtrą. Nėra vienodų situacijų, nėra vienodų žmonių. Kiekviena situacija yra labai individuali ir nustatyti tokį reguliavimą, kad liktų tik matematiškai pritaikyti bendrą taisyklę, būtų sudėtinga", - sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

A.Stončaitis teigė, kad Seimas laukia situaciją išskaidrinančių įstatymo projektų. Taip pat jis priminė, kad, matant STT tyrimo išvadas, Seimas negali likti abejingas ir „Pušyno kelio" reabilitacijos sanatorijos pardavimo procesui. Ypač po to, kai paskutiniame komisijos posėdyje buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybė savarankiškai galėtų vykdyti statybų leidimų išdavimus. „Nuogąstaujama, ar nebus taip, kad stebėsime dar vieno prabangaus kvartalo statybas", - svarstė A.Stončaitis.