1 nuotr.Valdžia nepraleidžia progos pasigirti savo įdirbiu mažinant nedarbą. Vis girdime, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas - vienas sparčiausių Europoje. Tik ar iš tikrųjų gyvename taip gerai? Dienraščio kalbinti mokslininkai sako, kad graži statistika - dar ne viskas. Nedarbas mažėja ir dėl emigracijos. O emigruoja dažniausiai jauni...
Lietuvos darbo biržos sausio 1 d. duomenimis, jaunimo nedarbas per 2014 m. sumažėjo nuo 7,8 iki 5,6 proc. šalies 16-29 metų gyventojų. Atrodytų, nedarbo problemos Lietuvoje tuoj visai nebeliks, tačiau žmonės ir toliau emigruoja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. iš Lietuvos emigravo 38,5 tūkst. gyventojų. Kiek iš jų jaunimo - kol kas nesuskaičiuota. Tačiau, remiantis ankstesnių metų duomenimis, dažniausiai Lietuvą ryžtasi palikti būtent jauni (20-29 metų) gyventojai.
„Vakaro žinių“ kalbinti mokslininkai pataria nedarbo statistika per daug aklai netikėti, mat ji toli gražu neatspindi tikrosios padėties.
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis paaiškina, kad nedarbo statistiką pagražina ir emigracija. Juk jei mažėja jaunimo - mažėja ir darbo ieškančio jaunimo. O be to, išvyksta būtent tie, kurie to darbo ir ieško.
„Žinoma, tai akivaizdus dalykas, nes pagrindinis emigrantų sluoksnis ir yra jaunimas, kuris išvykdamas smarkiai prisideda prie jaunimo nedarbo mažėjimo, - sako jis. - Juk išvykstančių, bent jau deklaravusių išvykimą, gyventojų skaičius Lietuvoje vis dar yra gana didelis. Išvyksta kur kas daugiau žmonių, nei grįžta. Be to, galima spėti, kad tarp grįžtančiųjų daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Aišku, jaunimo nedarbui mažėti buvo ir kitų priežasčių: ekonomika išties augo, dirbančiųjų skaičius irgi didėjo.“
„Iš tikrųjų per tą ekonominę krizę nedarbas būtų buvęs daug aukštesnis, jei ne emigracija. Mūsų piliečiams išvykimas padėjo išvengti bedarbystės Lietuvoje“, - sako Arūnas Pocius, Lietuvos darbo ir socialinių tyrimų instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, tačiau priduria, kad metodologiškai nedarbo lygio skaičiavimas teisingas: procentas skaičiuojamas pagal darbo jėgą, kuri čia liko, o išvykę gyventojai iš statistikos eliminuojami.
Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas aiškino, kad jaunimo nedarbo lygis skaičiuojamas pagal 16-29 metų šalies gyventojų skaičių. Pavyzdžiui, 2014 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 551 tūkst. minėto amžiaus žmonių. Jaunų registruotų bedarbių skaičius sudarė 31 tūkst. Tai yra 5,6 proc. bendro 16-29 metų šalies gyventojų skaičiaus.
„Matote, jei mažėja gyventojų skaičius, mažėja ir registruotų bedarbių skaičius. Tačiau santykinai nedarbo lygis nemažėja, nes išvykę gyventojai jau neįskaičiuojami į statistiką“, - teigė jis.
Beje, žvilgtelėjus į įvairių šaltinių jaunimo nedarbo rodiklius statistikos neišmanančiam piliečiui gali ir galva susisukti. LDB skelbia, kad jaunimo nedarbas - 5,6 proc., o štai Europos statistikos agentūra „Eurostat“ - kad pernai spalį jaunimo nedarbas Lietuvoje siekė 15,5 proc.
Kurie skaičiai atspindi realią situaciją? A.Puodžiukas aiškina, kad „Eurostat“ jaunimo nedarbą skaičiuoja 15-24 metų grupėje. Kadangi į šią grupę patenka nemaža dalis moksleivių ir studentų, kurie darbo dar net nesiieško, todėl ir nedarbas atrodo didesnis.
Tiesa, verta priminti, kad prieš keletą metų ir Lietuvos darbo birža jaunimo nedarbą skaičiuodavo amžiaus grupėje nuo 16 iki 24 metų. Pasak A.Puodžiuko, skaičiuojant nedarbo lygį jaunimui priskirti šalies gyventojus iki 29 metų buvo politinis sprendimas. Tik ar tai nebuvo tam tikras statistinis triukas, siekiant, kad rodikliai atrodytų mažesni? LDB atstovas taip nemano: „Nesvarbu, ar skaičiuodami daugiau imame į tą amžiaus grupę gyventojų, tas nuošimtis nuo registruotų bedarbių lieka panašus.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
