Sovietų palikimas šiandien ir spindi, ir bado akis, ir išnykstanuotraukos

2015 balandžio mėn. 11 d. 17:05:31 Perskaitė 2220

Kai kurie buvę sovietų armijos kariniai objektai, daugiau nei prieš porą dešimtmečių perduoti Lietuvai, šiandien primena pastatus vaiduoklius, o praeivius pasitinka išlupinėtais langais, nuardytomis sienomis.

 

Tik daliai sovietų armijos „paveldo“ pasisekė labiau - gavę ūkiškus šeimininkus jie buvo apsaugoti nuo vagių, nuo sunaikinimo ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Muziejus traukia lankytojus

Plungės rajono Plokštinės miške, buvusioje vienoje iš pirmųjų Sovietų Sąjungoje požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, įsikūrusi Šaltojo karo muziejaus ekspozicija. Militarizmo ekspozicija, pasakojanti apie kadaise buvusios visiškai slaptos sovietų imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, buvusioje bazėje įrengta 1995 m. Lankytojai čia gali apžiūrėti 27 m gylio šachtą, susipažinti su sovietų armijos atributika. Aušra Brazdeikytė, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centro administratorė, apgailestauja, kad išsaugoti pavyko ne viską. Kai 1978 m. kariškiai pasitraukė iš Plokštinės, daug kas čia buvo išgrobstyta. Kai objektas atiteko Žemaitijos nacionaliniam parkui, vietos entuziastai įžvelgė perspektyvas pritaikyti unikalų objektą turizmui. „Kiekvienais metais lankytojų skaičius augo, o pernai viršijo visus ligšiolinius rekordus - čia apsilankė 35,5 tūkst. žmonių, - pasakojo „Vakaro žinioms“ A.Brazdeikytė. - Muziejus labai domina ir turistus iš užsienio šalių. 2010-aisiais, gavus europinę 5,5 mln. litų paramą, muziejus uždarytas rekonstrukcijai. Duris lankytojams jis vėl atvėrė 2011-ųjų pabaigoje“. O šalia kadaise buvusio karinio miestelio likimas, anot A.Brazdeikytės, kol kas yra apgailėtinas. Čia užteko lėšų atlikti minimalią rekonstrukciją tik viename iš buvusio karininkų štabo korpusų. Jame įrengtas Ekologinio ugdymo centras, veikia ekologijos klasė moksleiviams, o šiltuoju metų laiku gali apsistoti turistai. „Kiti buvusio karinio miestelio pastatai - apverktinos būklės, - sakė A.Brazdeikytė. - Esame apskaičiavę, kad kariniam miesteliui sutvarkyti ir pritaikyti jį turizmui reikėtų apie 3,5 mln. eurų. Tokių lėšų neturime, bet vilčių jas rasti dar neprarandame“.

Reikia didelių pinigų


Dalis sovietų armijos turėtų teritorijų su statiniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai Lietuvos kariuomenės reikmėms. Likusi dalis turto buvo perduota kitoms ministerijoms, valstybinėms įstaigoms ir savivaldybėms. KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė teigė, kad dalis perimtų pastatų nėra statyti sovietų armijos, o yra kultūros paveldo objektai. KAM priklauso nedaug tokių statinių: tai - ir ministerijos pastatai sostinėje, ir Lietuvos kariuomenės pastatai Kaune, Šiauliuose, Radviliškyje, kitose šalies vietose. „Per daugiau kaip 20 metų Lietuvos kariuomenė, siekdama atsisakyti nepritaikomo krašto apsaugos reikmėms nekilnojamojo turto - žemės ūkio, šiltnamių, ūkio, maisto sandėlių, saugyklų, rūsių ir panašios paskirties pastatų - perdavė jį Valstybės turto fondui (dabar - VĮ Turto bankas) privatizuoti, dalis buvo perduota savivaldybėms, - pasakojo A.Galdikaitė. - Iš lėšų, gautų už parduotus objektus, Turto bankas atnaujina Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą. Taip pat buvo atsisakyta karinių miestelių ir kitų mažesnių infrastruktūros objektų, buvusių miesto centruose: Ukmergėje, Tauragėje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir kitur“.

Anot A.Galdikaitės, nemažai perimtų, nepritaikomų, neekonomiškų ir pastatytų nesilaikant statybos normatyvų statinių, esančių uždarose karinėse teritorijose, buvo nugriauti ir likviduoti. Šis teisės aktų reglamentuojamas procesas tebevyksta - Lietuvoje dar yra likę nemažai pastatų ir statinių, kurie netinkami naudoti ir turėtų būti nugriauti, tačiau tam reikalingos gražios sumos pinigų. Pavyzdžiui, norint sutvarkyti buvusios raketų paleidimo aikštelės teritoriją Vilkdaubio viensėdijoje (Jurbarko r., Viešvilės sen.), kurią perimti iš kariuomenės neatsiranda norinčių jau beveik dešimtmetį, reikėtų apie 0,15 mln. eurų. Buvusios raketinės bazės Ukmergės ir Kėdainių rajonuose perduotos savivaldybėms. Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijos seniūnas Gediminas Lapukas „Vakaro žinioms“ sakė, kad Kopūstėlių miške buvusios sovietų karinės bazės teritorijoje dalies pastatų vietoje stūkso griuvėsiai. Išlikę pastatai - privatizuoti. Kai kuriuose jų šeimininkauja verslininkai, čia pat veiklą vykdo ir viename bunkeryje įsikūręs klubas „Miško broliai“, vienijantis entuziastus, siekiančius atgaivinti pokario Lietuvos partizanų dvasią. Privatizuota ir buvusi sovietų raketinė bazė Kėdainių rajone. Jos teritorijoje Keleriškių miške įrengtas kliūčių ruožas ekstremalių pojūčių mėgėjams.

Kariniai miesteliai atgyja

Naujam gyvenimui prikelti arba dar tik kyla ir buvę kariniai miesteliai. Štai Visagine vietoj buvusio karinio miestelio planuojama įkurti pramonės parką. Apskaičiuota, kad teritorijai sutvarkyti reikės 1,45 mln. eurų ES paramos, dar 1,7 mln. eurų atsieis inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Apleistas karinis miestelis Tauragėje jau paverstas jaukiu parku. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus „Vakaro žinioms“ sakė, kad pagal europinį projektą atnaujintos gatvės ir šaligatviai, įrengtas apšvietimas, išvalyti du tvenkiniai, o aplink juos sukurta poilsio zona. Šiuo metu renovuojami buvę karinio miestelio sporto bei kultūros centrai. Buvusio sporto centro patalpos pritaikomos treniruoklių salėms, taip pat čia numatyta įrengti baseiną. Kultūros centro patalpose planuojama įrengti teniso kortus ir uždarų patalpų pliažo tinklinio aikštelę, šiose patalpose ketinama rengti ir filmų demonstraciją. Visiems šiems malonumams greičiausiai prireiks 2-2,5 mln. eurų. Sostinės Šiaurės miestelyje po sovietų armijos pasitraukimo likusiose karinės bazės patalpose įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės, autoservisai. 1998 - 2005 m. daugelis pastatų Šiaurės miestelyje buvo nugriauti, suformuotas miesto gatvių tinklas, iškilo prekybos centrų kompleksas, didelė dalis teritorijos užstatyta gyvenamaisiais namais. Anksčiau sovietų kariškių žinioje buvusioje teritorijoje Šiauliuose veikia pramonės parkas.

Praėjusį mėnesį nugriautas ir Lietuvos bei Latvijos pasienyje, Latvijos teritorijoje, daugelį metų stūksojęs buvusios R-12 tipo balistinių raketų bazės karininkų penkiaaukštis daugiabutis. Apgriuvusį pastatą vaiduoklį Latvijos kariuomenės Inžinerijos bataliono vyrai susprogdino. Laiko ir žmonių nusiaubtas pastatas buvo matyti ir iš Lietuvos pusės - jis stovėjo netoli Augstkalnės (Latvija) ir Žagarės. Namas be langų ir durų kėlė rimtą pavojų jame palandžioti panūdusiems smalsuoliams: kiaurai per visus daugiabučio aukštus ties atraminiais blokais žiojėjo skylės, žemėn krito balkonai. Šiame pastate nebuvo likę nė vienos metalinės detalės - viską išpjaustė, išplėšė ir priglaudė prašalaičiai. Jie išsigabeno radiatorius, išrausė net požeminių komunikacijų kabelius. Iš poligono sugebėta išgabenti ir angarų metalo vartus, kurių viena dalis svėrė apie toną. Negi praeisi pro gerą daiktą? Pro gerą daiktą praeiti sau jokiais būdais neleidžiantys tautiečiai sunaikino daug sovietų armijos palikimo ir įvairiuose Lietuvos miestuose.

Tvarka buvo tik popieriuje

Tarptautinio Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas atsargos kapitonas Algirdas Ulčinas „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad perimant buvusį sovietų armijos turtą tvarka buvo tik popieriuje, o realybėje tvyrojo visiškas chaosas. Dėl to, A.Ulčino manymu, didelė dalis šio turto buvo išgrobstyta, o kai kurie pastatai nuardyti net iki pamatų.

„Trūko ūkiško, rūpestingo šeimininko, niekas nežinojo, kas už ką atsakingas, - pasakojo A.Ulčinas. - Štai rengiantis į Šiaulių rajono Kairių miestelį iš Smilgių perkelti Kunigaikščio Vaidoto motorizuotąjį pėstininkų batalioną paaiškėjo, kad dalis numatytos teritorijos jau išparduota civiliams“. Vienas pirmųjų pastatų Šiauliuose, sovietų perduotų Lietuvai, buvo Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės seržantų ryšininkų mokykla. Dabar šiame pastate veikia Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas. Buvusioje sovietų kariškių ligoninėje „Aušros“ muziejaus rūpesčiu atgimė Ch.Frenkelio vila. Dalis pastatų vadinamajame Gagarino miestelyje Šiauliuose, kur buvo KGB padalinys, grąžinta krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Prie krašto apsaugos savanorių pajėgų kūrimo ištakų stovėjęs A.Ulčinas mena, kad didžioji dalis sovietų karių palikto turto buvo geros būklės ir nukentėjo nuo „brolių lietuvių“. „Kartu su kitais savanoriais atvykę į seržantų mokyklai priklausiusią šaudyklą Šiaulių rajono Tautinių kaime ją radome jau išplėštą, - prisiminė A.Ulčinas. - Lygiai taip pat vagis masino ir Zoknių karinio aerodromo teritorija, čia buvo išardyta daug geros būklės pastatų. O geležinkelio atšaką Zokniuose pardavė buvusi miesto valdžia. Senojo skrydžių valdymo bokšto pastato antrajame aukšte vagys buvo išpjovę ir medines grindis su perdangomis, o pratybų metu į objektą atvykę kariškiai to nepastebėjo ir įkrito į pirmą aukštą ant spalių krūvos. Žmonės vogė, įkliuvę būdavo pristatomi į policiją, bet netrukus būdavo paleidžiami, nes paaiškėdavo, kad dėl vagystės nėra kam rašyti pareiškimą. O šeimininkų neturintį turtą lietuviai moka greitai privatizuoti. Lygiai tas pats vyksta ir dabar - net kanalizacijos dangčius reikia privirinti, kad jų nepavogtų“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net