1 nuotr.Stebėdami sparčiai prastėjančią epidemiologinę situaciją, socialdemokratai dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad didelę grėsmę šalies sveikatos apsaugos sektoriui kelia ne tik nesuvaldyta pandemija, bet ir smunkančios paslaugų apimtys bei šalies strateginių interesų neatitinkantys 2022 metams planuojami darbai.
„Pandemijos valdymo klaidos lėmė labai didelį susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 bei kitų ligų skaičių. Nors dabar visas dėmesys nukreipiamas į nevakcinuotus gyventojus, svarbu neišleisti iš akių, kad tokią sunkią padėtį, be kitų priežasčių, nulėmė sveikatos paslaugų stabdymas 2020 m. pavasarį, taip pat neišmintingas COVID-19 gydymo koncentravimas didžiosiose ligoninėse. Be to, vakcinacijos procesas buvo patikėtas savivaldybėms, neužtikrinant nuolatinės metodinės ir finansinės paramos", - vardija Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Socialdemokratai pažymi, kad nuo pandemijos pradžios Lietuvoje registruota 12 000 mirčių daugiau nei jų būtų, jeigu mirtingumas būtų išlikęs 2019 m. lygio.
„Lietuva pagal mirčių skaičiaus padidėjimą - trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Mirtingumas 2021 m. spalį augo toliau. Atsiliekantis vakcinavimas - ne vienintelė bėda. Nesugebama mobilizuoti medikų ir visų gydymo įstaigų tam, kad sveikatos priežiūra būtų prieinama tiek COVID-19 pacientams, tiek sergantiems kitomis ligomis. Medicininių paslaugų apimtys Lietuvoje traukiasi. Stacionarinių paslaugų apimtys smunka. Mirčių skaičius sparčiai auga", - pažymi O. Leiputė.
Eilėms pas medikus tįstant, laukimo laikui ilgėjant, Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo 2021 m. vasaros reklamuoja planus mažinti ligoninių lovų skaičių, riboti gydymo įstaigų paslaugas, uždarinėti padalinius.
Socialdemokratai pažymi, kad Valstybės investicijų programa planuojama tik Vilniaus ir Kauno ligoninėms. Jiems taip pat kliūva tai, kad planuojant biudžetą deramai neatsižvelgta į kainų augimo poveikį 2022 m. biudžetų pajamoms ir išlaidoms.
Socialdemokratai rekomenduoja visiškai atsisakyti ligoninių uždarymo ir lovų skaičiaus mažinimo idėjų ir atkurti hospitalinių paslaugų teikimą iki ne mažesnio nei ES vidurkis lygio.
„Lėšos turi būti skirtos visiems Lietuvos regionams, teikiant pinigais išreikštą prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai, ilgalaikei slaugai, sveikatos netolygumų mažinimui, paslaugų prieinamumo gerinimui. O 2021 m. susikaupusios skolos gydymo įstaigoms turi būti likviduotos.
Namui degant ne laikas planuoti kambarių remontą", - įspėja Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.
