1 nuotr.Vyriausybė pirmadienį ir vėl skolinosi (už 3,908 proc. palūkanas), nors per pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 700 mln. eurų daugiau nei planuota: planas buvo 2,33 mlrd. eurų, o surinkta 3,025 mlrd. eurų. „Vakaro žinios" aiškinosi, kodėl toliau gyvename būsimų kartų sąskaita, nors turime daugybę viršplaninių lėšų.
Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms" paaiškino, kad dalis pinigų Lietuvą pasiekia iš ES biudžeto.
„ES didžiąją dalį pinigų perveda tam, kas suplanuota ketvirčiais. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Užpraėjusiais metais mes iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano - RRF fondo - gavome apie 290 mln. eurų, tačiau šiai dienai žinote, kiek panaudojome? Tik 15 proc. šios sumos. Dabar mums pervedė dar apie 540 mln. eurų (čia - tie pinigai, dalis kurių buvo įšaldyta dėl to, kad nepatvirtinome mokesčių reformos). Tad vien iš šių dviejų šaltinių bus per 800 mln. eurų. Dar vienas dalykas - pasibaigusios ES 2014-2020 m. laikotarpio finansinės perspektyvos lėšos. Prie šio laikotarpio pridedami treji metai, kai reikia užbaigti pradėtus projektus. Biudžeto ir finansų komitetas Vyriausybės paklausė, kaip sekasi tas lėšas įsisavinti. Tai labai gudriai atrašė: sudėjo pasibaigusios finansinės perspektyvos pinigus ir naujos bei parašė, kad panaudoti 67 proc. Tačiau senoji perspektyva baigiasi sausį, o daugybė pinigų dar nepanaudota, pinigus ES pervedė, bet jie guli ižde", - akcentavo A.Butkevičius.
Ekonomisto teigimu, kai kurios kitos šalys tokius ES pervestus ir ižde gulinčius pinigus panaudoja kitoms, su ES projektais nesusijusioms reikmėms - jei pinigų staigiai prisireikia. Bet jos įvertina, ar yra garantuotos, kad dar nesibaigus konkrečiam ketvirčiui atras pinigų finansuoti projektus, kuriems ES lėšos buvo pervestos.
„Europos Sąjungos pervestas lėšas tyliai gali naudoti, liaudiškai tariant, ir pravalgymui. Tačiau turi būti garantuotas, kad tada, kai reikės apmokėti projektus (nes ES pinigai yra tiksliniai pinigai), jie bus apmokėti. Mūsų Vyriausybė, net ir turėdama viršplaninių pajamų ES lėšų sąskaita, vis tiek skolinasi, nes nėra garantuota, kad dalį jų išleidusi „pravalgymui", vėliau ras pajamų tiksliniams projektams apmokėti. Pasiskolinti - lengviausias variantas, nes skolinamasi ateities kartų sąskaita. O, pavyzdžiui, Danija, Nyderlandai per daug šitų dalykų neakcentuoja. Vadovaujasi principu: greitai pasiskolins tada, jei pritrūks pinigų ES projektams. O mes darome atvirkščiai - kažkodėl skolinamės iš anksto einamosioms reikmėms, net nebandydami prieš tai pasinaudoti europinėmis lėšomis", - reziumavo A.Butkevičius.
