Skęstame, nes nemokame plaukti

2013 gegužės mėn. 26 d. 12:44:25 Perskaitė 2263

Nors Lietuvoje išaugo Europos plaukimo čempionė, esame viena iš blogiausiai plaukti mokančių šalių Europoje. Kiekvieną vasarą Lietuvos vandenyse žūsta apie 300-400 žmonių. Maždaug kas dešimtas jų - nepilnametis. Apie nelaimes vandenyje ir jų prevenciją „Respublika“ kalbėjosi su Lietuvos sporto universiteto Treniravimo mokslo katedros doc. dr. Ilona ZUOZIENE.

Statistiką gerina emigracija

Nors žūčių vandenyje pasitaiko visus metus, daugiausia žmonių nuskęsta vasarą. Taip nutinka su tais, kurie neįvertina situacijos, yra linkę rinktis rizikingą elgseną, nesaugoti savo gyvybės. „Tie, kurie moka gerai plaukti, įvertina vandens aplinką, žino savo galimybes ir linkę nerizikuoti. Geri plaukikai nemėgsta maudytis atviruose vandenyse, o jeigu maudosi ežeruose, maudosi protingai“, - sakė trenerė. Pasak I.Zuozienės, viena pagrindinių suaugusiųjų skendimo priežasčių yra alkoholis. Vyrai nuskęsta 6 kartus dažniau negu moterys, o vaikai dažniausiai skęsta dėl nemokėjimo plaukti. Kiek iš tikrųjų žmonių pakliūva vandenyje į bėdą, statistikos nėra. „Nuskendimų statistika yra fiksuojama, o kiek pateko į nelaimę ir buvo išgelbėti, dažnai lieka nežinoma. Žmonės maudosi tose vietose, kur gelbėtojų nėra, jeigu kas nors nėrė, susižalojo, tada medikai kviečiami ir tos nelaimės tampa žinomos, o jeigu išsiverčiama be medikų pagalbos, taip ir lieka. Dažniausiai rizikuoja paaugliai“, - teigė Sporto universiteto atstovė.

Vaikų netekčių dėl išorinių veiksnių statistikoje žūtys vandenyje yra antroje vietoje pagal dažnumą. Pirmoje yra žūtys per eismo įvykius. „Ta statistika yra banguojanti, kasmet vandenyje žūsta 300-400 žmonių. Mažiau nelaimių vandenyje įvyko 2011 metais. Tvirtinti, kad žmonės tampa atsargesni, sudėtinga. Nemažai yra emigravusių, Lietuvoje sumažėjo suaugusiųjų ir vaikų, o skaičiavimo metodika išliko nepasikeitusi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva 7 kartus lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Šiek tiek blogesnė situacija nei pas mus yra tik Latvijoje ir Kazachstane“, - sakė trenerė.

Mokyti reikia nuo vaikystės

Ar vandenyje mes prarandame kontrolę, ar nemokame plaukti? Anot I.Zuozienės, lietuviai išties nemoka plaukti. Plaukimo baseinų turime 20 proc. mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje, bet blogiausia, kad ir jie nepanaudojami. „Kur yra galimybių, plaukimo pamokos privalo vykti. Jeigu nepanaudojami baseinai, nusikaltimas savo tautai. Ten, kur baseinų nėra, reikia naudotis vasara, mokyti vaikus saugiai elgtis“, - sakė Sporto universiteto atstovė. Anot jos, geriausios sąlygos mokytis plaukti yra Kaune, ten daugiausia baseinų, o geriausias pavyzdys visiems gali būti žemaičiai. Telšiuose mokomi plaukti visi miesto ir rajono antrokai. Pradinukų mokymą plaukti remia „Žemaitijos pienas“. „Mokyti plaukti nėra greitas procesas. Kiek teko analizuoti Nyderlandų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos patirtį, vaikai mokyti plaukti pradedami nuo 5 metų ir pirmieji metai skiriami vaiko pripratinimui prie vandens. Mokoma pasinerti, sulaikyti kvėpavimą, saugiai įšokti, išlipti iš vandens, kad vaikas sugebėtų įveikti vandens baimę. Skirtingose šalyse mokyklos išmoko vaikus nuplaukti 200 metrų“, - sakė I.Zuozienė. Mums kol kas iki to yra toli.

Ar galima sakyti, kad žmogus moka plaukti, jeigu „šuniuku“ nusikapstęs 10 metrų jis pradeda kojomis graibyti dugną? „Specialistai yra priėję prie tokios nuomonės: jeigu žmogus gali plaukti 30 minučių be sustojimo ir per tą laiką nuplaukti daugiau kaip 400 metrų, jį galima laikyti mokančiu plaukti. Tai yra daug. Nepakanka vien tik išmokti plaukti, reikia nuolat palaikyti plaukimo įgūdžius. Yra mėgėjų, kurie ateina į baseinus ir per tą laiką nuplaukia ir kilometrą, ir daugiau. Plaukimo stilius neakcentuojamas, kad tik plauktum. Jeigu meška gali išmokti čiuožti su pačiūžomis, vadinasi, plaukti išmokti gali kiekvienas. Plaukimo įgūdžiai nepradingsta, bet jų netobulinant bus sunkiau nuplaukti ilgesnį atstumą. Nemoka plaukti žmonės, nes nesimoko. Yra daug savamokslių“, - aiškino I.Zuozienė. Pasak jos, neretai žmonės nedrįsta mokytis plaukti dėl to, kad kažkas juos jaunystėje netinkamai mokė, kaip elgtis vandenyje. Įmetė, įstūmė į gilų vandenį ir liepė kapanotis. Žmogus ne tik neišmoko plaukti, bet ir įgijo psichologinę vandens baimę. „Visko vandenyje gali atsitikti, bet mokantys plaukti sugeba situaciją valdyti“, - teigė plaukimo specialistė. Blogai daro tie, kurie, norėdami pajusti vandens malonumus, iriasi tolyn nuo kranto, o ne palei jį. Plaukiant išnaudojama daug energijos, todėl reikia įvertinti savo galimybes, neplaukti per toli ir suprasti, kad nuplaukus reikės sugrįžti.

Gelbėti reikia mokėti

Anot I.Zuozienės, gelbėjimas yra sudėtingas, reikalaujantis fizinių jėgų, specialaus pasirengimo. Reikia turėti pagalbines priemones ir niekada nepulti į vandenį stačia galva. Žiūrėti, kai žmogus patenka į nelaimę, taip pat negalima, vis dėlto pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas, jeigu pats negali, šauktis kitų pagalbos. „Anksčiau Lietuvoje buvo skęstančiųjų gelbėjimo organizacijos, buvo ruošiami gelbėtojai, vykdoma prevencinė veikla, dabar to nėra. Kad nelaimių vandenyje būtų mažiau, pirmiausia reikia žinoti, jog vanduo yra klastingas. Vaikus stebėti ir sekti. Kiekvienais metais netenkama apie 30 vaikų, tai yra viena klasė“, - apgailestavo plaukimo specialistė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengta pagal dienraštį „Respublika“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net