Skandalingiausios energetikos aferos mūsų istorijojenuotraukos (223)

2021 gegužės 28 20:02:00 Perskaitė 9574

Vos pusmetį dirbanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė jau spėjo išgarsėti ne tik savotišku požiūriu į žmogaus teises (stumia homoseksualistų teises, tačiau riboja tuos, kurie neturi Galimybių paso), bet ir tuo, kad pranešė parduosianti dalį valstybės įmonių, kad už 100 mln. eurų pirks 4 akumuliatorius, kurie Lietuvai, geriausiu atveju, bus naudingi keliolika minučių arba stovės visai nenaudojami ir t.t. Deja, ši Vyriausybė - ne pirmoji, garsėjanti skandalais. Ypač „paklausios" aferos visais laikais buvo energetikos sektoriuje. „Vakaro žinios" primena pačias įspūdingiausias.

 


„Mažeikių naftos" afera

Įsimintiniausia yra „Mažeikių naftos" padovanojimo amerikiečiams afera, besitęsusi net trijų vyriausybių (vadovautų Gedimino Vagnoriaus, Rolando Pakso bei Andriaus Kubiliaus) laikotarpiu ir prasidėjusi dar 1998-aisiais. Ji labiausiai verta dėmesio ne tik todėl, kad tai buvo pirmoji tokio masto afera, bet ir savo įžūlumu, todėl „Vakaro žinios" jai skiria didesnį dėmesį. Juolab kad jaunesni skaitytojai gal apie ją mažai težino.

Taigi 1998 m. rugsėjo 11 d. Seimą valdanti konservatorių dauguma ir „Williams" atstovai pasirašė laikinąją „Mažeikių naftos" valdymo sutartį. Nuo pirmos minutės buvo aišku, kad ji labai žalinga Lietuvai.

Sutartis numatė, kad amerikiečiams už įmonės valdymą Vyriausybė mokės ne pagal darbo kokybę ar pelną, o pagal naftos perdirbimo ir pardavimo kiekį. Nors „Mažeikių naftos" nuostoliai nuolat augo, vidutinis amerikiečių uždarbis siekė 61 tūkst. litų per mėnesį. (Sumos dėl per daugybę metų vyravusios infliacijos ir kitų niuansų perskaičiuoti į dabartinius eurus neįmanoma, tačiau palyginimui 1998 m. vidutinė alga Lietuvoje siekė apie 1 tūkst. litų). Iš viso valstybė amerikiečiams už įmonės valdymą sumokėjo beveik 200 mln. litų.

Mūsų valstybė įsipareigojo apmokėti visų „Williams" antrinių įmonių darbuotojų, iš jų inžinierių, technikos specialistų, buhalterių, aukštųjų pareigūnų, laiko sąnaudas. Taip pat pasižadėta apmokėti nakvynės ir maitinimo išlaidas, patirtas vykstant ne tik į Lietuvą, bet ir į bet kokią kitą užsienio šalį (!), keliaujant tų šalių viduje.

Apmokėjo net prezervatyvus. Amerikiečiams buvo pažadėtos visos telefoninių pokalbių, teisinių paslaugų, finansinių patarėjų, delegacijų priėmimo reprezentacinių išlaidų kompensacijos ir dar daug kas. Kad, neduok Dieve, ko nors būtų nepamiršę, Lietuvos atstovai, rengę dokumentą, paskutiniu pasižadėjimų punktu patvirtino mokesčių mokėtojų pinigais padengsiantys „bet kokias kitas" išlaidas.

Svečiai iš JAV Mažeikiuose, kituose miestuose restoranų savininkų prašydavo sąskaitose nurodyti kuo mažiau išgerto alkoholio, o vietoj jo įrašyti daugiau maisto. Naudodamiesi Lietuvos politikų dosnumu, „Williams" atstovai buvo išsinuomoję geriausius miesto butus. Lietuva amerikiečiams sumokėdavo net už prezervatyvus (šie buvo net labai paklausūs).

Atidavė veltui. 1999 m. „Mažeikių naftos" perdirbimo įmonė patyrė 89,8 mln. litų nuostolį, 2000 m. - 147,6 mln. litų, 2001 m. - 287,7 mln. litų, 2002 m. - 185,2 mln. litų. Įmonę pradėjus valdyti „Yukos", 2003 m. „Mažeikių nafta" jau gavo 275,2 mln. litų pelną.

Iš kur atsirasdavo „Mažeikių naftos" nuostoliai? Didžioji dalis jų susidarė, nes „Williams" benziną pardavinėdavo net už žalios naftos kainą.

Privatizavimo fondas už „Mažeikių naftos" kontrolinio akcijų paketo perleidimą amerikiečiams negavo nė lito. 75 mln. JAV dolerių (tuomet - 300 mln. litų) buvo pervesti į „Mažeikių naftos" sąskaitą Londone ir tokiai pat sumai buvo išrašytas vekselis, kuris liko neapmokėtas (mat buvo įrašyta sąlyga, kad vekselis bus padengtas tik tuo atveju, jei „Mažeikių nafta" dirbs pelningai), tad valstybė negavo nė cento.

Net nežinojo, su kuo pasirašė. Įdomu ir tai, kad Seimas, kurio daugumą tuomet sudarė konservatoriai, net nežinojo, su kuo Vyriausybė pasirašė „Mažeikių naftos" valdymo, investicijų bei kitas sutartis. Seimas priėmė rezoliuciją dėl privatizavimo, kurioje nurodytas visai kitas įmonės pavadinimas.

O susipainioti nebuvo sunku. Pasirodo, motininė visų viljamsų bendrovė „Williams Companies, Inc." Lietuvoje nesudarė nė vieno tiesioginio sandorio, jos vadovai Mažeikių įmonės privatizavimo procese net nedalyvavo. Būtent ši bendrovė buvo kotiruojama Niujorko akcijų biržoje.

„Susitarimą dėl principų", „Ketinimų protokolą" bei „Susitarimo memorandumą" konservatoriai pasirašė su „Williams International Company". Iki šiol nežinoma, kas tai per bendrovė. Vyriausybės atstovai „Mažeikių naftos" aferą 2002-2004 m. tyrusiai Seimo laikinajai komisijai nurodė, jog ji „manomai dukterinė" „Williams Companies, Inc." bendrovė.

Seimas 1998 m. kovo mėnesį priėmė rezoliuciją „Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus", kuria pritaria tiesioginėms deryboms su JAV korporacija „Williams". Vyriausybė mano, jog nepakanka konstatuoti, jog Seimo rezoliucijoje minima „Williams" yra „Williams International Company".

Tų pačių metų rugsėjį Seimas priėmė nutarimą strateginiu investuotoju pripažinti jau nebe rezoliucijoje minimą kompaniją, o „Williams International Company". Su ja pasirašytos svarbiausios - investicijų ir akcininkų - sutartys.

Tuo tarpu „Mažeikių naftos" valdymo sutartis 1999 m. pasirašyta su dar dvejomis bendrovėmis: UAB „Williams Lietuva", kurios įstatinis kapitalas tesiekė 10 tūkst. litų, ir „Williams International Services Company". Apie jų priklausomybę motininei bendrovei nebuvo žinoma. Pastaroji bendrovė - pati paslaptingiausia. Nors pagrindinė sutartis pasirašyta su ja, niekas nežinojo bendrovės registracijos vietos, nebūta žinių ir apie jos vadovybę.

Sparnuotos frazės. „Žadėjau remti Rolandą Paksą ir remsiu - drąsų, nuoseklų Rolandą Paksą", - per Lietuvos televizijas 1999-ųjų rugsėjo pabaigoje žadėjo tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Dirbo nuoširdžiai, darė tai, ką galėjo, drąsiai gynė savo principus", - antrino tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau jų retorika R.Pakso atžvilgiu pasikeitė, kai šis, nesutikdamas pasirašyti „Mažeikių naftos" padovanojimo sutarties, atsistatydino iš premjero posto.

S.Skvernelio užmojai

2016 m. į valdžią atėjusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė iš pradžių energetikos sektoriuje laikėsi santūriai gerąja šio žodžio prasme, tačiau įsisiautėjo baigiantis kadencijai. Pavyzdžiui, pasišovė valstybės pasiskolintus 770 mln. eurų išdalinti verslui, kad šis už pusę kainos prisipirktų sunkiasvorės technikos. Kelta vienintelė sąlyga - ta technika turės vartoti SGD terminalo dujas, kiek pamaišytas su biometanu, nes turime didelį jų pe rteklių, kurio nėra kur iškišti. Tiesa, „Vakaro žinių" duomenimis, šis planas neišdegė.

Kitas skandalas - pasišauta Baltijos jūroje pastatyti vėjo elektrinių parką. Tai, preliminariais paskaičiavimais, kainuotų apie milijardą eurų. Vienas svarstytų variantų - jis būtų statomas pakėlus elektros tarifą, t.y. iš vartotojų kišenių. Ekspertai įspėjo, kad tokia investicija niekada neatsipirks, o kiti politikai tiesiai šviesiai rėžė, kad taip bus išplauti pinigai, o plano iniciatoriai gaus milžiniškus „atkatus".

Nesnaudžia ir dabartiniai

Jūrinių vėjo jėgainių parko projektu susižavėjo ir į valdžią atėjusi dabartinė I.Šimonytės Vyriausybė, gvildenanti jį toliau. Tačiau dabartinė valdančioji koalicija energetikos sektoriuje jau spėjo išgarsėti ir kitaip. Seimas jau pritarė Vyriausybės idėjai, jog valstybė turi nusipirkti 4 akumuliatorius (po 50 MW) už bendrą 100 mln. eurų sumą. Šie esą reikalingi, kad juos būtų galima „paleisti" avarijos ar Rusijos puolimo atveju ir elektros tiekimas būtų tęsiamas be pertrūkio. Tą patį užtikrintų ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau ją „paleisti" užtruktų keliolika minučių.

Antrosios A.Kubiliaus Vyriausybės „nuopelnai"

2008 m. į premjero postą antrą kartą atsisėdo Andrius Kubilius. Jo ketverių metų valdymo era 2014 m. buvo įvertinta netgi Seimo sukurtos laikinosios komisijos (jai vadovavo Artūras Skardžius), tyrusios 2018-2012 m. aferas energetikoje. Tiriant Ignalinos AE uždarymo, Visagino AE „statybų", SGD terminalo reikalus, paaiškėjo daug skandalingų dalykų. Pavyzdžiui, išnagrinėjus atskirų energetikos įmonių viešuosius pirkimus nustatyta, kad užsienio konsultantams tuometinio energetikos ministro Arvydo Sekmoko laikai buvo aukso amžius. Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamos įmonės, samdydamos konsultantus už įvairias paslaugas, iššvaistė 252 mln. litų.

Negana to, A.Sekmoko ir tuometinio Seimo iniciatyva buvo pradėtas saulės šviesos energijos elektrinių skatinimas. Iš viso išduota daugiau kaip 16 tūkst. leidimų statyti iki 30 kilovatų galios elektrines. Gaminti saulės energiją buvo pasiryžę ir ūkininkai ir žinomos įmonės: odontologijos klinikos, degalinių tinklai ir t.t. Tik pasikeitus valdžiai suvokta, kad saulės energetikos plėtra nieko gero neduos. Apskaičiuota: jei visi leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintai saulės elektros energijai supirkti papildomai reikėtų 400 mln. litų kiekvienais metais. Kodėl? Todėl, kad dosnioji valstybė buvo įsipareigojusi iš saulės elektrinių elektrą supirkti daugiau nei po litą (0,29 euro) už kilovatvalandę.

A.Sekmokas driokstelėjo ir paskutinę savo, kaip energetikos ministro, darbo dieną 2012-ųjų pabaigoje. Tiesa, yla iš maišo išlindo tik po kelerių metų, kai 2018 m. parlamentaras Mindaugas Puidokas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar A.Sekmokas, paskutinę savo darbo dieną kreipęsis į Europos Komisiją su prašymu nebeskirti finansavimo Ignalinos AE uždarymui, nepadarė Lietuvai apie 400 mln. eurų žalos Lietuvai. M.Puidoko įsitikinimu, taip konservatoriai, žinoję, kad kitą kadenciją nebebus valdantieji, norėjo pakenkti būsimai valdančiajai koalicijai.

Bet ir tai dar ne viskas. A.Kubiliaus Vyriausybės „nuopelnas" - ir SGD terminalo projektas. Vien ko vertas faktas, kad SGD laivas „Independence", kainavęs 250 mln. dolerių, pasirinktas nuomotis už 720 mln. eurų per 10 metų. Negana to, sutarta, kad per jį atvežamos „nepriklausomos" dujos bus bent trečdaliu brangesnės nei vidutiniškai ES.

A.Kubiliaus Vyriausybę pakeitusio Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto garbei reikia pripažinti, kad aferų energetikoje išvengta. Tiesa, SGD terminalo projektas pratęstas, tačiau, anot ekspertų, Vyriausybė nelabai ir turėjo kitą pasirinkimą, nes už įvairių sutarčių nutraukimą būtų grėsusios milžiniškos netesybos.

LEO LT skandalas

Po konservatorių valdymo atėjo Algirdo Brazausko dviejų vyriausybių era (2001-2006 m.). Jų garbei reikia pripažinti, kad be Vakarų skirstomųjų tinklų išparceliavimo nieko „įspūdingo" energetikos sferoje nuveikta nebuvo. O štai A.Brazauską pakeitusio Gedimino Kirkilo Vyriausybė iškart driokstelėjo su LEO LT afera. Trumpai jos esmė tokia: su verslu valstybės sukurtas darinys turėjo pastatyti Visagino AE. Nepastatė, tačiau išardžius LEO LT Vyriausybė jos dalininkams UAB „NDX energija" sumokėjo 680 mln. litų restitucinį atlyginimą.


Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

„Man iš visų Lietuvos aferų vis tik labiausiai įsiminė afera, kuri buvo pavadinta „Independence" - SGD terminalo. Mūsų valstybės vadovukai yra pasiekę tokį lygį, kai suvokia, kad slėpti savo kėslų visiškai nebereikia, nes galvoja, kad mūsų valstybėje gyvena vien idiotai ir lochai. Užtenka viską pridengti klevo lapu, kurio pavadinimas - „Independence" (liet. - nepriklausomybė, - aut. past.). Kitaip šnekant, prisidengiant energetine nepriklausomybe ofšorinei kompanijai, už kurios neaišku, kas stovi, mokame už laivo nuomą - nuomą, kurios kaina keliskart didesnė už paties laivo. Be to, į Lietuvą įvežamos dujos, kurių kaina žymiai didesnė už kitų energetinių išteklių. Ir visas šitas reikalas atiduodamas valdyti į Vytauto Landsbergio artimiausio chalujaus Andriaus Tučkaus sūnaus rankas. Labiau nepridengtos ir visus idiotais laikančios korupcijos nėra. Ir dar kad labiau pasityčiotų iš visų, afera pavadinta „Independence". Afera, kurią vykdė ir buvusi Mykolo Burokevičiaus partijos narė ir padėjėja iki paskutinės akimirkos, moterėlė, vadinama Dalia Grybauskaite. „Gražesnės" aferos nesu matęs", - sakė A.Butkevičius.

Signataras pripažįsta, kad ir kitos Lietuvos apvogimo aferos yra „nuostabios".

„Ko verta ta pati „Mažeikių naftos" pavogimo operacija, kurioje dalyvavo net JAV politikai ir dėl kurios vėliau iš posto išmestas prezidentas Rolandas Paksas. Ko verta Ignalinos AE sunaikinimo operacija. Aišku, dėmesio vertos ne vien energetinės aferos. Prisiminkime Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimąsi už 10 proc., kai kaimyninė Latvija skolinosi keliskart pigiau", - vardijo A.Butkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad visos didžiausios aferos buvo vykdomos valdant vienai, kitai ar trečiai konservatorių sudarytai Vyriausybei. O štai Algirdo Brazausko bei Algirdo Butkevičiaus vyriausybių laikais jų išvengta.

„A.Brazauskas, kad ir komunistas, bet buvo Lietuvos patriotas. Ir jis turėjo saiką. Nesakau, kad jis buvo šventas, nesakau, kad draugystė su „Draugystės" viešbučiu buvo graži, kai jis sakė, kad už ilgus tarnystės Lietuvai metus jam priklauso viešbutėlis. Tai buvo apgailėtina, tačiau vogti kitiems tiek neleido. O dėl A.Butkevičiaus... Jo neginsiu, kad niekas nesakytų, jog ginu giminę. Pasakyčiau, kad jis nevogė ne todėl, kad yra labai doras, bet gal todėl, kad negabus", - svarstė signataras.

Anot pašnekovo, dauguma Vyriausybių aferas, būtent energetikos sektoriuje, vykdo ne tik dėl to, kad ten sukasi milžiniški pinigai.

„Ten lengviau paslėpti „galus", nes energiją, kaip ir orą, sunku suskaičiuoti. Be to, energetikos objektai yra tokie, dėl kurių vykdomas aferas viešųjų ryšių požiūriu lengviausia pateisinti. Pavyzdžiui, AE sužlugdėme, nes esą sprogo Černobylis ir ji yra nesaugi, o dar neva ir ES reikalavo, SGD terminalas esą reikalingas dėl nepriklausomybės ir t.t.", - reziumavo A.Butkevičius.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net