Vyriausybė vakar patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą 2022-2030 metams, kuriai išleisime per 111 mln. eurų. Programoje keliami gražūs tikslai, tačiau vietoj problemų sprendimo būdų projekte prirašyta lozungų, todėl abejotina, ar pinigai nebus paleisti vėjais.
Pasak programos rengėjų, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai smarkiai atsilieka nuo ES šalių.
Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje yra 2,5 karto didesnis nei ES.
Nesveikos gyvensenos veiksniai nulemia daugiau kaip pusę mirčių: tabako vartojimas - 15 proc. (ES - 17), alkoholio vartojimas - 10 proc. (ES - 6), neracionali mityba - 32 proc. (ES - 18). Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 6,9 m. trumpesnė, palyginus su kitomis ES šalimis.
Moterų situacija kiek geresnė: 2019 m. siekė 81,2 m. (ES vidurkis - 84 m.). Bendra vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė 2019 m. buvo 76,4 m., t.y. 4,8 metų trumpesnė už ES vidurkį (81,3 m.).
Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė sumažėjo 1,4 m. - iki 75,1 m. Palyginus su ES šalimis moterų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė buvo trumpesnė 6 metais (59,1 m.), o vyrų net 8,2 metų (56 m.).
„Didelę įtaką sveikatos rodikliams turi žemas visuomenės sveikatos raštingumas, per didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nepakankamas dėmesys pažeidžiamų grupių psichikos sveikatai, vyraujanti psichikos ir elgesio sutrikimų stigma.
Lietuvos gyventojų psichikos sveikata prasta: eilę metų išlieka aukštas savižudybių skaičius - 21,7 atvejo 100 tūkst. gyv. (ES - 11), vyrai žudosi 4 kartus dažniau nei moterys.
Pagal teigiamų emocijų indeksą Lietuva yra tarp 10 mažiausiai teigiamų emocijų patiriančių šalių pasaulyje.
2021 m. balandį atlikta gyventojų reprezentatyvi apklausa parodė, kad 46 proc. apklaustųjų savo emocinę būklę antrosios COVID-19 bangos metu vertino kaip pablogėjusią. COVID-19 pandemijos metu 10 proc. išaugo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų, skaičius. Dėl nerimo sutrikimų besikreipusių asmenų 2021 m. sausio mėnesį buvo 41 proc. daugiau nei tokiu pat metu 2019 m.", - rašoma programoje.
Ministerija vardija daugybę esamų problemų: aukštas žmonių sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, kurių galima išvengti prevencinėmis priemonėmis; neužtikrintas efektyvus visuomenės sveikatos sistemos veiklos organizavimas mažinant sveikatos netolygumus, dideli netolygumai tarp regionų; prasta Lietuvos gyventojų psichikos sveikata ir didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių paplitimas, didelė jų pasiūla (o Seimo valdantieji dar ir dekriminalizuoti narkotikus nori, - aut. past.); žema visuomenės kompetencija ir raštingumas psichikos sveikatos srityje; nepakankamai efektyvus savižudybių prevencijos veiklų organizavimas ir t.t.
Deja, realūs problemų sprendimo būdai nenurodomi.
„Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą", „stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimo prevenciją", „gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose".
Tokios ir panašios aptakios priemonės išvardintos dokumente. Tačiau jos kainuos 111,119 mln, eurų (54,75 mln. eurų - valstybės biudžeto lėšos, 56,369 mln. eurų - Europos socialinio fondo lėšos). Iš jų 22 mln. eurų ketinama skirti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose gerinimui.
Ministerija žada, kad prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas sumažės (visur pateikiamas skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų) nuo 309,5 iki 160, standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių - nuo 83,6 iki 33 atvejų, savižudybių skaičius - nuo 21,7 iki 13 mirusiųjų.
Vidutinė tikėtina vyrų sveiko gyvenimo trukmė esą pailgės nuo 56 iki 62,6 metų, moterų - nuo 59,1 iki 65, suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis - nuo 58 iki 70 proc. ir t.t.