Šeštadienį Šiluvoje prasidėję didieji Šilinių atlaidai mini Švč. Mergelės Marijos gimimą, Tikėjimo metus, Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų bei palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 20-metį.
Vienintelis Lietuvą aplankęs popiežius Jonas Paulius II apaštališkosios kelionės metu prieš 20 metų Šiluvoje viešėjo rugsėjo 7-ąją. Todėl jis buvo paminėtas pirmąją atlaidų dieną.
Sekmadienį už Krikštą ir tikėjimą Šiluvos aikštėje priešais Baziliką bus dėkojama drauge su Lietuvos vyskupais švenčiant pagrindinę iškilmių Eucharistiją.
Kaip ir kasmet, atlaiduose bus meldžiamasi už Policijos, Valstybės sienos apsaugos, Gelbėjimo tarnybų darbuotojus, Lietuvos kariuomenę, kunigus, ligonius ir medikus.
Rugsėjo 12-oji atlaiduose skiriama maldai už tautiečius, kurie gyvena ne Lietuvoje, ir jų šeimas. Rugsėjo 14-ąją rengiama Šeimų ir jaunimo, mokyklų, kolegijų ir universitetų diena.
Atlaidai baigsis rugsėjo 15-ąją. Paskutinė jų diena skiriama maldai už politikus, verslininkus, žemdirbius, kultūros, švietimo ir mokslo, žiniasklaidos darbuotojus, nevyriausybines organizacijas.
Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus paraginimu į Šiluvą kviečiama, kaip tikriems piligrimams, dalį kelio nueiti pėsčiomis - kelis kilometrus per Šiluvos šilą. Šiame piligrimų kelyje rugpjūčio 25-ąją buvo pašventintos Kryžiaus kelio koplytėlės.
Tokios piligrimystės tradicijas palaikys ir sekmadienį Šiluvą pasieksiantys tarptautinio piligriminio žygio iš Kryžių kalno dalyviai. Rugsėjo 14-ąją - arkivyskupijos jaunimas, keliausiantys į Šiluvą iš Žaiginio parapijos, ir iš Kauno pėsčiomis atžygiuosiantys ateitininkai.
Šiemet atlaidų dalyviai po pamaldų turi galimybę išgerti arbatos, pabendrauti poilsio zonoje, palapinėse šalia sakraliosios aikštės. Šiluvos kultūros namuose kasdien siūloma kultūrinė programa.
Šiluvos atlaidų tradicija kilo XV a. viduryje. Nuo XVII a. pr. ėmė sklisti garsas apie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą Šiluvos apylinkėse bei Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą didžiajame Bazilikos altoriuje.
