respublika.lt

Signataras D.Morkūnas: už pinigus meilės nenusipirksinuotraukos (6)

2020 kovo mėn. 11 d. 14:36:50

Šiaulietis, istorikas, politologas Donatas MORKŪNAS, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, įsimintinais 1990 metais buvo Sąjūdžio trisdešimtmečių kartos atstovas.

×
nuotr. 2 nuotr.
Sig­na­ta­ras Do­na­tas Mor­kū­nas. Giedriaus Baranausko nuotr.

 

D. Morkūnas savąją kartą vadina laiminga karta. „Dabartiniams trisdešimtmečiams yra sudėtingiau, nei mums buvo", – teigia jis. Su signataru kalbėjomės apie tai, kokie buvome prieš 30 metų, kokie esame šiandien.

„Žinojome tiesą"


– Prieš 30 metų Aukščiausioje Taryboje, kuri skelbė Nepriklausomybės Atkūrimą, buvo 133 deputatai. Iš jų 44 deputatai buvo 30–40 metų, pats tarp jų buvote, o 6 deputatai neturėjo nė 30 metų. Trisdešimtmečių-keturiasdešimtmečių kartos pozicija tada buvo labai svarbi. Kas iš tų dienų pačiam labiausia įsimintina, kas buvo svarbiausia?


– Tikėjimas, kad žinai tiesą. Tiesos ir vilties pojūtis. Ir būtinumo veikti pojūtis.

Pagrindinis skirtumas tarp mūsų anuo metu ir dabartinės, Nepriklausomybės metais išaugusios kartos yra tas, kad mums buvo lengviau, nei dabar yra. Tada buvo aiškumas, kokio dabar nėra.

Aiškios buvo vertybės: laisvė, tauta, teisingumas, geresnio gyvenimo siekis, orumas, pagarba žmogui, nesilankstymas klanams.

Kitas visiškai aiškus dalykas buvo, kas gi yra priešas (nors labai nemėgstu to žodžio), ką turime įveikti?

Tai buvo išorinis priešas – Kremlius, komunistų partija, sovietizmas – visa, kas eina iš imperijos.

Buvo aišku, ir kaip veikti, ką daryti? Atsirado Sąjūdis, nacionaliniai frontai, Sąjūdžio intelektualų plejada inicijavo diskusijas apie suverenitetą.

Šiauliuose taip pat buvo veiklos scena. Mums, Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojams, ar gi kas liepė daryti pertvarkas? Niekas neliepė. Patys parengėme instituto demokratinio valdymo statutą – pirmieji iš aukštųjų mokyklų Lietuvoje.

Veikė ir jaunatviškas aktyvumas, ir drąsos turėjome daugiau nei vyresnioji karta. Natūralu, nes jie turėjo daug karčios patirties.

Mane patį labiausia stabdė ne kas kitas, o mano tėvai, perėję kalėjimus, lagerius, tremtį. Tėvai stabdė iš meilės, nes žinojo, kas yra totalitarinė imperija.

Tokia imperija – ne tik politinė galia, fizinė jėga, tai ir žmogaus dvasios užvaldymas.

– Kiek Jums tada buvo metų?

– Kai skelbėm Nepriklausomybę, buvo 32 metai, kai prasidėjo blokada, ginkluotas teroras, sukako 33 metai. Tada kilo tokia mintis, ar neprikals prie Kryžiaus kaip Kristų?

Nusijuoki, aišku, tai prisiminęs.

Bet sakau, jog turiu dieną, kada gimiau, kada likau gyvas, ir dar tą, kada išeisiu.

Ryškiai įsimintina išlikimo data. Tai net ne Sausio 13-osios naktis, kai buvome Aukščiausiosios Tarybos salėje, ir nebuvo aišku, kuo viskas baigsis. O rugpjūčio pučo Maskvoje dienos.

Buvo labai bjaurus jausmas. Žinai, kad sprendžiasi Tautos laisvės, mūsų gyvybių likimas, o nuo mūsų visiškai niekas nepriklauso. Laimės pučistai – pervažiuos per mus tankais.

Kas yra laisvė

– Istoriko akimis, kokia yra Kovo 11-osios akto reikšmė?

– Nepriklausomybės paskelbimas išreiškė ne tik tautos valią, tautos siekį – istorinę tautos tiesą. Šimtmečių kovų ir sukilimų tiesą.

Aukščiausioje Taryboje tada darei ne savo kažkokį veiksmą – tau buvo suteikta galia atlikti tautos veiksmą, amžių veiksmą. Atlikti tai, ką darė Tadas Kosciuška, grafaitė Emilija Pliaterytė, 1863–1864 metų sukilimo vadai Antanas Mackevičius, Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir paskui juos ėję valstiečiai, o vėliau – 1918 metų Vasario 16-osios akto vyrai.

Kaip ir jie, norėjome valstybingumo tęstinumo, teisingesnės valstybės, o svarbiausia – savos valstybės atkūrimo.

Noriu pabrėžti, jog tikslas – ne laisvė. Laisvė – instrumentas tikslui pasiekti.

Tikslas yra meilė, poetiškai sakant, o paprastais žodžiais, – gražesnis, humaniškesnis gyvenimas. Geri žmonių tarpusavio santykiai, žmogaus gėris, grožis. Tik tie dalykai neįmanomi be laisvės.

Gruzinų kino režisieriaus Tengizo Abuladzės filme "Atgaila" herojus klausia, kam reikalingas kelias, kuris neveda į šventovę? Laisvė yra kelias, kuriuo gali ir privalai eiti į šventovę. Laisvė ir įpareigoja.

Man nepatinka, kai sakoma: "turime laisvę", "gyvename laisvėje" – gyventi galima mieste, galima baloje, rojuje ar pragare.

O laisvu gali tik būti arba ne.

Laisvę reikia įtvirtinti veiksmu kiekvieną dieną. Rytą atsikėlei ir veik – savo aplinką, savo gyvenimą tvarkyk, bendruomenės gyvenimą, valstybės gyvenimą tvarkyk. Dalyvauk politikoje, partijose, profsąjungose, pilietiniuose judėjimuose, visuomeniniuose klubuose – štai tada esi laisvas.

Jeigu prabudęs lovoje vartaisi, galvoji tik apie save, ką pavalgyti, kaip pinigų prasimanyti – tai jokia laisvė. Tai ir vergai turi.

Kodas – laisvė, lygybė, brolybė

– Prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė gerovės valstybės viziją. Jūsų požiūriu, kokie yra gerovės valstybės požymiai?

– Gerovės valstybės vizija susišaukia su tuo, ką jau kalbėjau apie laisvę.

Prisiminkime prancūzų revoliucijos ir respublikos šūkius – laisvė, lygybė, brolybė. Pirmoji vertybė – laisvė, o po to – lygybė, brolybė.

Kada įprasminama laisvė? Kai yra socialinis teisingumas, teisingas žmonių bendrabūvis (lygybė) ir solidarumas, atjauta, bendras veikimas (brolybė).

Nuo Sąjūdžio laikų 100 procentų įprasminome vieną vertybę – valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Lietuva tapo pasaulio veikėja – esame ir su NATO, ir Europos Sąjungoje.

– O kaip su lygybe, brolybe?

– Žymiai blogiau.

Prezidento iškeltas gerovės valstybės iššūkis rodo, kad pagaliau grįžome prie politikos, kurios nebuvo jau 15 metų ar net daugiau.

Politika yra dvejopa. Anglų kalboje jos vadinamos skirtingais žodžiais. Pirmoji – tai kova už valdžią. O kita – tai gyvenimo kūrimas: ekonominė politika, socialinė politika, kultūros politika, švietimo politika.

Lietuvoje seniai politika yra tik kova už valdžią ir išlikimą valdžioje. Pjaunasi, galinėjasi valdžioje, o kur vertybinės vizijos, strategijos, veiksmų programos?

Politikos esminis dalykas – galių ir sukuriamų verčių – produktų, turtų – paskirstymas visuomenėje. Pagal žymųjį politologą Haroldą Lasvelą, politika – tai atsakymas, kas, ką, kada ir kaip gauna?

Tik dabar pradedame kalbėti apie gerovę ne tik pirmajai Lietuvai. Prie ko prisigyvenome, kad atsirado sąvokos – pirmoji, antroji Lietuva! Yra dar emigravusi – trečioji, plius globalioji Lietuva. Lietuvų greit bus daugiau, nei rajonų Lietuvoje.

Yra iškreipta, nenatūrali erdvė: kažkam – gerovė, kažkam – socialinė atskirtis. Pagal tai Europos Sąjungoje esame uodegoje. Lietuva – šalis, kurioje yra didžiausia socialinė neteisybė ES.

Kai kurie propagandistai aiškina, kad jau gerovės valstybėje gyvename – mes jau prie turtingųjų. Ypač kai žiūri į statistinius vidurkius.

Bet Europos Komisija naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą skelbia, kad pajamų nelygybė, skurdo ir socialinės atskirties rizika yra kritinė.

– Tai ką sukūrėme per 30 metų?

– Plutokratiją.

Mes turime tik formaliąją demokratiją, kuri veikia per rinkimus. Mes einame į rinkimus, bet ką renkame? Kieno rankose yra smegenų centrai, poveikio centrai?

Laisvosios rinkos instituto, bankų, verslo asociacijų ekspertai yra girdimi. Gal kas girdėjo kokio tautinės rinkos instituto ar krikščioniškojo socialinio mokymo, ar socialdemokratinės minties instituto nuomonę? Nėra tokių.

Taigi, protas sutelktas vienose rankose. "MG Baltic" skandalas parodė, kad ir žiniasklaidą galima susipirkti, ir partijos perkamos ir valdomos. Ir visa tai – vienos ideologijos, laisvosios rinkos ideologijos sklaidai.

Ant visų kitų iš karto metamas šešėlis – pavydo, socializmo, nacionalizmo ir panašiai.

Tik sutariant dėl įvairių ideologijų – liberalių, tautinių, socialdemokratinių, krikščioniškojo socialinio mokymo – atsirastų kitokie sprendimai. Atsirastų ir minties konkurencija.

O pradėta kalbėti, jog reikia trumpinti bakalauro studijas. Kokias disciplinas išmes? Humanitarines. Jos jau beveik išmestos. Mažai kam reikia politologijos ar logikos paskaitų. O jeigu norime demokratijos, turime dalyvauti politikoje ir suprasti politinius procesus.

– Kokius dalykus pabrėžtumėte, lygindamas savo kartą ir trisdešimtmečių, išaugusių Nepriklausomybės metais, kartą?

– Aš sakau, jog man yra du kartus po trisdešimt, o mano karta turėjo dvi jaunystes. Mes išgyvenome savo jaunystę ir valstybės jaunystę. Mano karta yra laiminga karta. Ir apskritai, juk visas mūsų gyvenimas – be karo. O ankstesnių kartų?

Žinoma, valstybė kūrėsi, kas žinojo, kaip ją reikia kurti? Tai, apie ką kalbėjome, yra net ne klaidos, o augimo ligos. Tik apie tai reikia atvirai kalbėti, aiškintis, kodėl įsigalėjo laukinio kapitalizmo ideologija.

Dabartinei trisdešimtmečių kartai linkėdamas sėkmės, turiu pasakyti, kad jiems tenka sudėtingesnis uždavinys, negu mums teko.

Kai pasižiūri į pasaulinius procesus, matai negerų dalykų, kurie gresia dideliais lūžiais. Dabartinei kartai reikia tuos sudėtingus procesus ir suvokti, ir suvaldyti.

Kas dabar yra gėris ir blogis?

Štai, globalizmas. Jis – kapitalus. Driokstelėjo virusas kažkur Kinijoje ir po dviejų mėnesių jis jau čia. Amerikoje driokstelėjo ekonominė krizė – kaip volu perėjo ir Lietuvą.

Bet globalizmas – ir gėris. Ateina pinigai, investicijos, darbo vietos kuriamos, mokslai skatinami, tik tobulėk. Visi sėdi internete – semkis žinių, viskas prieinama.

O ką globalizmas daro su mūsų vertybėmis, su tauta, su tautine valstybe? Traiško. Traiško mūsų identitetą, tapatumą.

Vertybės, kurios prieš 30 metų buvo pagrindinės – tautos atgimimas ir suklestėjimas, kultūra, tautinė mokykla – kur dabar yra?

Vartotojiškumas – gėris ar blogis? Ekonomistai pasakytų – gėris. Mes perkame, o tai reiškia didesnę gamybą, darbo vietas, didesnes algas – pinigų daugėja ir gyvenimas gerėja.

Bet ką vartotojiškumas daro su žmogaus dvasia? Vartotojas rūpinasi tik pinigais, o visa kita nori nusipirkti.

Juokais sakau, kad vartotojui patinka būti depiliuotam, depilietizuotam ir depolitizuotam. Jis rūpinasi tik savimi, na, dar šeima. Bet ir šeimos vertybė jau menksta.

Dar vienas pavyzdys – laisvoji rinka. Ji skatina ekonomiką, yra augimo variklis. Bet ji pradeda diktuoti visam gyvenimui. Per ją susiformuoja ir monopolijos, oligapolijos, oligarchijos, traiškančios vertybes, ypač solidarumą ir bendruomeniškumą.

Štai, koks sudėtingas iššūkis tenka dabartinei kartai. Tas pats reiškinys yra lyg dviveidis Janusas. Viena veido puse pasisuko – draugas, kita – priešas.

Reikia išsilavinimo, kritinio mąstymo suvokti tuos sudėtingus procesus.

Grįžtu, nuo ko pradėjom. Jeigu nori gyventi gražiai, gerai, turi kasdien įtvirtinti laisvę. Tai reiškia ir gražius žmogiškus santykius, kai tu nelipi per kitų galvas, kai, vieno kunigo žodžiais, bent per pasninką "nevalgai kito žmogaus". Kai yra sutinkama teisingai paskirstyti sukuriamą pridėtinę vertę. O ne taip, kad vieni kraunasi milijardus, o kiti sėdi ant minimalių atlyginimų.

Tik taip gimsta kitokie santykiai, savitarpio supratimas, atjauta.

– Ar esate optimistas?

– Taip. Svarbiausia, manau, yra žmogiška savivoka. Dabartinėmis aplinkybėmis reikia rūpintis, kaip išlikti žmogumi. Jausti, gerbti kitus. Pradėję gyventi šiek tiek geriau, tikiuosi, suprasime, kad pinigai suteikia laisvumo, bet žmonių santykiai yra svarbiau.

Apie gerovės valstybę aukščiausiu lygiu pradėta kalbėti ne šiaip sau. Jeigu mūsų visų, o ne vien atskirų grupių, gyvenimas sparčiau gerėtų, gražiau gyventume.

Visada bus tų, kuriems reikės prabangių jachtų, bet daugiau bus tų, kuriems reikės šypsenų, pasisveikinimo, bendrystės.

Matau, jog naujoje kartoje atsiranda toks požiūris. Atsiranda supratimas, jog už pinigus negali visko gauti. Gali gauti tik daiktus, bet ne meilę.

Pagrindinis vertybinis kodas yra laisvė, lygybė, brolybė. Jeigu nyksta brolybė, nyksta socialinis teisingumas, o tada nyksta ir laisvė.

Viliuosi, jog ateitis – graži.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ES: pirmadienį įvedė sankcijų trims įmonėms – Turkijos, Kazachstano ir Jordanijos – už Jungtinių Tautų (JT) Libijos ginklų embargo pažeidimus.
  • KRITO: Europos šalių akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito, investuotojams baiminantis antrosios koronaviruso pandemijos bangos ir griežtėjančių apribojimų daugelyje šalių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jus gąsdina augantys koronaviruso skaičiai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 11 C

+9 +12 C

 

+11 +13 C

 +18 +21 C

+20 +23 C

 

+21 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1833 PLN - 4.4602
RUB - 89.1439 CHF - 1.0776
GBP - 0.9132 NOK - 10.7538

Nuorodos